Kategorija:Pelkės

Meškos šikna Meškos šinkna (dar žinoma kaip Pakamšio pelkė) – aukštapelkė Varėnos rajono savivaldybėje, Marcinkonių seniūnijoje, 1 km į rytus nuo Marcinkonių, Dainavos girioje, 118 m aukštyje. Plotas – 17 ha. Aukštapelkės paviršiuje gausiai auga pelkinės samanos – kiminai, kurie čia sudaro ištisinį kilimą ir yra pagrindiniai pelkės „kūrėjai“. Aukštapelkėje augančios pušaitės yra nedidelės, palyginus su aplinkiniuose smėlynuose augančiomis pušimis. Pavasarį…

Ežerėlio durpynas Ežerėlio durpynas (seniau Strukbalis) – durpynas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietvakarius nuo Kauno, prie Ežerėlio miestelio. Ežerėlio durpyno plotas 1650 ha. Ežerėlio durpynas, kurio vidurinę dalį užima aukštapelkė (74% viso ploto), šiaurinę, vakarinę ir rytinę dalis – žemapelkė (26%). Ežerėlio durpynas susidaręs ledo luistavietėje, senojoje deltinėje smėlingojoje lygumoje. Durpių klodo didžiausias storis 6,5 m, vidutinis – 3 m. Po durpėmis esančio sapropelio sluoksnio…

Primirštas jau buvo Kukumbalis – kaip vietovardis ir kaip reiškinys. Pro Kukumbalį į Merkį garma šaltinis, kažkada buvęs upele. Jis prisimintas 2001 m. vasarą, kai Vykintas Vaitkevičius su archeologų ekspedicija ant plokštikalnės greta to pelkėto duburio atkasė senąsias Merkinės kapines – degintinius XIII-XIV a. kapus. Rašytiniuose šaltiniuose gana daž­nai minima,…

Mūšos Tyrelis – aukštapelkė ir durpynas Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į pietus nuo Žagarės, telmologinis Mūšos tyrelio draustinis, vienas iš nedaugelių didelių pelkių kompleksų, išlikusių Šiaurės Lietuvoje, Natūra 2000 teritorija. Plotas 24,3 km². Visą aukštapelkės teritoriją apima Girkančių-Tyrelio miškai. Mūšos tyrelio pietiniame pakraštyje prasideda Mūša, šiaurėje – Švėtės intakas Juodupis. Viduryje yra…