Keliaukime legendomis ir padavimais apipintais Lietuvos keliais.
Ši svetainė, tai gidas turistams, kuriame pateikiami mūsų padavimuose, legendose ir tautosakoje minimi objektai. Taip pat objektai, kuriuose kadaise buvo ir kuriuose vis dar aptinkami prigimtinės kultūros pėdsakai. Svetainę sudaro atskiri žemėlapiai, suskirstyti pagal Lietuvos etnografinius regionus. Iki visų žemėlapiuose sužymėtų objektų siūlome keliauti pėsčiomis, dviračiais arba automobiliais.
Jūsų rūpestis išsirinkti kur norite keliauti ir pasitelkus į pagalbą šios svetainės funkcijas, kurios jus nuves iki pasirinktos vietos, mėgautis kelionės akimirkomis ir jų metu patirtais nuotykiais bei įspūdžiais. Lietuva be galo gražus kraštas, jos grožio, sėdint ant „sofos” – nepamatysi. Plačiau apie projektą…
Aukštaitija
Aukštaičių žemės (dabartinė šiaurrytinė-rytinė Lietuvos dalis) – pirminis Lietuvos valstybės branduolys. Apie XI a. šiose žemėse susikūrė Lietuvos kunigaikštystė, XII a. tapo galingiausia baltų kunigaikštyste. Aukštaitija dažniausiai skirstoma į dvi dalis: Rytų ir Vakarų. Šiandieninė Aukštaitija pasižymi tarmių, gyvensenos ir etnokultūrinio paveldo margumu, kadangi yra paveldėjusi trijų didelių etninių darinių – Sėlos, Nalšios ir Žiemgalos palikimą.
Keliauk Aukštaitijoje
Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.
Paieška žemėlapyjeVaizdingiausiomis vietovėmis garsėja regiono rytai – čia nuo Zarasų pro Ignaliną ir Molėtus iki Dubingių nusidriekęs didysis ežerynas su gausybe vaizdingų ežerų. Ledynmečio palikimas – Aukštaičių aukštuma su įspūdingomis kalvomis, protėvių įrengtais piliakalniais ir šventkalniais, legendine Labanoro giria ir kitais miškais. Vakarų aukštaičių plynaukštę kerta vaizdingoji Šventosios upė, tekanti pro Anykščių šilelį, Puntuko riedulį ir Andrioniškio miškus. Nuo Kauno iki Panevėžio tęsiasi Nevėžio lygumos platybės, šiaurėje pereinančios į Mūšos–Nemunėlio lygumą, dar toliau – į Žemgalės lygumą, kurias dėl derlingiausių žemių galima pavadinti Lietuvos aruodu. Šiauriniame regiono pakraštyje – palatvėje – atsidengia dolomito klodai, gipso telkinius tirpdęs vanduo kuria vis naujas karstines įgriuvas Pasvalio–Biržų krašte. Vakarų Aukštaitijos (esančios Vidurio Lietuvoje) kraštovaizdį paįvairina Žaliosios ir Biržų girios, kiti miškai ir giraitės.
AUKŠTAITOJOJE
Vaduvų piliakalnis Vaduvų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23828) Vaduvose (Kupiškio rajono savivaldybė). Pasiekiamas keliu 122 Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys nuo Kupiškio pavažiavus iki posūkio ir 2,6 km link Kandrėnų, pravažiavus juos ir Pacauskus, pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi, yra už 100 m kiek dešiniau. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Šetekšnos (Jaros) kairiajame krante, santakoje su bevardžiu upeliu….
Peržiūrėti daugiauPerkūno namas Perkūno namas – pastatas, stovintis Kauno senamiestyje, šalia Vytauto bažnyčios, Aleksoto g. 6. Tai senas, originalus gotikinės architektūros paminklas, pastatytas XV a. II pusėje. Pastatas mūrinis, su puošniu frontonu ir erdviais rūsiais. Pagrindinis pastato fasadas papuoštas stačiakampėmis dekoratyvinėmis nišomis ir Saulės simboliu, sudarytu iš glazūruotų akmenų. Nuo 1991 m. Perkūno namas sugrąžintas jėzuitams ir šiuo metu priklauso Kauno…
Peržiūrėti daugiauKerelių piliakalnis Kerelių piliakalnis – piliakalnis ir archeologinė gyvenvietė Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Kerelių (Skapiškio seniūnija) kaimo, Kupos kairiajame krante. Piliakalnis įrengtas Kupos kairiajame krante esančioje pelkėmis apjuostoje atskiroje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga ŠV-PR kryptimi, 30×19 m dydžio. Aikštelės ŠV ir PR kraštuose supilti 1,2-1,5 m aukščio, 11 m pločio pylimai. Šlaitai statūs, 5-6…
Peržiūrėti daugiauStirniškių piliakalnis Stirniškių piliakalnis su gyvenviete, kiti pavadinimai: Skverbų, Palėvenės piliakalnis, Skverbų kalnas – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23830) Kupiškio rajono savivaldybės Stirniškių kaimo teritorijoje, Subačiaus seniūnija. Yra į dešinę į šiaurę nuo plento 122 Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys prieš pat plentui leidžiantis į Pilupio upelio slėnį. Piliakalnio aukštis 14–16 m, aikštelė keturkampė, pailga rytų ir vakarų kryptimis, turi 3 pylimus…
Peržiūrėti daugiauKertuojos piliakalnis Kertuojos piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24036) Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, Kertuojos kaime, Inturkės seniūnija. Pasiekiamas keliu Inturkė – Lakaja, yra dešinėje vakaruose nuo šio kelio, tarp kelio ir Kertuojų ežero. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, 50 m į R nuo Kertuojų ežero R kranto. Aikštelė ovali, pailga P-Š kryptimi, 55×28 m dydžio. Aikštelėje rasta lipdytos keramikos,…
Peržiūrėti daugiauGaluonai Galuonai – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 3 km į vakarus nuo Inturkės. Ilgis šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi 6,6 km, plotis iki 2 km. Altitudė 146,5 m. Giliausia vieta yra pietuose ir siekia 17,6 m gylį. Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 23,5 km. Rytuose yra ilga (3,8 km), siaura įlanka, vadinama Gėluoto ežeru. Krantai daugiausia žemi, pelkėti, šiaurėje apaugę Lisakos ir Kūlių…
Peržiūrėti daugiauBebrusai Bebrusaĩ – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 5 km į pietryčius nuo Molėtų. Ilgis 5 km, plotis siekia 2,6 km. Altitudė 146,2 m. Didžiausias gylis siekia 24 m. Kranto linija (ilgis 19,25 km) labai raižyta, daug įlankų, užutėkių. Dvi ežero šakos eina šiaurės vakarų kryptimi, viena – pietvakarių. Dubuo rininės kilmės. Krantai daugiausia žemi, kai kur supelkėję, tik rytinis krantas aukštas (20–25…
Peržiūrėti daugiauBaltieji Lakajai Baltieji Lakajai – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 7,5 km į rytus nuo Molėtų, Labanoro regioniniame parke, Lakajos (Žeimenos, Neries) baseine. Ežeras ištįsęs vakarų – rytų kryptimi. Ilgis – 9,3 km, didžiausias plotis – 1,3 km. Altitudė 145,3 m. Ežere yra 3 miškingos salos: Beržynės sala 4,03 ha, Pušinės sala 0,58 ha ir bevardė 0,08 ha salelė. Išilgai duburio yra 5–40 m gylio daubų….
Peržiūrėti daugiauDzūkija
Teritorijos ribos tarsi nelabai aiškios, tačiau dažniausiai Dzūkijai priskiriamos Alytaus apskrities, miesto ir rajono, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos, Vilniaus apskrities, miesto ir rajono, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų apskričių savivaldybės. Tačiau Dzūkija turi ir kitą savo krašto vardą – Dainava, kuris yra siejamas su vėlyvajame geležies amžiuje dešiniajame Nemuno krante ir Merkio baseine gyvenusia jotvingiams priklausiusia dainavių gentimi.
Keliauk Dzūkijoje
Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.
Paieška žemėlapyjeLedynmetis paliko žinomuosius Dzūkijos smėlynus ir kalvynų ežerus, kurių virtinė nusidriekia nuo Lazdijų ir Veisiejų (pro didžiuosius Dusios ir Metelių ežerus, pro Daugų ežeryną) iki Trakų. Piečiau žymiausios dzūkų upės Merkio smėlingoje lygumoje stūkso didžiosios Dzūkijos girios, kurios tęsiasi nuo Kapčiamiesčio pro Druskininkus ir Marcinkonis, Varėną ir Rūdninkus iki Vilniaus, o už jo stūkso Nemenčinės ir Pabradės miškai. Grybingieji pušynai, vaizdingieji kerpšiliai tarp Ūlos ir Katros upių apsupa garsųjį Čepkelių raistą – žmonių nepakeistos gamtos karaliją. Paupių smėlynuose kūrėsi seniausieji Lietuvos gyventojai, vėliau aukštumėlėse buvo įrengti piliakalniai, nuo Liškiavos ir Merkinės iki Punios ant aukštų Nemuno krantų rikiavosi pilių virtinė. Į regiono teritoriją patenka Trakai ir Vilnius, kurie žymėjo Lietuvos valstybės ištakas, juose pastatytos pirmosios svarbiausios Lietuvos mūrinės pilys. Medininkų aukštumose iškyla aukščiausios Lietuvos viršūnės – Aukštojo ir Juozapinės kalnai.
DZŪKIJOJE
Tetervinų piliakalnis Tetervinų piliakalnis, vadinamas Zamkova Gura, Plikuoju kalnu, Utos bei Papiškių vardais – piliakalnis ir gyvenvietė Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, Tetervinų kaime, Pabarės seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Pabarė–Butrimonys, iškart už Pabarės, pirmu miško keliu pasukus į kairę šiaurėn, pavažiavus 3,5 km ir už kelio posūkio į dešinę rytų kryptimi pirmoje miško keliukų sankryžoje pavažiavus į kairę šiaurėn iki prie Šalčios esančių dviejų sodybų,…
Peržiūrėti daugiauPabarės pilkapynas Pabarės pilkapynas – senovės laidojimo vieta pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, 1,5 km į rytus nuo Pabarės kaimo, Šalčios–Tetėnų miškuose, apie 100 m į pietus nuo kelio 3906 Vėžionys–Dainava–Pabarė–Butrimonys. Išliko apie 50 pilkapių. Sampilai nuo 5–8 m iki 10–15 m skersmens ir nuo 0,3–0,6 m iki 1–2 m ir net 2,5 m aukščio, daugelis žemo suploto pusrutulio pavidalo, kai kurie paplokščiu viršumi; kai kurie…
Peržiūrėti daugiauGelovinė Gelovinė – ežeras pietų Lietuvoje, Varėnos rajono vakaruose, 6,5 km į šiaurę nuo Merkinės, į vakarus nuo kelio 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė. Ilgis šiaurės-pietryčių kryptimi 0,9 km, plotis iki 0,26 km. Altitudė 110,3 m. Ežero dubuo rininės kilmės. Krantai daug kur pelkėti, rytuose ir pietuose – statūs, aukšti. Ežerą supa Subartonių miškas. Gelovinės ežeru iš šiaurės į pietus prateka Straujos (Nemuno baseinas) intakas – Gelovinės upelis. Į…
Peržiūrėti daugiauBalyno kalnas Balyno kalnas, kartais dar vadinamas Šarūno kalnu, yra miško kelio Subartonys–Gelovinė Vakarų pusėje, Subartonių mš. 715 kvartalo 3, 4 ir 19 sklypuose. Tai atskira 140 m ilgio (ŠV–PR), 70 m pločio pušimis apaugusi smėlio kalva, viršuje turinti plokščią apie 40 x 85 m dydžio, PR kryptimi kiek aukštėjančią…
Peržiūrėti daugiauMargaravos piliakalnis Margaravos piliakalnis, Raudonkalnis, Margirio kalnas, Dubiai, Kederiškės – piliakalnis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Margarava|Margaravos kaime, Alytaus seniūnija. Pasiekiamas važiuojant keliu Panemuninkai – Margarava iki jo pabaigos, pasukus į dešinę, pro sodybas pavažiavus 300 m lauko keliu link Nemuno, keliui leidžiantis į Nemuno slėnį paėjus per lauką 30 m į kairę vakarų kryptimi, yra lauko pakraštyje, krūmuose. Piliakalnis yra Nemuno…
Peržiūrėti daugiauPunios šilas Punios šilas – miškas pietų Lietuvoje, Alytaus rajone, 12 km į šiaurę nuo Alytaus, kairiajame Nemuno krante, apjuostas upės kilpos, tuoj į vakarus nuo Punios (atskirtas upės). Užima 27,2 km² plotą (miškingas plotas – 25,1 km²). Priklauso Alytaus miškų urėdijos Punios girininkijai. Miško paviršius banguotas, vietomis kalvotas, pietrytinėje dalyje lygus. Yra stačių Nemuno šlaitų, vietomis Nemuno terasos plokščios arba nuožulnios. Vakarinėje dalyje teka…
Peržiūrėti daugiauBalyno pieva Balyno pieva arba Balynas, plyti tarp Gelovinės kaimo šiaurės, kelio Subartonys – Gelovinė rytų, Merkinės girioje. Balyno kalno pietų ir Merkinės girios Šarūno kalno vakarų pusėje, Subartonių miško 709 ir 715 kvartaluose (viduryje). Šiandien apie 8 ha pieva pavirtusi pelke. Pasakojama, kad Nožagarė, Balyno pieva ir Kriokiškė, jungiamos…
Peržiūrėti daugiauŠarūno kalnas Šarūno kalnas stovi už 1,7 km į šiaurę – šiaurės vakarus nuo kelių į Gelovinę ir Raitininkus išsišakojimo Subartonyse, Subartonių miško 708 kvartale, 38 ir 39 sklypuose. Tai atskira, netaisyklingo trikampio formos, viršuje apie 70 x 110 m dydžio, iki 23 m aukščio vidutinio statumo (vakarinėje) ir stačiais…
Peržiūrėti daugiauSūduva
Dabartinis Sūduvos regionas iki XIII a. buvo apgyvendintas sūduvių (jotvingių) genties ir buvo Sūduvos arba Dainavos žemės dalis. Iki viduramžių pabaigos Suvalkijoje (Sūduvoje) gyventa trijų baltiškų etnosų: panemuniais – žemaičių ir lietuvių, o vakarinėje krašto dalyje (Vilkaviškio r. ir gretimoje Šakių r. dalyje) – nadruvių kilties prūsų. Čia karaliauja Nemunas, nuostabūs miškai, istoriniai dvarai bei parkai.
Keliauk Sūduvoje
Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.
Paieška žemėlapyjeVaizdingiausia Suvalkijos vieta – jos pietvakariniame pakraštyje iškylanti Vištyčio-Gražiškių aukštuma, iš kurios išteka Širvinta ir kitos krašto upės. Didįjį Vištyčio ežerą supa aukštos kalvos. Plačios lygumos driekiasi pro Vilkaviškį ir Marijampolę Šakių ir Nemuno link. Lygumose tyvuliuoja Žuvinto ežeras, supamas šlapiųjų Palių. Iš Suvalkų apylinkių atitekanti Šešupė toliau ramiai vingiuoja per derlingas lygumas iki Kudirkos Naumiesčio, čia ji atskiria Karaliaučiaus kraštą. Po kovų su kryžiuočiais ištuštėjusi dykra užaugo giriomis, kurias dar primena didieji Kazlų Rūdos ir Lekėčių miškai. Suvalkiją ir rytuose juosia Nemunas, ties Balbieriškiu ir Prienais susipindamas didžiosiomis kilpomis, įspūdingai atsiveriančiomis nuo aukštųjų slėnio šlaitų. Šiaurės vakaruose įspūdingą kanjoną išgraužė sraunioji Jiesia. Senieji jotvingių piliakalniai, primenantys senųjų kovų laikus, daugiausia išliko paupiuose ir aukštumose.
SŪDUVOJE
Pavištyčio II piliakalnis Pavištyčio II piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Čižiškių Vištyčio seniūnija. Pasiekiamas keliu Pavištytis – Pavarteliai pavažiavus 1,9 km, yra dešinėje, į vakarus nuo kelio. Į rytus už 1 km stūkso Pavištyčio kalnas, kurio altitudė 282 m. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, 1 km į pietus nuo Pavištyčio pirmojo piliakalnio. Aikštelė ovali, pailga vakarų – rytų kryptimi, 28×19 m…
Peržiūrėti daugiauŠventasis šaltinėlis Šventasis šaltinėlis. Vištyčio ežero pakrantėje Šilelio miške gėlas vanduo trykšta iš šaltinėlio, kurį žmonės vadina Šventuoju šaltinėliu. Žmonių pasakojimai byloja, kad kitados šio šaltinio vandens iš tikrųjų būta nepaprasto. Pakakdavę juo pavilgyti akis ir neregys praregėdavo, greitai užsitraukdavo sunkiai gyjančios žaizdos. Ir mūsų dienomis pasitaiko pasakojimų apie stebuklingus…
Peržiūrėti daugiauDabravolės piliakalnis Dabravolės piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Dabravolės, Pajevonio seniūnija. Pasiekiamas keliu Pajevonys – Vištytis, yra į kairę, pietryčiuose nuo jo. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė trapecinė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 28 m ilgio, 22 m pločio šiaurės rytų krašte, 19 m – pietvakariuse. Joje rasta grublėtos keramikos. Aikštelės šiaurės rytų krašte…
Peržiūrėti daugiauLiubiškių akmuo Liubiškių akmuo – tai Tadarinės miške esantis įspūdingas paskutinio ledynmečio metu atvilktas riedulys. Didžioji šio akmens dalis yra po žeme. Riedulys yra taisyklingos ovališkos formos, primenantis duonos kepalą. Liubiškių riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies): aukštis – 2,8 m; ilgis – 4,5 m, plotis – 3 m….
Peržiūrėti daugiauNorvydų akmuo Norvydų akmuo – riedulys esantis šalia kelio atkarpos tarp Norvydų ir Lankupkos kaimų. Kaip ir dauguma akmenų šis riedulys atneštas iš Skandinavijos, tikėtina iš Suomijos teritorijos. Norvydų akmenį sudaranti uoliena lengvai dūla, todėl nenustebkite pamatę netaisyklingos ovališkos formos, apzulintą, sueižėjusį, apsamanojusį ir su įtrūkiu riedulį, kurio pašonėje, vos…
Peržiūrėti daugiauVištyčio Lauko II piliakalnis Vištyčio Lauko II piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23002) Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, į pietryčius nuo Vištyčio Lauko II, Vištyčio seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Vištytis – Žinėnai, už 900 m pasukus į kairę rytų kryptimi, į Vištyčio Lauką II, pavažiavus tiesiai 2 km – yra 200 m į dešinę pietuose nuo lauko kelio. Piliakalnis…
Peržiūrėti daugiauPavištyčio kalnas Pavištyčio kalnas arba Pavištytis – kalva pietvakarių Lietuvoje, Vištyčio-Gražiškių aukštumoje (Sūduvos aukštuma), prie pat sienos su Lenkija, Vištyčio regioniniame parke. Viena aukščiausių Lietuvoje (282,4 m). Už kelių kilometrų į šiaurę yra Pavištyčio kaimas. Nepriklausomos Lietuvos laikais (be Vilniaus krašto) tai buvo aukščiausia vieta Lietuvoje. Nuo kalno viršūnės matyti ne tik Vištyčio ežeras ištisai, bet ir…
Peržiūrėti daugiauRagaišių piliakalnis Ragaišių piliakalnis, Juodkalnis, Aspertavas – piliakalnis Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Pajevonio, Pajevonio seniūnija. Pasiekiamas iš Pajevonio pavažiavus keliuku į šiaurės vakarus 800 m, yra dešinėje, šiaurės kryptimi. Piliakalnis įrengtas apylinkėje dominuojančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 70×40 m dydžio, iki 1,5 m aukščio iškilusiais galais….
Peržiūrėti daugiauMažoji Lietuva
Vienas iš penkių Lietuvos etnografinių regionų, kuriam priklauso Klaipėdos miesto, Neringos ir Pagėgių savivaldybės, Šilutės rajono – Šilutės, Rusnės, Kintų,
Saugų, Juknaičių, Usėnų, Tauragės rajono – Lauksargių, Jurbarko rajono – Smalininkų ir Viešvilės, Klaipėdos rajono – Dovilų, Kretingalės, Priekulės, Sendvario, Dauparų-Kvietinių ir Agluonėnų seniūnijos.
Keliauk Mažojoje Lietuvoje
Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.
Paieška žemėlapyjeGražiausia regiono vieta – Kuršių nerija su smėlio kopomis ir pušynais, pajūrio paplūdimiais ir senaisiais pamario kaimais. Nemuno delta garsi kasmetiniais potvyniais, pamario nendrynais, Kuršių mariomis, vaizdingąja Rusne. Nuo Ventės rago Klaipėdos link driekiasi sausesnis kalvagūbris su pušynais ir Drevernos užutėkiu. Nuo Klaipėdos iki Nemirsetos tęsiasi Baltijos pajūris, kur yra vaizdingi Olando kepurės skardžiai ir Karklės žvejų kaimo liekanos. Rytiniame regiono pakraštyje plyti didžiosios Smalininkų ir Viešvilės girios su senovinio gyvenimo, tradicinės laivininkystės pėdsakais (Smalininkų žiemos uostu, vandens lygio matuoklėmis, bunomis sureguliuotais upių krantais). Ties Jūros upės žiotimis Nemuno slėnį kerta Vilkyškių kalvagūbris su legendiniu Rambyno šventkalniu. Žemiau Rambyno prasideda užliejamosios Nemuno pievos, Šilutės apylinkėse plyti didžiosios Aukštumalos ir Rupkalvių pelkės – durpynų ir buvusių pelkininkų gyvenviečių plotai.
MAŽOJOJE LIETUVOJE
Juodžių piliakalnis Juodžių piliakalnis su gyvenviete, Šeputaičiai, Pilaitė (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A513KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1111) – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Juodžių kaimo (Žemaičių Naumiesčio seniūnija). Pasiekiamas iš kelio Žemaičių Naumiestis – Degučiai pasukus į Juodžius, juose pavažiavus į dešinę pietryčių ir pietvakarių kryptimis 1 km – yra 100 m į kairę pietryčiuose, už jaunomis…
Peržiūrėti daugiauJuknaičių Alkos kalnas. Šis kalnas yra didžiausias visame Šilutės apskrityje. Jis guli tarp Juknaičių ir Maželių kaimų. Tą kalną vienį vadina „Didkalniu“. Sakoma, kad čia senų senovėje gyvenęs vienas Lietuvos didžiūnas, nuo ko šis kalnas ir tokį vardą gavęs. Anot kitų, čia buvusi pilis ir dievams garbinti vieta. Pilies gyventojams…
Peržiūrėti daugiauVentės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Jo ilgis siekia 5,5 km, plotis – 2,2 km. Priešingame marių krante yra Preila. 1360 m. kryžiuočiai čia pastatė Vindenburgo pilį ir bažnyčią, kurias vėliau sugriovė marių bangos. Pilies akmenys buvo panaudoti mūrinės bažnyčios statybai. Apie 1700 m. sugriuvo ir naujoji mūrinė…
Peržiūrėti daugiauKalotės ežeras – ežeras vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, apie 10 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 1,5 km į šiaurės rytus nuo Girulių, į vakarus nuo Kalotės gyvenvietės. Įeina į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius 1,01 km, didžiausias plotis 0,76 km. Paviršiaus altitudė 21,6 m. Ežeras ledyninės kilmės. Baseino…
Peržiūrėti daugiauDovilų piliakalnis, Gedminų piliakalnis, Pelutės Kalnas, Muškalnis – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dovilų gyvenvietės, Dovilų seniūnija. Pasiekiamas nuo Dovilų fermų pavažiavus į pietvakarius keliu 400 m, pasukus į kairę pietų kryptimi, už 300 m – į dešinę pietvakarių kryptimi keliuku į mišką ir 750 m, yra kelio gale….
Peržiūrėti daugiauOpstainių II piliakalnis su gyvenviete, Opstė – piliakalnis ir gyvenvietė Pagėgių savivaldybės teritorijoje, Vilkyškių seniūnijoje, Opstainio kaime. Pasiekiamas keliu Vilkyškiai – Šereiklaukis Opstainyje pasukus į dešinę vakarų kryptimi ir pavažiavus 250 m, yra į dešinę nuo keliuko. Piliakalnis įrengtas mažo bevardžio upelio dešiniajame krante 1,5 km į pietus nuo Opstainių…
Peržiūrėti daugiauKuršių marios – didžiausias vidaus vandens telkinys mūsų respublikoje. Jų plotas maždaug 1610 km², iš kurių 413 km² priklauso Lietuvai. Kuršių marios šiek tiek didesnės už savo pusseserę Aistmares, tyvuliuojančias anapus Sembos pusiasalio. Marios plačiausios – apie 46 km – pietinėje dalyje. Siauriausia vieta yra įsiterpusi tarp Smiltynės ir Klaipėdos;…
Peržiūrėti daugiauVakarų Lietuvos miestelis – Rusnė – įsikūręs toje vietoje, kur Nemunas šakojasi į Skirvytę ir Atmatą. Šios, savo vandenimis apglėbusios Rusnės salą toliau plukdo Nemuno vandenis į Kuršių marias, pakeliui susiskaldydamos į smulkesnes šakas, kurios sudaro Nemuno deltą. Čia įkurtas Nemuno deltos regioninis parkas. Visa Rusnės sala sudaro 43,5 kv….
Peržiūrėti daugiauŽemaitija
Žemaitijos etnografinio regiono riba tik apytikriai sutampa su žemaičių tarmės riba. Kalbiniu požiūriu Žemaitija skirstoma į tris dalis: šiaurės, vakarų ir pietų, o gyventojai, priklausomai nuo to, kaip jie ištaria ,,uo“ ir ,,ie“, – į dounininkus, donininkus ir dūnininkus. Legendomis apipintos Žemaitijos dalys – kalvotoji Žemaitija, senoji Žemaitija, Pakuršė, Paprūsė – ryškiai skiriasi savo gamta ir kraštovaizdžio įžymybėmis.
Keliauk Žemaitijoje
Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.
Paieška žemėlapyjeŽemaitijos šiaurėje (Pakuršėje) per žemėjančias derlingas lygumas tarp Gruzdžių ir Skuodo Latvijos link vingiuoja Venta. Žemumoje ties Viekšniais plyti didžioji Kamanų pelkė. Mosėdžio apylinkės garsėja rieduliais, išbarstytais ledynmečio laikotarpiu, iš kurių svarbiausias – Lietuvoje didžiausias Barstyčių akmuo. Vakaruose Pakuršė nuo garsiojo Platelių ežero žemėja pajūrio link, pasiekia Kretingą ir Baltijos pakrantę tarp Palangos ir Šventosios su Birutės kalnu ir smėlio kopomis. Pietuose nuo Tauragės iki Švėkšnos ir Gargždų besidriekianti Paprūsė nuo Žemaitijos kalvyno palei gausias upes (nuo Mituvos iki Jūros, Minijos, Akmenos) leidžiasi Nemuno ir Kuršių marių link
ŽEMAITIJOJE
Erkšvos alkakalnis Erkšvos alkakalnis – Erkšvos kaime prie kelio Erkšva–Apuolė stūkso Alkos kalnas su senkapiais – aukščiausia apie 3 ha ploto pakiluma apylinkėse. Kai kurie Latvijos tyrinėtojai Elku kalnus, apjuostus apskritais pylimais, laiko šventvietėmis. XVI – XVII a. katekizmuose tarp garbinamų dievybių ir gamtos objektų minimus „Alkus“, pirmiausia reikėtų sieti…
Peržiūrėti daugiauPapilė Papilė – miestelis Akmenės rajono savivaldybės pietinėje dalyje, šalia kelio 155 Kuršėnai–Mažeikiai , Ventos regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra S. Daukanto gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), vaikų lopšelis-darželis „Kregždutė“, paštas, istoriko ir rašytojo S. Daukanto muziejus (u.k. 10788) bei paminklas (u.k. 7656; ant aukšto postamento, 1930 m., bronza, skulptorius Vincas Grybas, statula išlieta Berlyne). Miestelio vardas kildinamas iš žodžio papilė („vieta prie pilies, palei pilį“),…
Peržiūrėti daugiauKunigiškių akmuo Kunigiškių akmuo, Aukuras, Šv. Jono akmuo – mitologinis akmuo Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, Kunigiškių (Pajūrio seniūnija) kaimo pietiniame pakraštyje, prie Jūros intako Kisės upės, 0,23 km į šiaurės vakarus nuo Jūros ir 3 m į šiaurę nuo Kisės upės. Akmuo yra pilkasis granitas 4,3 m ilgio, 2,2 m pločio ir 1 m aukščio. Jo pietinėje pusėje yra 80 x 30…
Peržiūrėti daugiauMosėdžio II akmuo su dubeniu Mosėdžio II akmuo su dubeniu (saugotinas objektas) – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Mosėdyje, Bartuvos dešiniajame krante, Respublikinio V. Into akmenų muziejaus ir Salantų regioninio parko teritorijoje. Akmuo apskritas, stambaus grūdėtumo rusvo granito, girnapusės pavidalo, 33-39 cm aukščio. Viršutinė dalis 1,1-1,2 m skersmens, aptašytais šonais. Plokštumos viduryje yra nežymiai link dugno…
Peržiūrėti daugiauMosėdžio I akmuo su dubeniu Mosėdžio I akmuo su dubeniu (saugotinas objektas) – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Mosėdyje, Bartuvos dešiniajame krante, Respublikinio V. Into akmenų muziejaus ir Salantų regioninio parko teritorijoje. Akmuo pilkas, apysmulkio grūdėtumo granito, apskritas, 1,33–1,42 cm skersmens ir 74–80 cm aukščio. Virš žemės kyšo 43–52 cm aukščio dalis. Šonų viršutinė, iki 30–35…
Peržiūrėti daugiauŠilalės Aukuro akmuo Šilalės Aukuro akmuo, vad. Aukuru – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šilalėje (Mosėdžio seniūnija), 0,3 km į pietryčius nuo Šakalės upelio, 0,11 km į vakarus nuo kelio Skuodas–Plungė. Dubenėtas akmuo pilkšvai rusvas, stambiai grūdėtas, 1,28 m skersmens, 86–90 cm aukščio. Apatinė dalis stambiai apskaldyta, nelygi, netašyta. Viršuje, 40–50 cm aukštyje šonai šiurkščiai aptašyti suteikiant akmeniui…
Peržiūrėti daugiauŠauklių senovės kulto vieta Šauklių senovės kulto vieta – senovės kulto vieta pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 1,0 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo kelių Mosėdis-Šaukliai ir Šatraminiai-Šaukliai kryžkelės, 50 m į pietryčius nuo kelio Mosėdis-Šaukliai, 0,1 km į vakarus nuo Eiškūno kairiojo kranto, Šauklių miške. Senovės kulto vieta yra Eiškūno upelio kairiojo kranto terasoje, pakilumos vakariniame šlaite, žemesnėje vietoje, miško…
Peržiūrėti daugiauŠauklių akmuo su dubeniu Šauklių akmuo su plokščiadugniu dubeniu – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 0,95 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo kelių Šaukliai-Mosėdis ir Šatraminiai-Šaukliai kryžkelės, 50 m į pietryčius nuo kelio Šaukliai-Mosėdis ir 0,1 km į vakarus nuo Eiškūno kairiojo kranto, Šauklių miške. Akmuo rausvas, stambaus grūdėtumo, apskritas, apskaldytais šonais, 1,1-1,2 m skersmens, 60 cm aukščio. Apačia…
Peržiūrėti daugiau