BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//VietosDvasia.lt - ECPv6.15.19//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:VietosDvasia.lt
X-ORIGINAL-URL:https://vietosdvasia.lt
X-WR-CALDESC:VietosDvasia.lt renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20210328T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20211031T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20220327T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20221030T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20230326T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20231029T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220528T083000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220528T170000
DTSTAMP:20260412T074939
CREATED:20220510T154405Z
LAST-MODIFIED:20220529T082858Z
UID:2498-1653726600-1653757200@vietosdvasia.lt
SUMMARY:Perlojos apylinkėmis
DESCRIPTION:Beskaitydamas įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių\, vietų ir vietelių aprašymus\, atradau vaizduotę sužadinusi B. Buračo straipsnį pavadinimu „Perloja senovės prisiminimuose„. Jame minima nemažai apylinkėse esančių mūsų protėvių kulto vietų – Mildupis\, Ašarinis ežeras\, Kartuvių kalnas ir t.t.\, tad remdamasis šiuo aprašymu sudėliojau maršrutą\, kuriuo gegužės 28 dieną kviečiu pažygiuoti kartu. \nMaršruto atstumas apie 20 km. daugiausia eisime miškų ir laukų keliais\, dalis maršruto drieksis Perlojos miestelyje\, be abejo šiek tiek bus ir bekelės\, keletą kilometrų nužygiuosime Merkio pakrantėmis. \nŽygį pradėsime 8.45 val. nuo Perlojos bažnyčios\, kur ir susitiksime. Pradžioje aplankysime Vytauto Didžiojo paminklą\, tuo pačiu apsilankysime Perlojos istorijos muziejuje (bilieto kaina 1.5 eur). „Pasikultūrine” ir muziejuje susipažinę su miestelio istorija\, leisimės link nedidelio Mildupio upelio ištakų\, kur jisai išteka iš Ašarinio (dabar Ešerinis) ežero. Senos dzūkų legendos mini\, kad senovėj prie Mildupio stovėjusi stabmeldžių šventykla. Prie Mildu­pio žmonės eidavę melstis ir šven­tuoju vandeniu praustis. Ežeras\, iš kurio šis upelis išteka\, taip pat ypatingas\, – senieji dzūkai porina\, jog Ašari­nio ežere esą paskendę dideli senybių lobiai. Lobiai esą pakerėti\, to­dėl jie ir liko gulėti ežero dugne niekieno nepasiekiami. Ašarinio eže­ro dugne gyvenanti karaliūtė Ašarūnė\, kuri viliojanti į to ežero gel­mes ten besimaudančius jaunuolius. Tarp Ašarinio ežero ir balų\, kur vieta sunkiai prieinama\, yra buvusi pilaitė\, lyg kokia sala. Senovėj čia stovėjusi pilis. Toji pilis esanti le­kiančio smėlio užpilta. \nČia pat\, ežero krante\, Kartuvių kalnas. Nors kalno vardas ir baisus\, tačiau jo grožis ir reikšminga pasagos pavi­dalo išvaizda keleivį patraukia. Anot padavimų\, Kartuvių kalnas nuo se­nų laikų pagarsėjusi bausmių vieta. Stabmeldybės laikais čia buvę baudžiami doroviniai nusikaltėliai. Baudžiavų laikais ponai čia bausdavę savo baudžiauninkus. Pasakojama\, kad pagautiems pono miškuose bičių medų kuopinėjant būdavo pri­rišamas avilys ir gyvas žmogus su juo paritinamas nuo stataus Kar­tuvių kalno į ežerą. \nIš čia\, miškų ir laukų keliais\, keleliais\, leisimės link Perlojos girios\, maršruto atkarpa eis girios keliukais. Vakarų pusėje čia žemės paviršius gana vienodas\, daugiausia lygumos\, su smėlio kalneliais — vėputomis; rytų pusėje\, arčiau prie Uosupio\, žemė gana kalvota. Perlojos girios upės sriaunios\, vandeningos\, labai švarios\, nes savo dugnu siekia kalkinius sluoksnius. Dėl savo sraunumo ir šaltiniuotumo jos beveik niekad neužšąla. Per visą žiemą jose\, prie properšų laikosi laukinės antys. Daugiausia miške sutinkami medžiai tai pušys ir kadugiai\, vietinių ėgliais vadinami. Jo uogos ir spygliai\, nuo senų laikų naudojami smilkalams. Kadagio uogos buvo naudojamos degtinei varyti (tam tikros rūšies „džinas“)\, o spygliai dvaruose buvo naudojami mėsai rūkyti. \nPerėję girios atkarpą\, kirsime kelia Vilnius – Varėna – Gardinas ir Nedzingio upelio krantu paeisime iki jo žiočių\, kur jis įteka į Merkio upę. Manoma\, kad būtent šioje vietoje galėjo stovėti Perlojos pilis\, o jos liekanų būta dar 1893 m\, tačiau neatlikus archeologinių tyrimų nėra iki galo aišku kada ši pilis galėjo būti statyta ir ar aplamai tai buvo pilis\, o gal tik valdovo dvaro sodyba. \nNuo šios vietos\, Merkio krantu\, grįšime į Perlojos miestelį\, pakeliui užsukdami ant kabančio tilto per upę. \nPasiruošimas kaip ir priklauso tradiciniam žygiui pėsčiomis\, kuprinė su užkandžiais ir gėrimais ant pečių\, patogi avalynė ir gera nuotaika. Žygis nemokamas\, kainuos tik bilietas į istorijos muziejų\, kaip nurodyta muziejaus interneto svetainėje – 1.5 eur.
URL:https://vietosdvasia.lt/renginiai/perlojos-apylinkemis/
LOCATION:Perloja\, Vytauto g. 4\, Perloja\, Lietuva
CATEGORIES:Žygiai pėsčiomis
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2022/05/Perlojos-apylinkemis-scaled.jpg
ORGANIZER;CN="Donatas Grei%C4%8Di%C5%ABnas":MAILTO:info@vietosdvasia.lt
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220305T093000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220305T160000
DTSTAMP:20260412T074939
CREATED:20220227T140306Z
LAST-MODIFIED:20220227T155357Z
UID:1496-1646472600-1646496000@vietosdvasia.lt
SUMMARY:Punios šilo kilpa
DESCRIPTION:Kiek teko bendrauti su Punios šile dirbančiais gamtininkais\, pasak jų\, yra du laikai\, kuomet varta aplankyti Punios šilą. Vienas jų\, ankstyvą pavasarį\, kuomet gamta dar tik bunda ir nėra taip sunku prasibrauti pro suvešėjusius augalus. Tuomet galima pajausti kartu su gamta bundančio miško dvasią. Kitas metų laikas – ruduo\, kada į šią vietą atvykstama pasiklausyti besiporuojančių elnių baubimo. \nIki rudens dar toli\, o artėjantį savaitgalį\, šeštadienį\, turime puikią galimybę pasveikinti bundanti mišką\, pasivaikščiodami Punios šilo kilpa. Apie žygio detales skaitykite teksto apačioje\, o kol kas siūlau plačiau susipažinti su pačiu Punios šilu ir jo istorija. \nArcheologų duomenimis\, dabartinio Punios šilo teritorijoje žmonių gyventa nuo akmens amžiaus. XIII-XIV a. čia sto­vėjo santykinai didelė\, stipri medinė pilis\, suręsta iš ąžuolo medienos. Piliakalnio ir pilies dydis\, Punios gyvenvietės tapimas seniūnijos centru leidžia manyti apie di­delį šioje aplinkoje buvusį gyventojų skai­čių\, kuriems išgyventi dar iki DK Vytauto valdymo laikų turėjo būti nulydyti ir pa­versti dirbamomis žemėmis gana dide­li miškų plotai. Tikėtina\, kad tai daugiau koncentravosi dešiniajame Nemuno upės krante\, nes kairiojo kranto apgyvendini­mą pristabdė XIII a. prasidėjusi Kryžiuo­čių ordino invazija į baltų žemes. Ordino invazijos metais susiformavusi Sūduvos dykra 1464-1476 m. buvo išskirstyta įsi­savinimo tikslais prie Nemuno buvusiems LDK valdovo dvarams (pilims) sąlyginai siauromis juostomis\, einančiomis nuo Nemuno upės iki Šešupės\, Rytų Prūsijos sienos. Taip atsirado didžioji Punios gi­ria\, kurioje Punios šilas buvo nedidelė jos dalis rytiniame pakraštyje prie Nemuno. Nuo ištisinio nulydymo ir kolonizavimo Punios šilą\, kaip ir kitus didžiosiose Ne­muno kilpose esančius miškus\, galėjo ap­saugoti geologinių procesų eigoje susi­formavę mažesnio derlingumo žemės bei valdovų medžioklės plotai\, kuriuose buvo draudžiamas valakų kūrimas. \nPer šimtmetį didžiojoje Punios girioje įvykusius pokyčius padeda atskleisti Gri­galiaus Valavičiaus 1559 m. atlikta „Girių ir žvėrių perėjų revizija…“ bei LDK valdo­vų iki tų metų išduotos privilegijos. Per tą laiką rytinė Punios girios dalis nuo Ne­muno upės maždaug iki Amalvo\, Žuvinto ir Simno ežerų linijos jau buvo kolonizuo­ta ir dauguma miškų nulydyti. Šioje dalyje galėjo būti išlikęs arčiausiai valdovo dvaro esantis ir medžioklei naudojamas Punios šilas. Bet visa Punios seniūnija\, įskaitant šilą ir išlikusios didžiosios girios dalį\, tuo metu jau nebuvo tiesioginėje valdovo nuo­savybėje. Punios dvaro valda dar 1508 m. už paskolą buvo įkeista didikei Sofijai Sūdimantaitei\, iš kurios ji perėjo pagal pa­veldėjimą ilgamečiam Vilniaus vyskupui Pauliui Alšėniškiui. Pagal sudėtingus tuo­metinės feodalinės teisės kanonus valdo­vas perduotoje valdoje buvo pasilikęs teisę miškuose steigti medienos verslo įmones (būdas) ir gauti visas pajamas iš medienos gaminių eksporto. Be to\, valdovai turėjo teisę tvirtinti laikytojo padarytus žemių suteikimus kitiems pavaldiniams. Ka­dangi didžioji Punios giria jau tiesiogiai nepriklausė valdovui\, G. Valavičiaus re­vizijoje\, kaip ir kitų didikų (Sapiegų\, Kun­cevičių) ar miestų (Kauno) turėtos girių valdos\, liko neaprašyta. \nPagal Burgundinijos princo Žilibero de Lanua kelionių aprašymus XV a. pradžioje\, Punios pilyje buvo DK Vytauto ilgalaikių žiemos medžioklių mėgstama vieta. Ar­cheologinių tyrinėjimų metu ištirta išliku­si osteologinė medžiaga leidžia teigti\, kad čia sumedžiota ir sunaudota daug stam­biųjų kanopinių žvėrių. Neatsitiktinai ir Birštone atsirado valdovo medžioklės dva­ras\, o Prienų – Birštono kilpoje – žvėry­nas. Iki šių dienų išlikęs Žvėrinčiaus miško pavadinimas. \nKraštotyrininkas Bronius Kviklys\, taip pat miškininkas Algimantas Kamičaitis tvirtina\, kad ir Punios šilą seni žmonės yra vadinę Žvėrinčiumi. Anksčiausias rašyti­nis dokumentas\, bylojantis apie miškų – medžioklės tarnybos buvimą prie Punios pilies\, yra datuotas 1536 m. gegužės 2 d. Lietuvos Metrikoje patvirtinimas dėl žemės valdos suteikimo šauliui Jonui Staneliui Stanilevičiui (šiuo dokumentu valstybės valdovas patvirtino Punios dvaro laiky­tojo Vilniaus vyskupo Pauliaus Alšėniškio padarytą valdos suteikimą). Taigi galima pagrįstai teigti\, kad Punios šilą nuo kolo­nizavimo ir apgyvendinimo po kryžiuočių invazijos bent iki XVI a. vidurio išsaugojo jo naudojimas LDK valdovų ir didikų me­džioklėms. \n  \n 
URL:https://vietosdvasia.lt/renginiai/punios-silo-kilpa/
LOCATION:Punios šilas\, Nemuno g. 82\, Panemuninkų k\, Alytaus raj.\, 62185\, Lietuva
CATEGORIES:Žygiai pėsčiomis
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://vietosdvasia.lt/wp-content/uploads/2022/02/IMG_20190428_210506_086-scaled.jpg
ORGANIZER;CN="Donatas Grei%C4%8Di%C5%ABnas":MAILTO:info@vietosdvasia.lt
END:VEVENT
END:VCALENDAR