BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//VietosDvasia.lt - ECPv6.15.19//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:VietosDvasia.lt
X-ORIGINAL-URL:https://vietosdvasia.lt
X-WR-CALDESC:VietosDvasia.lt renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20210328T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20211031T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20220327T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20221030T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20230326T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20231029T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20240331T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20241027T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20250330T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20251026T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20260329T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20261025T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20251206T100000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20251206T160000
DTSTAMP:20260411T213442
CREATED:20251109T093720Z
LAST-MODIFIED:20251109T093720Z
UID:12468-1765015200-1765036800@vietosdvasia.lt
SUMMARY:Gruodžio 6 d. – bendruomeninė talka Mošos II-ojo piliakalnio tvarkymo darbams tęsti
DESCRIPTION:Aukštadvaris\, 2025 m. gruodžio 6 d. \n\n\n\nGruodžio 6-ąją\, šeštadienį\, 10:00 valandą\, Aukštadvario regioninio parko teritorijoje vyks bendruomeninė talka „Dar viena diena kalnui“\, kurios metu bus tęsiami Mošos II-ojo piliakalnio tvarkymo darbai. \n\n\n\nŠi iniciatyva – tai tęstinis darbas\, pradėtas dar rudens pradžioje\, kai bendraminčių grupė kartu su Aukštadvario regioninio parko specialistais ėmėsi atverti nuo krūmų ir menkaverčių medžių apaugusį piliakalnį. Pirmojoje talkoje buvo sutvarkyta didžioji viršūnės dalis\, tačiau kalnas dar laukia mūsų rankų – šį kartą planuojama tvarkyti likusius šlaitus\, šalinti užaugusią augmeniją ir išryškinti natūralią piliakalnio formą. \n\n\n\n„Valstybė šiandien tokiems darbams lėšų nebeskiria\, todėl imamės to patys – ne už atlyginimą\, o iš pagarbos savo žemei ir istorijai. Tai mūsų visų atsakomybė – saugoti\, tvarkyti ir perduoti šias vietas ateities kartoms“\, – sako talkos organizatorius ir iniciatyvos „Vietos dvasia“ atstovas. \n\n\n\nTalkoje kviečiami dalyvauti visi\, kam brangus Lietuvos kultūrinis paveldas ir kas nori prisidėti prie prasmingo darbo savo rankomis. Po darbų dalyvių lauks šilta arbata\, laužo šviesa ir tradiciškai ant ugnies ruoštas troškinys. \n\n\n\n📍 Vieta: Mošos II-asis piliakalnis\, Skrebio botaninis draustinis\, Aukštadvario regioninis parkas🕙 Pradžia: 10:00 val.📅 Data: 2025 m. gruodžio 6 d. (šeštadienis) \n\n\n\nDaugiau informacijos – „Vietos dvasia“ Facebook paskyroje ir grupėje „Žinyčia“. \n\n\n\n💚 Tvarkydami praeitį – kuriame ateitį.
URL:https://vietosdvasia.lt/renginiai/talka-mosos-ii-ojo-piliakalnio-tvarkymo-darbams-testi/
LOCATION:Mošos II piliakalnis\, Mošos piliakalnis\, Moša\, 21268 Trakų r. sav.\, Lietuva\, Vilniaus raj.\, 21268\, Lithuania
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2025/11/talka-Mosos-II-ojo-piliakalnio-tvarkymo-darbams-testi.jpg
ORGANIZER;CN="Donatas Grei%C4%8Di%C5%ABnas":MAILTO:info@vietosdvasia.lt
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20251018T090000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20251018T170000
DTSTAMP:20260411T213442
CREATED:20250927T140353Z
LAST-MODIFIED:20251006T131343Z
UID:12296-1760778000-1760806800@vietosdvasia.lt
SUMMARY:Mošos II-ojo piliakalnio valymas
DESCRIPTION:Mošos II-ojo piliakalnio valymas\n\n\n\nMošos II-asis piliakalnis – tai neseniai atrastas archeologinis paminklas Aukštadvario regioniniame parke\, užregistruotas tik praėjusių metų gegužės 8 d. Mokslininkai jį datuoja I-uoju tūkstantmečiu. Čia aptikta lipdytos keramikos šukių\, išlikę pylimai ir griovys\, o aikštelė\, apaugusi mišku\, slepia daugybę paslapčių. Tai vieta\, kurioje kadaise gyveno jotvingiai – vakarų baltų gentis\, įnirtingai gynusi savo žemes\, garbinusi ugnį\, vandenį\, akmenis ir šimtamečius ąžuolus. \n\n\n\nPiliakalnio aplinka išties unikali – jį gaubia skroblai\, liepos\, eglės ir pušys\, o aikštelę puošia miško gėlės: pakalnutės\, žibuoklės\, miškinės lelijos\, baltašaknės. Visa tai sukuria ypatingą aurą\, kurioje gamtos grožis atsiskleidžia persipynės su istorijos paslaptimis. \n\n\n\nŠio piliakalnio prieigose prasideda ir Skrebo miško pažintinis takas\, kviečiantis leistis į kelionę po archeologijos ir gamtos paminklų kompleksą: Mošos I piliakalnį su senovės gyvenviete\, Mošos ir Skrebio pilkapynus\, o taip pat ir neseniai atrastą Čižiūnų II pilkapį. Keliautojus čia pasitinka miško šlamesys\, reljefo raguvos\, akmenų krūsnys ir protėvių palikimo alsavimas. Tai viena iš tų vietų\, kur kiekvienas žingsnis primena apie mūsų šaknis. \n\n\n\nTalkos metu nuo piliakalnio rinksime nukritusias šakas\, šalinsime krūmus ir menkaverčius medelius\, taip atversime piliakalnį nuo jį užgožusios augmenijos. Darbo bus nemažai ir jis nebus lengvas\, tačiau šis darbas yra kilnus. Kiekvienam\, kuris myli istoriją\, savo kultūrą ir gerbia protėvius\, turėtų būti garbė prisidėti prie rūpinimosi tokiomis vietomis. \n\n\n\nJeigu per pirmąją talką nespėsime visko padaryti\, rengsime ir antrąją\, o prireikus – ir trečiąją. Nes mūsų tikslas – atidengti ir parodyti visą piliakalnio grožį! \n\n\n\nPo darbų\, tradiciškai\, ant laužo ruošime troškinį. Tad nepamirškite atsinešti dubenėlio ir šaukšto. Turėkite ir užkandžių\, o arbatos\, jeigu leis sąlygos\, išsivirinsime drauge ant laužo. Tačiau dėl viso pikto įsidėkite termosą\, nes kas gali būti geriau\, nei karštas garuojantis arbatos puodelis rankose po darbo vėsų rudens rytą? \n\n\n\nNuojauta kužda\, kad į šią talką susirinks įdomūs\, turintys ką papasakoti žmonės\, tad bus ne tik prasminga padirbėti\, bet įdomu ir pasiklausyti pasakojimų. \n\n\n\nKviečiame prisijungti prie talkos! \n\n\n\nBūkime drauge ten\, kur istorija sutinka dabartį\, o mūsų rankų darbas tampa tiltu į ateitį\, nes tvarkydami praeitį\, kartu kuriame ateitį! \n\n\n\nBūtume dėkingai jei apie savo dalyvavimą praneštumėte el. paštu adresu info@vietosdvasia.lt arba paspaustumėte „Dalyvausiu” Facebook renginio puslapyje. Jį pasieksite paspaudę šią nuorodą: „Mošos II-ojo piliakalnio valymas„.
URL:https://vietosdvasia.lt/renginiai/mosos-ii-ojo-piliakalnio-valymas/
LOCATION:Mošos II piliakalnis\, Mošos piliakalnis\, Moša\, 21268 Trakų r. sav.\, Lietuva\, Vilniaus raj.\, 21268\, Lithuania
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2025/09/Mosos-II-piliakalnio-valymas.jpg
ORGANIZER;CN="Donatas Grei%C4%8Di%C5%ABnas":MAILTO:info@vietosdvasia.lt
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20250920T103000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20250920T160000
DTSTAMP:20260411T213442
CREATED:20250810T180314Z
LAST-MODIFIED:20250810T180434Z
UID:12129-1758364200-1758384000@vietosdvasia.lt
SUMMARY:Dar kartą kviečia sienakalnis
DESCRIPTION:Nuo praėjusios talkos sienakalnyje jau praėjo nemažai laiko\, tada padarėme daug\, bet ne viską ką padaryti reikia. Todėl dar kartą noriu pakviesti susirinkti šioje šventvietėje ir surėmus pečius\, visiems kartu pabaigti ką pradėjome. \n\n\n\nSupjaustyti kaladėmis užvirtusių medžių kamienai ir šakos dabar sukrauti į septynias krūvas išdėstytas aplink šventviete\, o tai taip nesiderina su bendru vietos vaizdu\, kad būtina kažką daryti. O padaryti galime tai\, kad visas šias žaliasias atliekas galėtumėm sunešti\, sutempti ir suvilkti į vieną vietą\, už takelio\, ten\, kur jos niekam netrukdytu ir nedarkytu bendro švenvietės vaizdo\, kur grybai\, vabalai ir kirminai galėtu jomis tinkamai pasirūpinti laikui bėgant. \n\n\n\nPadirbėję\, tradiciškai\, ant laužo virsime košę\, susėdę ant kelmų šnekučiuosimės įdomiomis temomis\, o Rita Balsevičiutė mums papasakos apie šios ir aplinkinių vietų mitologiją\, sakralumą\, padavimus ir daugeli kitų įdomių dalykų. \n\n\n\nKam tai atliepia\, kam svarbu\, o svarbiausia\, kas suprantate ką darome\, kviečiu prisijungti bendram darbui\, užmegsti asmeninį ryši ne tik su Sienakalnio šventviete – Akmenų ratu\, bet ir vieni su kitais. \n\n\n\nP.S. renginio detales dar patikslinsiu laikui bėgant.
URL:https://vietosdvasia.lt/renginiai/dar-karta-kviecia-sienakalnis/
LOCATION:Sienakalnis\, 54.599662\, 24.397940\, Prienų r. sav. Stakliškių sen.\, 59366\, Lithuania
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2025/08/Dark-Orange-and-Pastel-Orange-Decorative-Bike-Trip-to-Leh-Ladhak-Travel-Vlog-YouTube-Thumbnail-1.jpg
ORGANIZER;CN="VietosDvasia.lt":MAILTO:info@vietosdvasia.lt
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20250706T110000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20250706T213000
DTSTAMP:20260411T213442
CREATED:20250608T170943Z
LAST-MODIFIED:20250608T171018Z
UID:11632-1751799600-1751837400@vietosdvasia.lt
SUMMARY:Sienakalnis kviečia!
DESCRIPTION:Šiais metais Valstybės dieną kviečiame sutikti kitaip – ne tik giedant Tautinę giesmę\, bet ir nuveikiant šį tą prasmingo vardan Tautos\, vardan kultūros\, vardan protėvių. Liepos 6-ąją kviečiame susirinkti į talką vienoje paslaptingiausių mitologinių vietų – Sienakalnyje\, kur dar gyva protėvių dvasia ir tebėra juntamas Dievų alsavimas. \n\n\n\nŠioje vietoje be daugybės kitų mitologinių objektų stovi akmenų ratas su Dievų stalu\, o kiek tolėliau – akmenų šulinys. Po kažkada čia praūžusios stiprios audros šventvietę užgriuvo dideli\, sunkūs medžiai – jie užklojo akmenis\, priėjimus prie jų\, sutrikdė vietos sakralumą. \n\n\n\nMūsų užduotis – išvalyti šią šventą vietą. \n\n\n\nDirbsime išvien: supjaustysime ir iš šventvietės išnešime medžius\, kad akmenys vėl regėtų dangų\, o žmonės regėtu akmenis. Jei susirinks daugiau dalyvių\, tuo pačiu metu išvalysime ir akmenų šulinio vietą\, kur taip pat ne pro šal būtų pridėti ranką. \n\n\n\nPo darbų – bendruomeninis pavakarojimas:– Ant laužo virsime košę.– Etnologės ir kultūrologės Ritos paskaita apie Sienakalnio šventvietę ir jos reikšmę mūsų kultūroje.– 21.00 val. – kartu su visa Lietuva giedosime Tautinę giesmę. \n\n\n\nPraktinė informacija:– Netoliese yra keletas ežerų\, tad po darbų galėsite nusiprausti ar atsigaivinti.– Vietoje gausu erkių\, todėl būtina apsauga: ilgi rūbai\, kepurės\, repelentai ir kruopšti apžiūra grįžus namo. \n\n\n\nAtsivežkite:– Jei turite – benzopjūklą\, tai pagrindinis šios talkos drbo įrankis.– Pirštines\, darbui tinkamą aprangą.– Dubenėlį ir šaukštą – košei.– Puodelį arbatai.– Užkandžių suneštinėsm vaišėms.– Artimą\, draugą ar vaiką – kad patirtų. \n\n\n\nTai ne šiaip talka. Tai gyvos atminties atvėrimas. Tai – Valstybės diena\, kai prisiliečiame prie pačių seniausių jos pamatų. \n\n\n\nSienakalnis kviečia – atsiliepk.
URL:https://vietosdvasia.lt/renginiai/sienakalnis-kviecia/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2025/06/Floral-Facebook-Event-Cover.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20250517T100000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20250518T030000
DTSTAMP:20260411T213442
CREATED:20250422T045406Z
LAST-MODIFIED:20250422T052008Z
UID:11309-1747476000-1747537200@vietosdvasia.lt
SUMMARY:Mildos šventė ir pavasario sambariai
DESCRIPTION:Kai pavasaris išsiskleidžia: žemė alsuoja žiedais\, oras kvepia gyvybe\, o lakštingalos giesmė susipina su širdies ritmu\, ateina metas švęsti tai\, kas mus jungia\, tai\, iš ko mes esame kilę – meilę ir gyvybines galias. \n\n\n\nKviečiame jus į Pavasario sambarius ir meilės Deivės Mildos šventę\, kurioje susipins gyvos tradicijos: apeigos prie šventos ugnies\, dainos\, šokiai\, sambarinės vaišės\, ir lydės bendrystės jausmas. \n\n\n\nŠis susibūrimas – tai pavasario\, žmonių ryšių ir vaisingumo šventė\, vyksianti ypatingoje vietoje – Bobos daržo šalcinio alkvietėje. O vakare persikelsime į Margionių klojimo teatrą\, vietą\, kur vis dar alsuoja senoji šio ypatingo kaimo dvasia. \n\n\n\n Šių metų šventė – dar turtingesnė: \n\n\n\n apeigos prie šventos ugnies; dainų ratas\, dzūkiškos istorijos\, bendravimas su žirgeliais; pažintiniai pasivaikščiojimai\, molio lipdyba; sambarinių vaišių ruošimas bei puota; Roko Kašėtos koncertas klojimo teatre; Naktišokiai iki paryčių. \n\n\n\n Čia susitinka Gabija\, Žemyna\, Laima\, Austėja ir Medeina – deivės\, kurios globoja ugnį\, žemę\, mišką\, žmonių ryšius ir gyvybę.Čia randas bendrystė\, gimstanti per paprastą veiksmą\, dainą\, dubenėlį varškės virtinukų ar pasidalintą šypseną. \n\n\n\n Kur? \n\n\n\nVarėnos r.\, Margionių k.\, Bobos daržo šaltinis\, vakare – Margionių klojimo teatras. \n\n\n\n Kada? \n\n\n\nGegužės 17 d.\, nuo 10.00 val. ryto iki pirmųjų gaidžių! \n\n\n\n Ką pasiimti? \n\n\n\n– maisto suneštiniams pietums (sau ir draugui);– puodelį\, dubenėlį ir šaukštą apeiginiam maistui;– sėdėjimo paklotėlį\, tinkamus drabužius\, avalynę ir kt.;– grynųjų pinigų;– Ir – svarbiausia – atvirą širdį ir gerą nuotaiką. \n\n\n\n Pavasario sambarių ir Mildos šventė remiama iš dalyvių aukų. Ačiū už kiekvieną indėlį į gyvą kultūrą! \n\n\n\n♫ Roko Kašėtos koncertas mokamas. Bilietus galite įsigyti paspaudę šią nuorodą: [nuorodą patalpinsime netrukus] \n\n\n\nRenginjo viršelyje panaudotas menininkės Eglės Abariūnienės darbas „Milda”.
URL:https://vietosdvasia.lt/renginiai/mildos-svente-ir-pavasario-sambariai/
LOCATION:Bobos daržo šalcinis (Margionių kaimas)
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2025/04/490090357_625968803762986_1482076012653408167_n.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20250412T100000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20250412T150000
DTSTAMP:20260411T213442
CREATED:20250318T094313Z
LAST-MODIFIED:20250409T122926Z
UID:10651-1744452000-1744470000@vietosdvasia.lt
SUMMARY:Talka Veliankos (Žingių) pilkapyne
DESCRIPTION:Draugai\, draugės ir bendraminčiai\, tie\, kurių širdys dar gyvos\, o rankos pasirengusios veikti! \n\n\n\nŠiandien kiekvienas iš mūsų jaučiame\, kokiu skurdžiu tampa pasaulis\, jei apsiribojame vien tik virtualiais pokalbiais\, jei bendraujame tik ekranuose\, jei mus supanti gamta tampa tik atostogų fonu\, bet ne mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau mes galime tai keisti – savo buvimu\, savo darbu\, savo veikimu! \n\n\n\nBalandžio 12-ąją kviečiame jus į Veliankos (Žingių) pilkapyno talką\, kur ne tik rankomis\, bet ir širdimi prisiliesime prie savo krašto istorijos\, gamtos ir protėvių palikimo. Tai ne eilinė talka – tai pagarbos ir rūpesčio aktas\, leidžiantis mums sujungti praeitį\, dabartį ir ateitį. \n\n\n\nKodėl verta dalyvauti? \n\n\n\n Atgausime ryšį su protėviais. Tvarkydami Jutonių pilkapyną\, mes ne tik valysime jį nuo išvirtusių medžių ir sužėlusių krūmų\, bet ir atgaivinsime protėvių atminimą. Tai vietos\, kuriose ilsisi mūsų kraujo linija\, mūsų istorija. Ar gi ne mūsų pareiga jomis rūpintis? \n\n\n\n Sujungsime jėgas bendram tikslui. Visi puikiai žinome\, kaip sunku pajudinti žmones veiksmui. Tačiau kai esame kartu\, kai stovi šalia žmogus\, kuris jaučia tą patį – viskas tampa įmanoma. Gamta mus šaukia – atliepkime į šį kvietimą! \n\n\n\n Ne tik dirbsime\, bet ir švęsime. Gamta nėra vien darbų vieta – tai šventovė\, kurioje mes būsime tikri\, stiprūs ir laisvi. Tvarkydami pilkapyną\, giedosime sutartines\, kursime ugnį\, virsime ant laužo košę\, dalinsimės patirtimi\, žiniomis ir bendryste. Tai bus ne tik darbas – tai ritualas\, kuris atneš ramybę\, prasmę ir vidinę pilnatvę. \n\n\n\n Ar kada nors po tikro darbo gamtoje jautėte tą ypatingą jausmą? Tą vidinį pasitenkinimą\, kai kūnas pavargęs\, bet širdis švyti? Kai supranti\, kad šią dieną praleidai ne veltui? Tai ta akimirka\, kai pasaulis keičiasi – nes jį keiti tu. \n\n\n\n Ką atsinešti? Patogią aprangą\, pirštines\, pjūklą\, kirvį\, maišą šiukšlėms gerą nuotaiką ir atvirą širdį. \n\n\n\nŠis kvietimas yra skirtas tiems\, kurie jaučia. Tiems\, kurie supranta\, kad kalbos be veiksmų yra tuščios. Tiems\, kurie nori ne tik girdėti apie gamtos niokojimą\, bet ir kažką dėl to daryti. Tai pirmoji tokia talka. Ateityje planuojame rengti jas periodiškai ir tvarkyti apšiukšlintas\, apleistas vietas ir šventvietes. \n\n\n\nJeigu jauti\, kad tai tau svarbu – prisijunk. Jei gali\, pakviesk ir draugą. Dalinkis\, kalbėk\, burk. Nes pokytis prasideda čia ir dabar. \n\n\n\n Pagarba gamtai yra pagarba sau. Susitikime ir veikime kartu!  \n\n\n\nP.S. renginyje bus filmuojama ir fotografuojama. Renginio informacija dar gali būti nežymiai koreguojama. 
URL:https://vietosdvasia.lt/renginiai/talka-jutoniu-pilkapyne/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2023/06/Jutoniu-Dubingiu-pilkapynas.jpg
ORGANIZER;CN="VietosDvasia.lt":MAILTO:info@vietosdvasia.lt
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20250411T110000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20250411T160000
DTSTAMP:20260411T213442
CREATED:20250331T182448Z
LAST-MODIFIED:20250331T182449Z
UID:10970-1744369200-1744387200@vietosdvasia.lt
SUMMARY:Miško sodinimo talka
DESCRIPTION:Su Telšiū urėdėjė\, Tverų gimnazijės moksleivēs ėr Žemaitėjės butuovės savanuorēs\, atsodīnsēm ėšskėrtėni mėška pluota su keliū rūšiu medelēs. \n\n\n\nParūpinsēm vėsas reikalīngas darba priemuonės\, Jūms reks tik sudalivautė. Vo po darbū\, vėsū savanuoriu lauks švėntinės vaišės! \n\n\n\nNuorīntis dalivautė\, registroukities siusdamė žinutė su sava vardu tel. nr. +37062400084. \n\n\n\nUžsiregistravus\, atsiūsēm tėkslės koordinatės kor vīks mėškasuodis.
URL:https://vietosdvasia.lt/renginiai/misko-sodinimo-talka/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2025/03/487434173_122118138716772365_783581571291655276_n.jpg
ORGANIZER;CN="%C5%BDemaitijos B%C5%ABtov%C4%97":MAILTO:zemaitijosbutove@gmail.com
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20230715T120000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20230715T180000
DTSTAMP:20260411T213442
CREATED:20230613T084515Z
LAST-MODIFIED:20230613T084515Z
UID:5595-1689422400-1689444000@vietosdvasia.lt
SUMMARY:Gīva Gondinga
DESCRIPTION:Gyvosios istorijos festivalis „GĪVA GONDINGA“ vėl kvies visus ant Gondingos piliakalnio!\nŠiemet atkurtoje archeologinėje stovykloje sulauksime ne tik kuršių rekonstrukcijos klubo Pilsots bei kitų Lietuvos meistrų\, bet ir svečių iš užsienio.\nPirmą kartą Lietuvoje – anglo-saksų aukštuomenės ir karybos rekonstruktoriai su pačiais detaliausiais valdovų kostiumais ir ginkluote iš Anglijos klubo Wulfheodenas.\nTaip pat pirmą kartą mūsų krašte – skandinavų vikinginio periodo rekonstruktoriai iš Norvegijos rekonstrukcijos klubo – Trondheim Vikinglag.\nIšgirsime „Lity Taler“ – viduramžių\, liaudies ir autorinės muzikos grupę\, stilizuotą pagal Ankstyvųjų ir Vėlyvųjų Viduramžių bei vikingų muzikos epochą. Jie atlieka dainas iš žinomų senovinių rankraščių\, originalių kūrinių\, taip pat rašo tekstus išlikusiomis melodijomis\, kurios iki šiol nežinomos ir dar neišvydusios šviesos muzikiniame atlikime.\nKviečiame pasinaudoti išskirtine galimybe pamatyti šią atkurtą Geležies amžiaus stovyklą\, joje dirbančius amatininkus\, karius ir kt.\nStovykla veiks 12.00 – 18.00
URL:https://vietosdvasia.lt/renginiai/giva-gondinga/
LOCATION:Gandingos Piliakalnis\, Gandingos Piliakalnis\, Plungė\, Lietuva
CATEGORIES:Festivaliai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2023/06/Giva-Gondinga.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20230713T140000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20230716T180000
DTSTAMP:20260411T213442
CREATED:20230613T050714Z
LAST-MODIFIED:20230613T050848Z
UID:5567-1689256800-1689530400@vietosdvasia.lt
SUMMARY:Dzūkų kultūros pescivalis „Čiulba ulba“ 2023
DESCRIPTION:Dzaugiamės gałėdami jau kecvirtųroz pakviesc visus\, katriej neabejyngi Dzūkijai\, navet keturas dzienas pralaisc apsupciem ir apkamšyciem jos kultūru!\n\n>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<\n\n BILIETUKAI: https://bit.ly/bilietukaiCU2023\n DALYVIŲ (IŠ)PAŽINCYS: https://bit.ly/CU23sveciai\n PROGRAMA SU ŽAMĖLAPIU 2023: kantrybės!\n JŪS KLAUSIMAI\, MŪS ATSAKYMAI: kantrybės!\n\n>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<\n\n PALAIMYCI CIEJ\, KATRIEJ PARAINA NAMO\nŠitų prazį perskaitėm mūs šųmeco pescivalio inkvėpėjo Sigio Gedos ailėraščin „Medzo daina an šaligatvio“. An šaligatvio medziu negera\, mislinam\, kų ir žmogu an aspalto būc nėr paci mieliausia vieta. Tadgi kecvirtu pescivaliu „Čiulba ulba“ ne cik kviecam gerau pažįc Dzūkijų ir jos žmonių kultūrų\, ale ir atsigrįžč in vis tuštėjancus kaimus\, pamislįc\, kų kožnas galim padaryc\, kad ciej kaimai visai neišmirt. Galiausiai kviecam ir palaimyngai ca sugrįžč beigi paciem tapc kurancais nūdzienos dzūkų kultūrų.\n\n>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<\n\n Šamet kviesim peškom ataic ar ratuociem atvažuoc in vandenų apsuptų Veisiejų kraštų\, katran šųmeco „Čiulba ulba“ šviesuolis\, katrį žino visa Lietuva\, baigė vidurinį mokyklų. Nūnai Veisiejų mokykla ir vadzinas vardu šito slauno dzūko\, ca pradėjuso kūrc savo ailas\, katros paskiau vison Lietuvon kap jokios kitos sužibėj. Jei dar nežinot\, kokiu gi vardu toj mokykla pavadzyta\, kviecam sužinoc – atkeliauc Veisiejų kraštan ir pasdairyc\, koki kalnai ir ažarai kūrc inkvėpė Sigitų Gedų!\n\n Ca dar nepažįtais kalnais ir paažarėm aisim in žygius\, an kranto susbūrį giedosim ir šoksim\, mokysimės savo rankełėm pasdaryc visokius daiktus\, katruos darė nuog sanovės šitosa vietosa gyvenį žmonys\, klausysim indomiausių paskaitų ir diskusijų\, žūrėsim vaidzinimus\, klausysim dzūkiškos poezijos\, nu ir dar visokiu gordzu savo dūšelas dzugysim!\n\n Šalia pagrindzinės pescivalio programos ir vėl’ kožnųdzien ūš Vaikų kiemukas\, dėl’ to norim pakviesc jaunas šaimynas su vaikucais akvatniai pas mumi važuoc – būsit veseli ir jūs\, ir jūs mažuliai!\n\n>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<\n\n Mūs pescivalis keliauna per Dzūkijos kaimus – tep daugiau sužinom ir apė tan tuosa kaimeliuosa gyvenusius šviesuolius\, o ir visi rozu pleciam savo akiracus ir pažinstam vis kitus Dzūkijos kampelius\, jų gamtų ir žmonis. Prieš atvykdamas in Veisiejų kraštų pescivalis jau aplankė Mardasavų\, kur minavojom Petrų Zalanskų\, Marcinkonis\, kur pažinom Juozo Averkos gyvenimo darbus\, ir Subartonis\, kur gerau suspažinom su lietuvių literatūros klasiku Vincu Krėvi-Mickevičium.\n\n>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<\n\nNog 2022 m. pescivalį „Čiulba ulba“ organizuojam visiškai savanoriškai tam raikalu inkūrį VšĮ „Samanukės“.\n\nAgłės ir Roko Kašėtų subūrtas jaunų žmonių būrys dalinas bendrom mįslałėm ir siekiais kelc dzūkų kultūrų beigi būrc jai neabejyngus žmonis in vienų dzidelį ratų.\nJei rasis norincų paremc mūs VšĮ ir tep mus pascipryc\, prisdėc prieg pescivalio\, mielai prijimsim jūs paramų!\n\nVŠĮ SAMANUKĖS\nLT053500010014878191\nMokėjimo paskircis: Dzūkų kultūros pescivaliu gyvuoc!\n\nO tebgi kožnas galit ligi gegužės 2 dzienukės paskyrc mūs VšĮ dalį savo sumokėto GPM. Tep jūs laistūt mumiem mažau mislįc apė pinansines bėdukes\, o daugiau sukcis atainanco pescivalio raikaluosa! Mūs duomenys va ca:\n\nParamos gavėjas: VšĮ „Samanukės“\nĮmonės kodas: 305915784\n\n Kap skyrc 1\,2% nuog GPM:\nhttps://bit.ly/kaipgpm\nDėkavojam!\n\n>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<>><<\n\n PESCIVALĮ PINANSUOJA\nLietuvos kultūros taryba\n\nPESCIVALĮ KURA BEIGI ARGANIZUOJA\nVšĮ „Samanukės“\n\n PESCIVALIO VEISIEJUOSNA NAMAI –\nSodyba „Vilkės vila“\nAdr.: Bertašiūnų g. 16\, Bertašiūnai\, Veisiejų sen. LT-67300 Lazdijų r. sav.\nhttps://vilkesvilla.lt/\n\n PESCIVALIO DRAUGAI:\nLietuvių literatūros ir tautosakos institutas\, Lietuvių tautosakos archyvas\nLietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikinio folkloro archyvas\nLazdijų rajono savivaldybė\nLazdijų krašto muziejus\nVeisiejų seniūnijos bendruomenė\nDzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija\nProfesinio mokymo centras „Žirmūnai“\, Pietų Lietuvos filialas\nTradicijų centras „Būties ratu“\n„Ornitostogos“\nTeatras „Labas“\n\n ŽINELAS MUM SKLAISC PAMAČINA:\nRadijo stotis „FM99“\nNaujienų portalas „Alytausgidas.lt“\nSavaitraštis „Dzūkų žinios“\nLaikraštis „Lazdijų žvaigždė“\n„Etnoerdvės“\nEtninės kultūros globos taryba\nLietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga\n\n PESCIVALĮ RAMIA:\nUAB “Savos girios”\nUAB “Vytkerta”\n„Pelkių žolė“\n„Dvaro kavos“\n„Hempus“\n„Strazdų žaliasis auksas“\n„Gera Arbata“\n„Lėlažolės“
URL:https://vietosdvasia.lt/renginiai/dzuku-kulturos-pescivalis-ciulba-ulba-2023/
LOCATION:Vilkės Vila\, Bertašiūnų g. 16\, 67300\, Bertašiūnų km. Lazdijų r.\, Lietuva
CATEGORIES:Festivaliai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2023/06/Ciulba-Ulba-2023.jpg
ORGANIZER;CN="Dz%C5%ABk%C5%B3 kult%C5%ABros pescivalis %E2%80%9E%C4%8Ciulba ulba%E2%80%9C":MAILTO:dzukukulturosfestivalis@gmail.com
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20230706T110000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20230709T190000
DTSTAMP:20260411T213442
CREATED:20230613T083006Z
LAST-MODIFIED:20230613T083006Z
UID:5587-1688641200-1688929200@vietosdvasia.lt
SUMMARY:Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje XXIII
DESCRIPTION:XXIII tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ kviečia patirti nuotykius visai šeimai!\nLiepos 6-9 dienomis Kernavės archeologinė vietovė kviečia nusikelti laiku į praeitį ir švęsti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną drauge.\nValstybės dieną kviečiame švęsti:\nLiepos 6 – 8 d. nuo 11:00 iki 20:00 val.\nLiepos 9 d. nuo 11:00 iki 18:00 val.\nValstybės dieną\, Liepos 6-tąją karūnuosime 21:00 val. Lietuvos valstybės himno giedojimu piliakalnių apsuptyje.\n\nŠią vasarą\, šalia tradicinio senųjų amatų ir archajiško gyvenimo būdo pristatymo jūsų laukia:\n Viduramžių kovų inscenizacijos\n Istorinių kostiumų pristatymai\n Archajiška muzika\n Edukaciniai konkursai\n Archajiški žaidimai\n Atviros mokslininkų paskaitos bei diskusijos ir daug kitų pramogų!\n\nFestivalio scenose:\n Lietuviška muzikinė pasaka visai šeimai „Tilidūda”\n Grupės „Skylė” akustinis geriausių dainų koncertas\n Legendinė grupė „Žalvarinis”\n Tvirtieji grupės „Ugniavijas” vyrai\n Trankieji grupės „Bordo Sarkany” klajokliai\nIr kiti!\n\n Įsigykite išankstinius bilietus pigiau\, renginio dieną bilietai brangs!\nBilietus platina Bilietai.lt – bit.ly/GADK23\nVaikams iki 16 m. bei Ukrainos piliečiams įėjimas – NEMOKAMAS. Reikia pateikti faktą įrodančius dokumentus.\nDaugiau informacijos apie renginį ir programa – www.kernave.lt/festivalis\n\n*\nRenginyje bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti talpinami viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ir kitose media priemonėse.\nĮ renginį draudžiama atsinešti bet kokios rūšies ginklus ir/ar potencialiai pavojingus daiktus žmogaus sveikatai\, alkoholinius ir kitus gėrimus išskyrus vandenį.\nOrganizatorius pasilieka teisę riboti žiūrovų skaičių ir patekimą į renginio teritoriją.
URL:https://vietosdvasia.lt/renginiai/gyvosios-archeologijos-dienos-kernaveje-xxiii/
LOCATION:Kernavės archeologinė vietovė\, Kerniaus 4a\, Kernavė\, 19172\, Lietuva
CATEGORIES:Festivaliai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2023/06/archeologijos-dienos-Kernaveje.jpg
ORGANIZER;CN="Kernav%C4%97s archeologin%C4%97 vietov%C4%97":MAILTO:komunikacija@kernave.lt
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20230630T110000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20230702T180000
DTSTAMP:20260411T213442
CREATED:20230613T052137Z
LAST-MODIFIED:20230613T052137Z
UID:5578-1688122800-1688320800@vietosdvasia.lt
SUMMARY:XXI Prigimtinės kultūros seminaras ŽMOGAUS IR MIŠKO RYŠYS
DESCRIPTION:21-asis Prigimtinės kultūros seminaras “ŽALIOS GIRIOS MEDELIAI – MANO BROLUŽĖLIAI”: ŽMOGAUS IR MIŠKO RYŠYS LIETUVOJE\n\nSeminaras vyks 2023 m. birželio 30 – liepos 2 d. „Broniaus sodyboje“ Juodonių kaime Rokiškio rajone.\n\nSeminaro programa skelbiama čia: http://www.prigimtine.lt/…/semi…/xxi-seminaras/programa/\n\nNorėdami užsiregistruoti į seminarą turite užpildyti šią anketą: https://docs.google.com/…/1FAIpQLSckh9mdPkuzPh…/viewform\n\nRegistracija vyks iki birželio 5 d. (pratęsta iki birželio 12 d. 10 val.)\n\nDalyvavimo seminare kaina – 25 EUR (nakvynės ir maitinimo išlaidos skaičiuojamos papildomai). Negalintys dalyvauti seminare gyvai turės galimybę už 20 EUR mokestį prisijungti nuotoliniu būdu per Zoom.\n\nKontaktai: prigimtine@gmail.com arba tel. 8-618-00484.\n\nMaloniai kviečiame dalyvauti!
URL:https://vietosdvasia.lt/renginiai/xxi-prigimtines-kulturos-seminaras-zmogaus-ir-misko-rysys/
LOCATION:Broniaus sodyba\, Juodonys\, Rokiškio raj.\, 42290\, Lietuva
CATEGORIES:Seminarai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2023/06/Prigimtines-kulturos-seminaras.jpg
ORGANIZER;CN="Prigimtin%C4%97s kult%C5%ABros institutas":MAILTO:prigimtine@gmail.com
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220716T080000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220716T170000
DTSTAMP:20260411T213442
CREATED:20220714T170808Z
LAST-MODIFIED:20220714T171108Z
UID:2973-1657958400-1657990800@vietosdvasia.lt
SUMMARY:Girių Karaliaus pėdsakais Karalgiryje
DESCRIPTION:Rodos vasaros metu laikas teka bent du kartus greičiau nei paprastai ir dalykus\, kuriuos mėgstu\, tarsi tenka vytis. Tad iš karto atsiprašau\, kad pranešu likus vos kelioms dienoms iki žygio\, bet ką padarysi – VASARA. \nRadau tokia įdomia legendą apie Girių Karalių\, kuris baudžiavos laikais viešpatavo Karalgirio girioje\, tad būtent šioje girioje ir sugalvojau sudėlioti maršrutą žygiui pėsčiomis. Nors pažygiuoti teks nemažai\, net 27 km.\, tačiau visų legendoje minimų objektų\, dėl kilometrų kiekio į maršrutą įtraukti\, deja\, nepavyko. Vardan vasaros aromatų prisotinto miško oro\, ir taupant apie 15 km. plius\, už borto teko išmesti dvarą\, kuriame viskas ir prasidėjo\, bet jį aplankyti galėsime po žygio\, automobiliais. \nSavaime suprantama\, kad žygis būtų įdomesnis\, rekomenduoju perskaityti legendą „Girių Karalius„\, nuo kurios ko gero kilo ir girios pavadinimas. \nDidžiąja maršruto dalį žygiuosime Karalgirio miško keliais\, bus šiek tiek bekelės\, deja bus ir asfalto bei vieškelių\, bet su gražiu vaizdu 🙂 Tad jei dar neturite planų šeštadieniui\, prisijunkite. Susitinkame 8.00 prie „LLS vanagai tako”. \n 
URL:https://vietosdvasia.lt/renginiai/giriu-karaliaus-pedsakais-karalgiryje/
LOCATION:LLS vanagai takas\, 55.08636\, 23.70336\, Kauno raj.\, Lietuva
CATEGORIES:Žygiai pėsčiomis
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2022/07/Giriu-Karaliaus-pedskais-karalgiryje-scaled.jpg
ORGANIZER;CN="Donatas Grei%C4%8Di%C5%ABnas":MAILTO:info@vietosdvasia.lt
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220611T080000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220611T150000
DTSTAMP:20260411T213442
CREATED:20220605T161611Z
LAST-MODIFIED:20220606T160858Z
UID:2698-1654934400-1654959600@vietosdvasia.lt
SUMMARY:Antalieptės apylinkėmis
DESCRIPTION:Prieš 200 metų dešiniame Šventosios upės krante\, toje vietoje kur dabar stovi Antalieptės miestelis\, ramiai ošė žalias pušynas\, o miško prošvaistėse\, tarp gražių kalvų\, glūdėjo vienišos žemdirbių sodybos. XVII-to šimtmečio pradžioje ši graži apylinkė buvo atiduota basųjų vienuolių karmelitų ordinui. Pradžioje jie čia pasistatė mažą medinį namelį\, vėliau didelius mūrinius vienuolyno rūmus\, o 1732— 1760 metų laikotarpy — didingą mūro bažnyčią\, kuri ir dabar puošia Antalieptės miestelį. Senieji žmonės pasakoja\, kad miestelio vardas kilęs nuo liepto\, kurį per šventosios upę pastatęs darbštus vienuolis Antanas. Tas lieptas per upę žmonėms buvęs labai patogus ir pavadintas Antano lieptu\, o vėliau ir vienuolyno sodyba buvusi praminta Antaliepte. \nSavaime suprantama\, kad ryškiausias Antalieptės istorijos perlas yra buvęs Basųjų Karmelitų vienuolynas\, o jo istorija labai įdomi. \nBasųjų Karmelitų regula buvo labai griežta ir sunki. Vienuoliai labai daug dirbo\, meldėsi ir tik 4 — 5 valandas per parą skirdavo poilsiui ir miegui. Antalieptės vienuoliai nevartodavę mėsos\, maitindavęsi tik daržovėmis\, vaisiais\, uogomis\, grybais ir upėse pagauta žuvimi. Visada jie vaikščiodavo basi ir tik žiemos šalčių metu kai kurie silpnesnieji pasirišdavo po kojomis medinius padus. O patvaresnieji ir žiemą basi eidavo į mišką kuro pasirinkti. Jų bažnyčioje nebuvo vargonų\, kad muzikos garsai nedrumstų griežtos tylos. Įstojusių į vienuolyną pavardės būdavo užrašomos tik ordino centro knygose\, o vienuolyne vienuoliai jau nežinojo vienas kito pavardės ir vadinosi tik vardais. Tuo būdu jie visiškai išsiskirdavo iš pasaulio ir savo praeitį išbraukdavo amžinai. Ant mirusiųjų vienuolių grabų užrašyti tik jų krikšto ir vienuoliški vardai\, o pavardžių nėra. Todėl ir šiandien nieko nežinoma\, kokios tautybės ir kilmės buvo tie griežti ir rūstūs atsiskyrėliai\, kurie įkūrė Antalieptės miestelį. \nBasųjų Karmelitų vienuolynas gyvavo apie 100 metų. Vienuoliai ramiai gyveno už storų vienuolyno mūrų\, pamaldūs aukštaičiai lankydavo vienuolyno bažnyčią\, o aplinkui dygo naujos sodybos ir augo nedidelis miesčiukas. Tiktai 1831 m. sukilimas sudrumstė Antalieptės idiliją. Sukilėlių būriai ieškojo vienuolyne prieglaudos ir nakvynės\, reikalavo maisto ir arkliams pašaro. Sukilimą numalšinus\, atplūdo rusų kariuomenė. Kazokai kaltino vienuolius palankumu sukilėliams\, reikalavo kontribucijos\, vienuolyno rūsyje ieškojo aukso ir vyno\, išvartė net mirusių vienuolių grabus\, ieškodami juose paslėptų brangenybių\, kurių atsiskyrėliai neturėjo. Po metų vienuolynas buvo uždarytas\, vienuoliai išvaryti\, bažnyčia paversta cerkve ir prie jos apgyvendintas pravoslavų šventikas. Antalieptės istorijoj buvo atverstas naujas lapas. \n1893 m. Karmelitų vienuolyno rūmuose buvo įsteigtas rusų pravoslavų moterų vienuolynas\, kuriam valdžia paskyrė didelius žemės ir miškų plotus\, keletą apylinkės ežerų ir po 4.647 rublius metinės pašalpos. Antalieptė buvo paversta rusinimo lizdu. Tačiau rusų vienuolės nepajėgė paversti aukštaičių rusais nei pravoslavais. Nors vienuolės nuolat vaikščiodavo po aplinkinius kaimus ir kiekvieną sutiktą mergaitę vaišindavo saldainiais\, kalbindavo priimti pravoslaviją ir stoti į vienuolyną\, tačiau per visą laiką joms pavyko pavilioti tik vieną lietuvę\, kurios tėvas sutiko leisti dukterį į vienuolyną\, norėdamas gauti policininko vietą. Todėl vieton mirusių vienuolių naujos buvo atvežamos iš Rusijos gilumos. Gyventojai vienuolyno nekentė ir savo vaikams drausdavo imti iš vienuolių saldainius bei riestainius. Kai 1905 m. rusų revoliucijos banga pasiekė Lietuvą\, ekspansingi aukštaičiai išvaikė rusų stražninkus ir žandarus\, sudaužė degtinės monopolius ir steigė lietuviškas valsčių savivaldybes. Antalieptės revoliucionieriai išvaikė vienuoles\, o vienuolyno rūmus paskelbė lietuvių tautos nuosavybe ir juose nutarė įsteigti lietuvišką mokyklą. Deja\, jų viltys neišsipildė: revoliucija buvo nuslopinta\, baudžiamieji būriai siautėjo su neapsakomu žiaurumu ir gaudė „maištininkus“\, dalyvavusius rusų vienuolyno nusavinime. Greitai ir vienuolės grįžo į Antalieptės mūrus\, o 1906 m. rūmuose buvo įsteigta mergaičių mokytojų seminarija. \nBet štai atėjo karas ir nauja audra supurtė Antalieptė vienuolyno mūrus. Vienuolės pabėgo į Rusiją\, o vienuolyno požemiuose liko tik basųjų Karmelitų ir stačiatikių vienuolių karstai. 1915 m. vasarą Antalieptę užėmė vokiečiai. Vienuolyno rūmuose apsistojo štabas\, bažnyčią pavertė garažu ir sustatė joje keliasdešimt automobilių. Ir tenai\, kur kadaise nakties tyloje girdėjosi basųjų vienuolių maldos\, o vėliau pravoslavių vienuolių choro giesmės\, dabar ūžė ir staugė motorai\, aidėjo grubūs kareivių keiksmai ir juokas. Po kiek laiko prasidėjo vienuolių paslėptų lobių ieškojimas. Marodieriai išardė sienas\, išgriovė rūsių pertvaras\, plėšė grabus ir ieškojo juose aukso bei brangakmenių. Didelis buvo jų nustebimas\, kai senuose karstuose pamatė visiškai sveikus vienuolių lavonus\, kurie nebuvo supuvę\, bet sukietėję su visais muskulais\, pavirtę į vario spalvos mumijas. Rūstūs mirusiųjų veidai ir kryžiškai ant krūtinės sunertos rankos kažkaip grasinamai bylojo į amžino poilsio drumstėjus. Todėl daugelis jų pabėgo iš rūsių kalendami dantimis. Tiktai keletas drąsesniųjų tęsė savo Šventvagišką medžioklę\, kuri baigėsi tragiškai. \nAtplėšus vieną karstą grobikai pamatė ant lavono krūtinės auksinį kryželį. Tačiau kryželis buvo stipriai suspaustas mumija virtusio lavono pirštuose\, lyg suaugęs su jais\, ir negalima buvo jo išplėšti. Plėšdamas brangenybę marodierius susižeidė pirštą\, ligi kaulo perpjaudamas jį į kryželio briauną\, tačiau grobį vis vien pasiėmė. Kitas ieškojo brangenybių karsto dugne\, Bet verčiant lavoną\, mumijos pirštų nagai užkabino munduro rankovę ir stipriai patraukė. Grobikui pasirodė\, kad numirėlis nutvėrė jį už rankos. Jis nežmoniškai suriko ir apalpo. Po to visi grobikai apleido požemius. Kai apalpusis atsipeikėjo\, jis buvo pamišęs. Pradėjo nežmoniškai rėkti\, daužytis\, išsitraukė durtuvą ir smogė per galvą greta stovinčiam draugui\, kurį užmušė vietoje. Paskui puolė kitus\, bet vienas\, begindamas\, pamišėlį nušovė. Tas\, kuris buvo susižeidęs pirštą mirė kitą dieną nuo kraujo užkrėtimo. \nTačiau po kiek laiko ir vėl buvo atsiradę grobikų\, kurie plėšė grabus ir išvartė lavonus\, bet čia jie nieko neberado. 1918 m.\, kai vokiečiai pasitraukė\, bažnyčia atiteko katalikams. Dabar vienuolyno rūmuose yra mergaičių ūkio mokykla\, amatų kursai ir vaikų prieglauda. Visas tas įstaigas veda ir globoja vienuolės Širdietės. Požemiai taip pat sutvarkyti\, ir niekas nebedrumsčia rimties mirusiųjų karalystėje. Kiekviena permaina į Antalieptės vienuolyno gyvenimą buvo atnešta arba karo arba revoliucijos. \nBe vienuolyno aplankysime daugiau objektų\, viso maršrute jų bus 9. Užsuksime į čia pat Antalieptėje\, kitoje\, nuo vienuolyno\, gatvės pusėje\, ant Šventosios upės kranto stovintį vandens malūną\, Antalieptės šaltinį\, Antalieptės hidroelektrinę\, nuo kurios pastatymo buvo suformuotos Antalieptės marios\, kurios yra antras pagal dydį\, po Kauno marių\, tvenkinys Lietuvoje. Išsukę iš kelio užlipsime ant vienos įspūdingiausių Lietuvoje Varslavos piliakalnio\, aplankysime Žvilbučių dvaro sodybos fragmentus iki kol pasieksime Šavašos pažintinį taką. Be visų įdomybių kurias sutiksime eidami šiuo taku\, aplankysime ir tarp aukštų upės slėnių XIII-XVIII a. buvusios senovės lietuvių šventykla. Čia dar išlikusias jos liekanas\, t.y. Lūžų akmenį su dubeniu. Na ir galiausiai\, jau grįžtant į miestelį Lūžų piliakalnį. \nKadangi šiuo maršrutu jau esu žygiavęs\, klaidžioti nereikės\, didžioji maršruto dalis eis žvyrkeliais nusidriekusiais daugiausiai per ganyklas ir dirbamus laukus\, dalis maršruto eis pamiške ir tik nedidelė dalis asfaltu. Maršruto ilgis apie 21 km. susitinkame 8.00 val Antalieptėje šalia jau minėto vienuolyno\, važiuojant pagrindine miestelio gatve\, arčiau vienuolyno esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje\, joje paliksime automobilius o čia pat esančiuose informaciniuose stenduose galėsime susipažinti su miestelio istorija. Žygio išvakarėse pasidalinsiu maršruto schema žemėlapyje su sužymėtais objektais bei jų aprašymais. \nIki pasimatymo šeštadienį
URL:https://vietosdvasia.lt/renginiai/antalieptes-apylinkemis/
LOCATION:Antalieptės basųjų Karmelitų vienuolynas\, 5305 11\, Antalieptė\, 32243\, Lietuva
CATEGORIES:Žygiai pėsčiomis
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2022/06/Antalieptes-apylinkemis-scaled.jpg
ORGANIZER;CN="Donatas Grei%C4%8Di%C5%ABnas":MAILTO:info@vietosdvasia.lt
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220604T080000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220604T170000
DTSTAMP:20260411T213442
CREATED:20220523T173513Z
LAST-MODIFIED:20220523T173523Z
UID:2615-1654329600-1654362000@vietosdvasia.lt
SUMMARY:Inkūnų apylinkėmis
DESCRIPTION:Aš ir vėl atradau be galo įdomų Lietuvos kampelį su kurio mane supažindino R. Guobis skaitant jo surinkta tautotyrine medžiagą straipsnyje „Inkūnai„. Be jame pateikiamo vaizdingo gamtos\, trobesių ir čia gyvenančių žmonių\, aprašymo\, autorius dalinasi ir apylinkėse surinktais padavimais\, pasakojančiais apie šiose vietose pasitaikančius keistus nutikimus. Panorau pats pasivaikščioti po apylinkes\, pasigrožėti Saldagirio mišku bei savo kailiu įsitikinti apie čia vykstančias keistenybes. Kviečių tai padaryti kartu 18 km žygyje. \n8.00 val. susitinkame pasakiškai gražioje vietoje – Mikierių atodangoje. Čia paliksime savo transporto priemones ir kiek paėjėję žvyrkeliu leisimės į nuotyki palei čia pat kilpinėjančia Šventosios upę. Kitan krantam persikelsime per ilgiausia Lietuvoje\, tokio tipo\, kabanti  Inkūnų-Mikierių tiltą. Nuo jo šiek tiek miškelių ir pirmasis taškas prie kurio sustosime – Inkūnų versmė. Čia prisipildysime vandens atsargas\, tad rekomenduoju su savimi į žygį pasiimti tik tuščią tarą vandeniui\, kadangi vanduo čia stebuklingas. Kalbama\, jog kadaise čia pasirodė mergelė Marija\, todėl žmonės\, po šio įvykio\, bažnyčią\, čia pat ant kalvelės\, nusprendė pastatyti. \nŠiek tiek pasisvečiuosime Inkūnuose\, apžiūrėsime bažnyčia\, čia pat apžiūrėsime atminties parką\, kuris skirtas atminti aplink išnykusiuose kaimuose buvusioms sodyboms. Už Inkūnų\, jau leidžiantis Saldagirio miško keliais\, pakeliui dar stabtelėsime ties partizanų kapais. Tuo maršruto objektai ir pasibaigs\, tolimesni takai ir takeliai vedžios mus po girią\, kurioje anot padavimų iš Anykščių turgaus begrįžtantiems ūkininkaičiams prie risčia bėgančios kumelaitės prisigretino šėma karvė\, medžiotojui laukymėje pasivaideno baitais marškiniais apsitaisęs vaikelis\, o ankstų rytą į malūną skubančiam gaspadoriui pastojo kelią kraupiai drebantis ir žmogaus balsu šnekąs avinėlis. Stebuklingas viesulas pagriebęs elgetaujantį muzikantą – Šeiminiškėlių Paulauską – kelis kilometrus padebesiais nešė. \nDažnai dailūs\, gražiai išsipustę ponaičiukai kelyje pasimaišydavo. Kartą meilus ponaitis pareinančioms iš vakaruškos merginoms į blizganti popierių suvyniotą dovaną įbruko. Namo parsinešusios išvyniojo – padvėsusio kuino stibikaulius. Kitą kartą skrybėlėtas ponas\, pasitikęs ant vieškelio jaunikaiti\, savo auksu žvilgančią tabokinę į paprastą mainyti įsigeidė\, o paskui dar ir pasigalynėti užsimanė. “Padėk Dieve“\, – pasidrąsino žmogus. „A\, tu ne vienas“\, – sušnypštė nelabasis ir į pragarą nugarmėjo. Žvilgtelėjo žmogus į tabokinę – arklio nagą rankoj belaikąs. \nKirmėlynės upelyje žvaigždėtomis vasaros naktimis vanodavosi\, dūkdavo\, kimiai kvatodavo raganos. Šen ten į žemę užkastas auksas suplazdėdavo melsvomis liepsnelėmis. Ne kartą degančių pinigų ieškota\, bet radus nesigirdėjo. Pasakoja\, kad kažkokiai svetimšalių kariuomenei prie šventosios į apsuptį pakliuvus\, buvo pakastos kelios statinės brangenybių. Puroniškyje knysle ardama pašalę peniukšlė kiaulė puodą su sidabriniais pinigais išvertė. \nVisų šių padavimų nusėtomis apylinkėmis nuo Inkūnų žygiuosime link Juodbalio karjero\, o nuo jo\, darydami ratą pro Lašinius vėl grįšime link kaimelio\, pakeliui išsukdami iš kelio ir aplankydami neįprasta Šventosio išplatėjimą. Nuo kaimelio tuo pačiu keliu pro kabanti tiltą grįšime prie Mikierių atodangos. \nNužingsniusime apie 18 kilometrų. \n 
URL:https://vietosdvasia.lt/renginiai/inkunu-apylinkemis/
LOCATION:Mikierių atodanga\, Mikierų atodanga\, Anykščių r.\, Lietuva
CATEGORIES:Žygiai pėsčiomis
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2022/05/Inkunu-apylinkemis-marsruto-virselis-scaled.jpg
ORGANIZER;CN="Donatas Grei%C4%8Di%C5%ABnas":MAILTO:info@vietosdvasia.lt
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220528T083000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220528T170000
DTSTAMP:20260411T213442
CREATED:20220510T154405Z
LAST-MODIFIED:20220529T082858Z
UID:2498-1653726600-1653757200@vietosdvasia.lt
SUMMARY:Perlojos apylinkėmis
DESCRIPTION:Beskaitydamas įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių\, vietų ir vietelių aprašymus\, atradau vaizduotę sužadinusi B. Buračo straipsnį pavadinimu „Perloja senovės prisiminimuose„. Jame minima nemažai apylinkėse esančių mūsų protėvių kulto vietų – Mildupis\, Ašarinis ežeras\, Kartuvių kalnas ir t.t.\, tad remdamasis šiuo aprašymu sudėliojau maršrutą\, kuriuo gegužės 28 dieną kviečiu pažygiuoti kartu. \nMaršruto atstumas apie 20 km. daugiausia eisime miškų ir laukų keliais\, dalis maršruto drieksis Perlojos miestelyje\, be abejo šiek tiek bus ir bekelės\, keletą kilometrų nužygiuosime Merkio pakrantėmis. \nŽygį pradėsime 8.45 val. nuo Perlojos bažnyčios\, kur ir susitiksime. Pradžioje aplankysime Vytauto Didžiojo paminklą\, tuo pačiu apsilankysime Perlojos istorijos muziejuje (bilieto kaina 1.5 eur). „Pasikultūrine” ir muziejuje susipažinę su miestelio istorija\, leisimės link nedidelio Mildupio upelio ištakų\, kur jisai išteka iš Ašarinio (dabar Ešerinis) ežero. Senos dzūkų legendos mini\, kad senovėj prie Mildupio stovėjusi stabmeldžių šventykla. Prie Mildu­pio žmonės eidavę melstis ir šven­tuoju vandeniu praustis. Ežeras\, iš kurio šis upelis išteka\, taip pat ypatingas\, – senieji dzūkai porina\, jog Ašari­nio ežere esą paskendę dideli senybių lobiai. Lobiai esą pakerėti\, to­dėl jie ir liko gulėti ežero dugne niekieno nepasiekiami. Ašarinio eže­ro dugne gyvenanti karaliūtė Ašarūnė\, kuri viliojanti į to ežero gel­mes ten besimaudančius jaunuolius. Tarp Ašarinio ežero ir balų\, kur vieta sunkiai prieinama\, yra buvusi pilaitė\, lyg kokia sala. Senovėj čia stovėjusi pilis. Toji pilis esanti le­kiančio smėlio užpilta. \nČia pat\, ežero krante\, Kartuvių kalnas. Nors kalno vardas ir baisus\, tačiau jo grožis ir reikšminga pasagos pavi­dalo išvaizda keleivį patraukia. Anot padavimų\, Kartuvių kalnas nuo se­nų laikų pagarsėjusi bausmių vieta. Stabmeldybės laikais čia buvę baudžiami doroviniai nusikaltėliai. Baudžiavų laikais ponai čia bausdavę savo baudžiauninkus. Pasakojama\, kad pagautiems pono miškuose bičių medų kuopinėjant būdavo pri­rišamas avilys ir gyvas žmogus su juo paritinamas nuo stataus Kar­tuvių kalno į ežerą. \nIš čia\, miškų ir laukų keliais\, keleliais\, leisimės link Perlojos girios\, maršruto atkarpa eis girios keliukais. Vakarų pusėje čia žemės paviršius gana vienodas\, daugiausia lygumos\, su smėlio kalneliais — vėputomis; rytų pusėje\, arčiau prie Uosupio\, žemė gana kalvota. Perlojos girios upės sriaunios\, vandeningos\, labai švarios\, nes savo dugnu siekia kalkinius sluoksnius. Dėl savo sraunumo ir šaltiniuotumo jos beveik niekad neužšąla. Per visą žiemą jose\, prie properšų laikosi laukinės antys. Daugiausia miške sutinkami medžiai tai pušys ir kadugiai\, vietinių ėgliais vadinami. Jo uogos ir spygliai\, nuo senų laikų naudojami smilkalams. Kadagio uogos buvo naudojamos degtinei varyti (tam tikros rūšies „džinas“)\, o spygliai dvaruose buvo naudojami mėsai rūkyti. \nPerėję girios atkarpą\, kirsime kelia Vilnius – Varėna – Gardinas ir Nedzingio upelio krantu paeisime iki jo žiočių\, kur jis įteka į Merkio upę. Manoma\, kad būtent šioje vietoje galėjo stovėti Perlojos pilis\, o jos liekanų būta dar 1893 m\, tačiau neatlikus archeologinių tyrimų nėra iki galo aišku kada ši pilis galėjo būti statyta ir ar aplamai tai buvo pilis\, o gal tik valdovo dvaro sodyba. \nNuo šios vietos\, Merkio krantu\, grįšime į Perlojos miestelį\, pakeliui užsukdami ant kabančio tilto per upę. \nPasiruošimas kaip ir priklauso tradiciniam žygiui pėsčiomis\, kuprinė su užkandžiais ir gėrimais ant pečių\, patogi avalynė ir gera nuotaika. Žygis nemokamas\, kainuos tik bilietas į istorijos muziejų\, kaip nurodyta muziejaus interneto svetainėje – 1.5 eur.
URL:https://vietosdvasia.lt/renginiai/perlojos-apylinkemis/
LOCATION:Perloja\, Vytauto g. 4\, Perloja\, Lietuva
CATEGORIES:Žygiai pėsčiomis
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2022/05/Perlojos-apylinkemis-scaled.jpg
ORGANIZER;CN="Donatas Grei%C4%8Di%C5%ABnas":MAILTO:info@vietosdvasia.lt
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220305T093000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220305T160000
DTSTAMP:20260411T213442
CREATED:20220227T140306Z
LAST-MODIFIED:20220227T155357Z
UID:1496-1646472600-1646496000@vietosdvasia.lt
SUMMARY:Punios šilo kilpa
DESCRIPTION:Kiek teko bendrauti su Punios šile dirbančiais gamtininkais\, pasak jų\, yra du laikai\, kuomet varta aplankyti Punios šilą. Vienas jų\, ankstyvą pavasarį\, kuomet gamta dar tik bunda ir nėra taip sunku prasibrauti pro suvešėjusius augalus. Tuomet galima pajausti kartu su gamta bundančio miško dvasią. Kitas metų laikas – ruduo\, kada į šią vietą atvykstama pasiklausyti besiporuojančių elnių baubimo. \nIki rudens dar toli\, o artėjantį savaitgalį\, šeštadienį\, turime puikią galimybę pasveikinti bundanti mišką\, pasivaikščiodami Punios šilo kilpa. Apie žygio detales skaitykite teksto apačioje\, o kol kas siūlau plačiau susipažinti su pačiu Punios šilu ir jo istorija. \nArcheologų duomenimis\, dabartinio Punios šilo teritorijoje žmonių gyventa nuo akmens amžiaus. XIII-XIV a. čia sto­vėjo santykinai didelė\, stipri medinė pilis\, suręsta iš ąžuolo medienos. Piliakalnio ir pilies dydis\, Punios gyvenvietės tapimas seniūnijos centru leidžia manyti apie di­delį šioje aplinkoje buvusį gyventojų skai­čių\, kuriems išgyventi dar iki DK Vytauto valdymo laikų turėjo būti nulydyti ir pa­versti dirbamomis žemėmis gana dide­li miškų plotai. Tikėtina\, kad tai daugiau koncentravosi dešiniajame Nemuno upės krante\, nes kairiojo kranto apgyvendini­mą pristabdė XIII a. prasidėjusi Kryžiuo­čių ordino invazija į baltų žemes. Ordino invazijos metais susiformavusi Sūduvos dykra 1464-1476 m. buvo išskirstyta įsi­savinimo tikslais prie Nemuno buvusiems LDK valdovo dvarams (pilims) sąlyginai siauromis juostomis\, einančiomis nuo Nemuno upės iki Šešupės\, Rytų Prūsijos sienos. Taip atsirado didžioji Punios gi­ria\, kurioje Punios šilas buvo nedidelė jos dalis rytiniame pakraštyje prie Nemuno. Nuo ištisinio nulydymo ir kolonizavimo Punios šilą\, kaip ir kitus didžiosiose Ne­muno kilpose esančius miškus\, galėjo ap­saugoti geologinių procesų eigoje susi­formavę mažesnio derlingumo žemės bei valdovų medžioklės plotai\, kuriuose buvo draudžiamas valakų kūrimas. \nPer šimtmetį didžiojoje Punios girioje įvykusius pokyčius padeda atskleisti Gri­galiaus Valavičiaus 1559 m. atlikta „Girių ir žvėrių perėjų revizija…“ bei LDK valdo­vų iki tų metų išduotos privilegijos. Per tą laiką rytinė Punios girios dalis nuo Ne­muno upės maždaug iki Amalvo\, Žuvinto ir Simno ežerų linijos jau buvo kolonizuo­ta ir dauguma miškų nulydyti. Šioje dalyje galėjo būti išlikęs arčiausiai valdovo dvaro esantis ir medžioklei naudojamas Punios šilas. Bet visa Punios seniūnija\, įskaitant šilą ir išlikusios didžiosios girios dalį\, tuo metu jau nebuvo tiesioginėje valdovo nuo­savybėje. Punios dvaro valda dar 1508 m. už paskolą buvo įkeista didikei Sofijai Sūdimantaitei\, iš kurios ji perėjo pagal pa­veldėjimą ilgamečiam Vilniaus vyskupui Pauliui Alšėniškiui. Pagal sudėtingus tuo­metinės feodalinės teisės kanonus valdo­vas perduotoje valdoje buvo pasilikęs teisę miškuose steigti medienos verslo įmones (būdas) ir gauti visas pajamas iš medienos gaminių eksporto. Be to\, valdovai turėjo teisę tvirtinti laikytojo padarytus žemių suteikimus kitiems pavaldiniams. Ka­dangi didžioji Punios giria jau tiesiogiai nepriklausė valdovui\, G. Valavičiaus re­vizijoje\, kaip ir kitų didikų (Sapiegų\, Kun­cevičių) ar miestų (Kauno) turėtos girių valdos\, liko neaprašyta. \nPagal Burgundinijos princo Žilibero de Lanua kelionių aprašymus XV a. pradžioje\, Punios pilyje buvo DK Vytauto ilgalaikių žiemos medžioklių mėgstama vieta. Ar­cheologinių tyrinėjimų metu ištirta išliku­si osteologinė medžiaga leidžia teigti\, kad čia sumedžiota ir sunaudota daug stam­biųjų kanopinių žvėrių. Neatsitiktinai ir Birštone atsirado valdovo medžioklės dva­ras\, o Prienų – Birštono kilpoje – žvėry­nas. Iki šių dienų išlikęs Žvėrinčiaus miško pavadinimas. \nKraštotyrininkas Bronius Kviklys\, taip pat miškininkas Algimantas Kamičaitis tvirtina\, kad ir Punios šilą seni žmonės yra vadinę Žvėrinčiumi. Anksčiausias rašyti­nis dokumentas\, bylojantis apie miškų – medžioklės tarnybos buvimą prie Punios pilies\, yra datuotas 1536 m. gegužės 2 d. Lietuvos Metrikoje patvirtinimas dėl žemės valdos suteikimo šauliui Jonui Staneliui Stanilevičiui (šiuo dokumentu valstybės valdovas patvirtino Punios dvaro laiky­tojo Vilniaus vyskupo Pauliaus Alšėniškio padarytą valdos suteikimą). Taigi galima pagrįstai teigti\, kad Punios šilą nuo kolo­nizavimo ir apgyvendinimo po kryžiuočių invazijos bent iki XVI a. vidurio išsaugojo jo naudojimas LDK valdovų ir didikų me­džioklėms. \n  \n 
URL:https://vietosdvasia.lt/renginiai/punios-silo-kilpa/
LOCATION:Punios šilas\, Nemuno g. 82\, Panemuninkų k\, Alytaus raj.\, 62185\, Lietuva
CATEGORIES:Žygiai pėsčiomis
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2022/02/IMG_20190428_210506_086-scaled.jpg
ORGANIZER;CN="Donatas Grei%C4%8Di%C5%ABnas":MAILTO:info@vietosdvasia.lt
END:VEVENT
END:VCALENDAR