Kategorija:Akmenys
Ūlostakos akmuo Ūlostakos akmuo randasi Varėnos rajono savivaldybėje, Marcinkonių seniūnijoje, Paūlių kaime, kairiajame Ūlos upės krante, netoli santakos su Merkiu. Tai bene didžiausias Dzūkijos nacionaliniame parke akmuo. Santakos vieta vadinta Ūlostaka, pagal šį ir šalimai esančius vietovių pavadinimus akmuo dar buvo pavadinamas Baryso, Gražiuikos ar Lankelės akmeniu. Tai smulkiagrūdis, lyg…
Peržiūrėti daugiauIntuponių akmenys Intuponių akmenys – akmenų grupė esanti Prienų rajono savivaldybėje, Stakliškių seniūnijoje, Būdų kaime. Vietovėje išsidėstę du pagrindiniai natūralūs rieduliai ir keliolika papildomų akmenų. Pirmasis riedulys – pilkšvas, vidutinio grūdėtumo granito, maždaug 1,6 m ilgio (Šiaurės–Pietų kryptimi), apie 1,4 m pločio ir 0,45 m aukščio. Jo viršutinėje plokštumoje yra…
Peržiūrėti daugiauBareikos akmuo Bareikos akmuo su šaltiniu guli Prienų rajono savivaldybės, Stakliškių seniūnijoje, Intuponių kaime. Dirbamame lauke, kuris priklauso ūkininkui Bareikai, nuo kurio ir akmuo taip vadinamas – Bareikos akmuo nes guli Bareikos laukuose. Po akmeniu yra šaltinis – telkšantis ir niekur nenutrekantis vanduo. Akmuo nėra įtrauktas į saugomu kultūros vertybių…
Peržiūrėti daugiauIntuponių akmuo Intuponių akmuo, vad. Užkeikta merga randasi Prienų rajono savivaldybėje, Stakliškių seniūnijoje, Intuponių kaime. Tai pilkšvas, vidutinio grūdėtumo granitas, netaisyklingo kūgio formos su smailia viršūne. Akmens matmenys – apie 1,25 × 1,2 m, aukštis nuo dabartinio žemės paviršiaus – iki 1,3 m. Pietinėje akmens plokštumoje, maždaug 25 cm aukštyje…
Peržiūrėti daugiauAšvos akmuo Ašvos akmuo kitaip dar vadinamas Vilkų kampo akmeniu randasi Šliutės rajono savivaldybės teritorijoje, Švėkšnos seniūnijoje, 5 km į pietryčius nuo Švėkšnos, prie kelio Švėkšna-Žemaičių Naumiestį kairėje pusėje. Pietiniu kaimo pakraščiu teka upė Ašva, kuri kaimo teritorijoje įsilieja į Ašvą. Ašvos upėje yra didžiulis riedulys – Ašvos akmuo (4,5…
Peržiūrėti daugiauGaidžių akmuo Gaidžių akmuo vadinamas Darymo arba kitaip Usnynės akmeniu, guli Utenos rajono savivaldybės, Tauragnų seniūnijoje, Gaidžių kaime. 2005 m. akmuo įtrauktas į saugomų neklilnojamų kultūros vertybių sąrašą. Darymo akmuo už Puntuką gerokai yra mažesnis, bet gana reto didumo, nes, greta stovėdamas, ir didelis vyras vos pasiekia jo viršų. Akmuo…
Peržiūrėti daugiauAkmuo Velnio pėda Akmuo Velnio pėda (Žvirblių akmuo, Velnio akmuo, Akmuo su velnio kulnimis) – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Riedulys stūkso Panevėžio rajone, Ėriškių kaimo parkelyje, 100 m į rytus nuo kultūros namų. Paskelbtas saugomu Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 76. Akmuo Velnio pėda yra suapvalintos formos, iš toliau primenančios kupetą ar…
Peržiūrėti daugiauLevaniškių akmuo Levaniškių akmuo, arba Geležinė boba – mitologinis akmuo, esantis Molėtų rajone, Čiulėnų seniūnijoje, Levaniškių kaime, 0,6 km į rytus nuo kelio 2805 Stacijava–Skudutiškis–Kaniūkai . Stambus riedulys slūgso miškelyje, prie vadinamojo Kačergoraisčio vakarinio pakraščio. Prie objekto išlikęs informacinio ženklo betoninis stovas. Levaniškių akmuo iš dalies suskaldytas, smarkiai apkerpėjęs, apsamanojęs, supamas vešlių brūzgynų, sunkiai pasiekiamas (nėra tako). Levaniškių akmuo yra…
Peržiūrėti daugiauBečių akmuo Bečių akmuo vadinamas „Vaiko pėda“, apylinkėse žinomas „Pėdutės“ vardu, yra mitologinis dubenuotasis akmuo stūksantis numanomame alke, 250 m į pietus nuo Bečių senkapio (Ukmergės raj. Veprių sen.). Akmuo yra pamiškėje, 400 m atstumu muo Bečių kaimo link Veprių miestelio. Akmuo yra apie 2 metrų ilgio ir skersai perkirstas į dvi dalis. Šiauriniame jo šone aiškiai matyti gili…
Peržiūrėti daugiauKuršių akmenys – du akmenys su pėdomis yra už 0,41 km į R–PR nuo Kuršių kaimo kapinių (Valkininkų seniūnija), 0,25 km į ŠV nuo kryžkelės tarp Kalnais ir Dugnais vadinamų Kuršių kaimo dalių, 0,12 km į Š nuo Karolinai Verseckienei priklausiusios sodybos, Užsienio upelio (Šalčios kairysis intakas, kitaip dar vadinamo…
Peržiūrėti daugiauKunigiškių akmuo Kunigiškių akmuo, Aukuras, Šv. Jono akmuo – mitologinis akmuo Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, Kunigiškių (Pajūrio seniūnija) kaimo pietiniame pakraštyje, prie Jūros intako Kisės upės, 0,23 km į šiaurės vakarus nuo Jūros ir 3 m į šiaurę nuo Kisės upės. Akmuo yra pilkasis granitas 4,3 m ilgio, 2,2 m pločio ir 1 m aukščio….
Peržiūrėti daugiauMosėdžio II akmuo su dubeniu Mosėdžio II akmuo su dubeniu (saugotinas objektas) – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Mosėdyje, Bartuvos dešiniajame krante, Respublikinio V. Into akmenų muziejaus ir Salantų regioninio parko teritorijoje. Akmuo apskritas, stambaus grūdėtumo rusvo granito, girnapusės pavidalo, 33-39 cm aukščio. Viršutinė dalis 1,1-1,2 m skersmens, aptašytais šonais. Plokštumos viduryje yra nežymiai link dugno…
Peržiūrėti daugiau