Kategorija:Kalnai
Balyno kalnas Balyno kalnas, kartais dar vadinamas Šarūno kalnu, yra miško kelio Subartonys–Gelovinė Vakarų pusėje, Subartonių mš. 715 kvartalo 3, 4 ir 19 sklypuose. Tai atskira 140 m ilgio (ŠV–PR), 70 m pločio pušimis apaugusi smėlio kalva, viršuje turinti plokščią apie 40 x 85 m dydžio, PR kryptimi kiek aukštėjančią…
Peržiūrėti daugiauPavištyčio kalnas Pavištyčio kalnas arba Pavištytis – kalva pietvakarių Lietuvoje, Vištyčio-Gražiškių aukštumoje (Sūduvos aukštuma), prie pat sienos su Lenkija, Vištyčio regioniniame parke. Viena aukščiausių Lietuvoje (282,4 m). Už kelių kilometrų į šiaurę yra Pavištyčio kaimas. Nepriklausomos Lietuvos laikais (be Vilniaus krašto) tai buvo aukščiausia vieta Lietuvoje. Nuo kalno viršūnės matyti ne tik Vištyčio ežeras ištisai, bet ir…
Peržiūrėti daugiauŠarūno kalnas Šarūno kalnas stovi už 1,7 km į šiaurę – šiaurės vakarus nuo kelių į Gelovinę ir Raitininkus išsišakojimo Subartonyse, Subartonių miško 708 kvartale, 38 ir 39 sklypuose. Tai atskira, netaisyklingo trikampio formos, viršuje apie 70 x 110 m dydžio, iki 23 m aukščio vidutinio statumo (vakarinėje) ir stačiais…
Peržiūrėti daugiauVerpeto kalnas Verpeto kalnas – kalnas Molėtų rajono savivaldybėje, Marcelino kaimo laukuose. Vietos gyventojai jį vadina “Blindos” kalnu. Ar pamenate į kalną jojanti ant arklio Tadą Blindą. Juk būtent čia ir buvo nufilmuoti pirmieji filmo “Tadas Blinda” kadrai. Verpeto kalnas – tai vienas įspūdingiausių Lietuvos kalnų! Jis turi keletą vardų:…
Peržiūrėti daugiauKartuvių kalnas Kartuvių kalnas arba Vyžuonų Ozas – valstybinis gamtos paveldo objektas, esantis Utenos rajone, Vyžuonų seniūnijoje, Čerioškavietės kaime. Tai Vyžuonų prieigose (iš vakarų pusės) iškilęs vientisas kalvagūbris, vadinamas ozu. Jis apaugęs mišku, dunkso 0,5 km į vakarus nuo kelio 118 Kupiškis–Utena . Kelyje įrengtos kelio nuorodos. Ant kalno patenkama pro kolūkio laikų gamybinius pastatus, stovinčius prie žvyrkelio, kalno papėdėje. Ant kalno…
Peržiūrėti daugiauStorių kalnas Storių kalnas – moreninė kalva Lietuvoje, Anykščių rajone, 4 km į pietryčius nuo Anykščių, Storių kaimo apylinkėse. Patenka į Anykščių regioninį parką. Ši kalva yra Sėlių aukštumos, Rubikių moreninio masyvo, Storių kalvyno aukščiausia vieta. Aukštis virš jūros lygio – 194 m. Kalva keiminė, sudaryta iš sluoksniais suklostyto akmeningo molio, smėlio, žvirgždo. Paviršių dengia moreninis priemolis, akmenys. Aukščiausioji kalva storiečių vadinama Didžiuoju kalnu, mažesnės – Eglėkalniu,…
Peržiūrėti daugiau