Milda – lietuvių meilės ir piršlybų deivė, romantiška ir paslaptinga, šiandien dažnai vadinama mūsų tautos Venera. Tačiau svarbu žinoti, jog šis Deivės aprašymas paimtas iš Teodoro Narbuto raštų – šio XIX a. autoriaus darbai vertingi kaip kultūrinis paveldas, tačiau kritinis požiūris būtinas. Narbutas ne visada griežtai skyrė istorinius faktus nuo…
Peržiūrėti daugiau
Kaunis – paslaptingasis meilės nykštukas iš lietuvių senųjų pasakojimų, glūdintis tarp tikėjimo ir romantinės vaizduotės, įkūnija senovės meilės magijos pasaulį, kurį T. Narbutas – bene garsiausias, bet ir prieštaringiausias XIX a. Lietuvos istorikas – pabandė užrašyti savo darbuose. Nors Teodoras Narbutas nėra šaltinis, kuriuo būtų galima pasitikėti šimtu procentų, jo…
Peržiūrėti daugiau
Perkūnas – tai ne tik griausmo garsas danguje ar žaibas audros metu. Tai viena galingiausių ir gerbiamiausių baltų mitologijos dievybių – teisingumo sergėtojas, senovės lietuvių pasaulėvaizdžio ašis. Jo vardas buvo tariamas su baime ir pagarba, dažnai slepiamas po mažybinėmis ar simbolinėmis formomis. Perkūnas – tai nepermaldaujamas jėgos, vyriškumo, vaisingumo ir…
Peržiūrėti daugiau
Žemyna – tai senovės lietuvių Motina Žemė, gyvybės, vaisingumo ir teisingumo įsikūnijimas. Ji globojo viską, kas gyva: nuo dygstančio grūdo iki žmogaus sielos. Žemyna buvo ne tik simbolis, bet ir gyva jėga, kuriai meldėsi, aukodavo, bučiuodavo žemę prieš sėją ir dėkodavo po derliaus. Jos galia slypėjo laukuose, akmenyse, vandenyje ir…
Peržiūrėti daugiau
Kalevelis – senovės baltų dangaus kalvis, mitinis šviesos kūrėjas, nukalantis saulę ir pakabinantis ją danguje. Jo kūjo dūžiai praskleidžia tamsą, o iš žiežirbų gimsta diena. Tai ne tik meistras, bet ir karys – kovojantis su slibinais, išlaisvinantis šviesą ir grąžinantis pasauliui tvarką. Nuo senųjų sakmių iki istorinių kronikų, Kalevelio vardas…
Peržiūrėti daugiau
Ragana – tai ne tik pasakų veikėja ar baugus vaikystės vaizdinys. Senovės lietuvių mitologijoje ji buvo galinga lunarinė deivė, valdžiusi naktį, žiemą, mirtį ir atgimimą. Visa reginti, visa žinanti, gebanti keisti pavidalus ir kalbėtis su gamta, Ragana įkūnijo ciklišką pasaulio tvarką. Nors vėlesniais laikais jos įvaizdis buvo iškreiptas ir demonizuotas,…
Peržiūrėti daugiau
Dievas baltų mitologijoje – tai šviesos, dangaus ir derliaus globėjas, kurio žingsnius lydėjo žirgų žvengimas, rugių šnaresys ir žmonių pagarba. Jo pėdsakai išliko liaudies dainose, patarlėse, mituose ir šventėse. Šis senasis dievybės vaizdinys ne tik formavo baltų pasaulėžiūrą, bet ir įprasmino metų laikų kaitą, gyvenimo ciklus ir žmogaus ryšį su…
Peržiūrėti daugiau
Laimės vaizdinys – vienas paslaptingiausių motyvų lietuvių tautosakoje. Tarsi nematoma jėga, lydinti žmogų nuo pirmojo atodūsio iki paskutinės kelionės, laimės įvaizdis skleidžiasi pasakose, sakmėse, dainose ir tikėjimuose. Kartais ji – švelni globėja, kartais – negailestinga likimo pranašė. Kiekvienas pasakojimas apie ją atskleidžia senųjų laikų žmogaus pasaulėjautą, gyvenimo prasmės paieškas ir…
Peržiūrėti daugiau