Kategorija:Kiti objektai

Mirabelio įtvirtinta dvarvietė Mirabelio įtvirtinta dvarvietė – XV a. minimas Mirabelio piliakalnis, XVI–XVII a. kariniai įtvirtinimai, apie 1800 m. jame įkurtas Mirabelio dvaras, Mirabelio kaime, Kupiškio rajone. Mirabelio dvaras iš pradžių vadinosi Atadavariu. Šis vardas galėjo būti kilęs iš veiksmažodžio „atiduoti“ (turint omenyje dvarui atiduoti duoklę). 1797 m. dvaras atiteko prancūzų diplomatui, nuo Prancūzijos revoliucijos pabėgusiam į Rusiją – Augustui Šuazeliui Gufjė. Gali būti, kad dabartinis…

Velnio duobė Velnio duobė (arba Velniaduobė) – geologinis gamtos paminklas (nuo 1964 m.), esantis 4 km į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario (Trakų rajonas), važiuojant link Beižionių, Aukštadvario girininkijos (10,16 kv.) Kalvų miške, Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje, pietinėje Škilietų kaimo dalyje. Plotis 60-65 m – 200 m. Plotas 0,04-4,5 ha. Gylis – 30-40 m. Durpių sluoksnio dugne storis apie 9,5 metro. Įtraukta į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą. Mitologinis-sakralinis…

Ąžuolo ragas Ąžuolo ragas, kitaip Ąžuolas I (tarmiškai Ųžuolas), yra 0,77 km į ŠR nuo kelių į Gelovinę ir Raitininkus išsišakojimo Subartonyse, Subartonių mš. 715 kvartale, 42 sklype. Ąžuolu vadinama tarp Gelovinės (rytuose) ir Naučiškių raisto (vakaruose) įsiterpusios, apie 35 x 45 m dydžio iškiliu viršumi, vidutinio statumo ir nuolaidžiais…

Perkūno namas Perkūno namas – pastatas, stovintis Kauno senamiestyje, šalia Vytauto bažnyčios, Aleksoto g. 6. Tai senas, originalus gotikinės architektūros paminklas, pastatytas XV a. II pusėje. Pastatas mūrinis, su puošniu frontonu ir erdviais rūsiais. Pagrindinis pastato fasadas papuoštas stačiakampėmis dekoratyvinėmis nišomis ir Saulės simboliu, sudarytu iš glazūruotų akmenų. Nuo 1991 m. Perkūno namas sugrąžintas jėzuitams ir šiuo metu priklauso Kauno…

Žemaičių kalnelis (Palangos XII–XIII a. senovės gyvenvietė, Palangos kapinynas III) Žemaičių kalnelis. Grafų Tiškevičių laikais, pro rūmų pietinės pusės langus matėsi ant nedidelės pakilumos, kiek daugiau negu 100 metrų į pietus dvaro šeimininkų pastatyta pavėsinė. Dabar jos čia nebėra, tačiau kalnelis yra, jis tvarkomas, stovi informacinės rodyklės. Kodėl jos čia…

Čiobiškio urvas Čiobiškio urvas arba Rynos urvas – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Širvintų rajone, Čiobiškio sen., Stepanavos kaime. Priklauso Ukmergės miškų urėdijos Čiobiškio girininkijos (780 kv., 12 skl.) teritorijai. Urvo vieta yra 0,4 km į rytus nuo kelio 4305 Musninkai–Čiobiškis–Gelvonai–Vytinė , 1,3 km į šiaurės vakarus nuo Čiobiškio. Objektas nuorodomis nepažymėtas. Nuo automobilių stovėjimo aikštelės, išlipę iš…

Strėvos įgriuva Strėvos įgriuva – valstybinis gamtos paveldo objektas, dubens formos dauba esanti apie 1,5 km į vakarus nuo Strėvos kaimo (Trakų rajonas), Spindžiaus miške, Aukštadvario regioniniame parke. Strėvos įgriuvos kilmė – termokarstinė. Maždaug prieš 18 tūkst. metų, vykstant sudėtingiems apledėjimų ir ledų atsitraukimų reiškiniams, sąnašos ir nuosėdos palaidojo atskilusį ledo luitą. Jam ištirpus ir susidarė…

Aukų šulinys Aukų šulinys yra Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, Bartuvos, apie 0,5 km į rytus nuo Mikytų, Žemaitijos nacionaliniame parke, Mikytų kraštovaizdžio draustinyje. Pasiekiamas einant Mikytų pažintiniu takų, tarp alkakalnio ir akmens su velnio pėda. Pati šuliniu vadinama vieta, tai išdžiūvęs šaltinis, kuris kažkadaise sunkėsi iš šios vietos. Istorija Tai…

Dubingių gatvių — kelių — sankryžoje jau antras šimtmetis stovi karčema. Lietuvoje nuo seno karčemas buvo priprasta statyti gerai matomose vietose — netoli bažnyčių, rotušių ir kelių sankryžose; taip pastatyta ir Dubingių karčema. Ji stovėjusi priešais parapinę bažny­čią. Kaip teigia istoriniai šaltiniai, karčema buvo pa­statyta 1842 m. Ji tuo metu…

Ventės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Jo ilgis siekia 5,5 km, plotis – 2,2 km. Priešingame marių krante yra Preila. 1360 m. kryžiuočiai čia pastatė Vindenburgo pilį ir bažnyčią, kurias vėliau sugriovė marių bangos. Pilies akmenys buvo panaudoti mūrinės bažnyčios statybai. Apie 1700 m. sugriuvo ir naujoji mūrinė…

Skališkių ola Skališkių ola arba arba Liucionių ola  – Lietuvos Respublikos geologijos paminklas. Tai keli geologiniai objektai viename: 1) ola arba urvas, 2) konglomerato uola, ir 3) nuo jos lašantis šaltinis. Ola yra Neries dešiniajame krante, šalia kaimo turizmo sodybos, griovoje, miške už kelių šimtų metrų nuo Skališkių kaimo prieš…

Vilkų duobė – valstybės saugomas geomorfologinis gamtos paveldo objektas Vilniaus rajone, Dūkštų sen., Dūkštų girininkijos (304 kv., 12 skl.) teritorijoje, Žemaitiškių miške, Neries regionio parko Kulio kraštovaizdžio draustinyje. Pasiekiama iš kelio 116 Širvintos–Rimučiai–Kernavė–Dūkštos  pasukus ties Miežionimis pietvakarių kryptimi apie 2 km. Gruntinio kelio posūkiuose stovi informacinės rodyklės. Šalia objekto pastatytas…