Vaizdingiausiomis vietovėmis garsėja regiono rytai – čia nuo Zarasų pro Ignaliną ir Molėtus iki Dubingių nusidriekęs didysis ežerynas su gausybe vaizdingų ežerų. Ledynmečio palikimas – Aukštaičių aukštuma su įspūdingomis kalvomis, protėvių įrengtais piliakalniais ir šventkalniais, legendine Labanoro giria ir kitais miškais. Vakarų aukštaičių plynaukštę kerta vaizdingoji Šventosios upė, tekanti pro Anykščių šilelį, Puntuko riedulį ir Andrioniškio miškus. Nuo Kauno iki Panevėžio tęsiasi Nevėžio lygumos platybės, šiaurėje pereinančios į Mūšos–Nemunėlio lygumą, dar toliau – į Žemgalės lygumą, kurias dėl derlingiausių žemių galima pavadinti Lietuvos aruodu. Šiauriniame regiono pakraštyje – palatvėje – atsidengia dolomito klodai, gipso telkinius tirpdęs vanduo kuria vis naujas karstines įgriuvas Pasvalio–Biržų krašte. Vakarų Aukštaitijos (esančios Vidurio Lietuvoje) kraštovaizdį paįvairina Žaliosios ir Biržų girios, kiti miškai ir giraitės.
AUKŠTAITOJOJE
Karmėlavos piliakalnis Karmėlavos piliakalnis ir kapinynas – piliakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Karmėlavoje. Objektas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 1997 m. Ant piliakalnio įsikūrusios sodybos adresas yra Piliakalnio g. 32, tačiau objektas pasiekiamas iš kitos pusės. Vykstant keliu A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, pasukama į Pylimo gatvę, toliau – Draugystės gatve iki galo, į pravažiavimą tarp garažų…
Peržiūrėti daugiau
Kiūčių piliakalnis Kiūčių piliakalnis – piliakalnis Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, Kiūčių kaime, apie 0, 2 km į šiaurės rytus nuo Lėvens kairiojo kranto. Piliakalnio, dar vadinamo Minakalniu, rytiniai šlaitai statūs, 5–6 m aukščio, vakariniai – lėkšti, jo vakarinėje papėdėje tekėjo Šaltenio upelis, kuris po melioracijos išdžiuvo. Aikštelė ovali, 100×40 m dydžio. Jos šiaurinėje dalyje yra kapinyno liekanų. Didelė kalvos pietinė ir rytinė dalis…
Peržiūrėti daugiau
Aščiagalių kapinynas Aščiagalių kapinynas. Panevėžio rajono sav., Karsakiškio sen., Aščiagalių k. Teriasdvaris (Ukmergės pav., Subačiaus par.). Du Aščegalų sodžiaus ūkininku Stukas ir Kulbė, veždami iš savo pakluonės kalnelio smėlį ant geležinkelio, iškasė senovės kapus, kur atrado žiedų, peilių, retėžių, pinigų ir kitokių daiktų. Pinigus randa po numirėlių galvomis; matyti, kad…
Peržiūrėti daugiau
Papirčių piliakalnis Papirčių piliakalnis, Dovydo kalnas, Kamša, Papiliakalnis, Piliakalnis, Barsuko kalnas – piliakalnis ir gyvenvietė Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Papirčių kaimo, Kuktiškių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Tauragnai – Kuktiškės pasukus į kairę pietryčių kryptimi pro Ryliškius, Ryliškiuose (Maleckažemyje) vėl pasukus į kairę rytų kryptimi, pavažiavus iki kelio galo 2,9 km, toliau paėjus 300 m tiesiai mišku. Piliakalnis įrengtas aukštoje apylinkėje dominuojančioje kalvoje. Aikštelė…
Peržiūrėti daugiau
Kačėniškės piliakalnis Kačėniškės piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Kačėniškės, Švenčionių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Ceikiniai – Velykamiškis – Šventa (RK 1415) pasukus į Garnių kaimą, kur yra stovėjimo aikštelė nuo kurios prasideda Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas vedantis iki piliakalnio ir ežero. Piliakalnis įrengtas Mergežerio ežero vakariniame krante, ant pailgo masyvaus gubrio, kurį supa ežeras ir…
Peržiūrėti daugiau
Peleniškių piliakalnis Peleniškių piliakalnis su gyvenviete, Kalnuočių piliakalnis – piliakalnis Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, prie Peleniškių ir Kalnuočių kaimų, Pašvitinio seniūnija. Pasiekiamas keliu Linkuva – Pašvitinys, Peleniškiuose pasukus į kairę pietų kryptimi ir pavažiavus 330 m pro buvusias dirbtuves – yra priekyje, kiek dešiniau. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga Š-P kryptimi, 50×25…
Peržiūrėti daugiau
Papilių piliakalnis (kupiškis) Papilių piliakalnis (kupiškis) – piliakalnis ir gyvenvietė Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, Papilių gyvenvietėje, Kupiškio seniūnija. Pasiekiamas nuo plento 118 Kupiškis–Utena , neprivažiavus posūkio į Anykščius, pasukus į kairę šiaurės kryptimi ir pavažiavus 800 m link Papilių, yra kairėje, šiaurės vakaruose. Papilių piliakalnis apsodintas įvairiais medžiais – beržais, ąžuolais, klevais. Papėdėje yra išlikę daug didelių…
Peržiūrėti daugiau
Alkos sala Alkos sala (Mituva) – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Kupiškio rajone, apie 2 km į vakarus nuo Skapiškio. Ilgis šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi 2,1 km, plotis iki 0,32 km. Yra 2 salos (0,8 ha Didysis Alkas ir 0,22 ha Mažasis Alkas). Mituvos ežere yra Alko sala, kurioje kadaise stovėjo pagonių aukuras ir šventykla, bei dar dvi mažesnės…
Peržiūrėti daugiauLedynmetis paliko žinomuosius Dzūkijos smėlynus ir kalvynų ežerus, kurių virtinė nusidriekia nuo Lazdijų ir Veisiejų (pro didžiuosius Dusios ir Metelių ežerus, pro Daugų ežeryną) iki Trakų. Piečiau žymiausios dzūkų upės Merkio smėlingoje lygumoje stūkso didžiosios Dzūkijos girios, kurios tęsiasi nuo Kapčiamiesčio pro Druskininkus ir Marcinkonis, Varėną ir Rūdninkus iki Vilniaus, o už jo stūkso Nemenčinės ir Pabradės miškai. Grybingieji pušynai, vaizdingieji kerpšiliai tarp Ūlos ir Katros upių apsupa garsųjį Čepkelių raistą – žmonių nepakeistos gamtos karaliją. Paupių smėlynuose kūrėsi seniausieji Lietuvos gyventojai, vėliau aukštumėlėse buvo įrengti piliakalniai, nuo Liškiavos ir Merkinės iki Punios ant aukštų Nemuno krantų rikiavosi pilių virtinė. Į regiono teritoriją patenka Trakai ir Vilnius, kurie žymėjo Lietuvos valstybės ištakas, juose pastatytos pirmosios svarbiausios Lietuvos mūrinės pilys. Medininkų aukštumose iškyla aukščiausios Lietuvos viršūnės – Aukštojo ir Juozapinės kalnai.
DZŪKIJOJE
Ąžuolo ragas Ąžuolo ragas, kitaip Ąžuolas I (tarmiškai Ųžuolas), yra 0,77 km į ŠR nuo kelių į Gelovinę ir Raitininkus išsišakojimo Subartonyse, Subartonių mš. 715 kvartale, 42 sklype. Ąžuolu vadinama tarp Gelovinės (rytuose) ir Naučiškių raisto (vakaruose) įsiterpusios, apie 35 x 45 m dydžio iškiliu viršumi, vidutinio statumo ir nuolaidžiais…
Peržiūrėti daugiau
Pieštuvėnų piliakalnis Pieštuvėnų piliakalnis, vad. Didžiuoju kalnu yra 0,2 km į pietus nuo Alšios ežero pietrytinio kranto, 1,25 km į šiaurės rytus nuo kelio Stakliškės-Kalviai kryžkelės su keliu į Pieštuvėnus, 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Juodžio ežero vakarinio kranto. Piliakalnis į archeologijos paminklų sąrašą įrašytas 1972 03 30 Lietuvos…
Peržiūrėti daugiau
Užukalnio kalnas Užukalnio kalnas, vad. Sienakalniu, Senapiliu, iškilęs Prienų rajono sav., Stakliškių sen., Užukalnio k. Tai apylinkėse dominuojančių kalvų grupė – apie 50 m aukščio, puskilometrio skersmens moreninis masyvas. Š pusėje krantus skalauja Gelužio ež., o V – Guostės upeliukas, kuris čia pat įteka į Guostaus ež. Mišku apaugusių kalvų…
Peržiūrėti daugiau
Stakliškių I piliakalnis Stakliškių I piliakalnis, žinomas ir Piliakalnio vardu – piliakalnis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Stakliškių, Stakliškių seniūnija. Pasiekiamas iš Stakliškių rytinio galo keliu Stakliškės–Užuguostis pavažiavus 500 m ir paėjus į dešinę rytų kryptimi per laukus 100 m, yra kitapus upelio. Pirmasis piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Guostės dešiniajame krante, santakoje su mažu upeliu. Aikštelė trapecinė,…
Peržiūrėti daugiau
Lepelionių piliakalnis Lepelionių piliakalnis – piliakalnis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, Lepelionių kaime (Stakliškių seniūnija). Seniau dar vadintas Balnakalniu, vėliau imtas vadinti Napoleono kepure. Lepelionių piliakalnis yra nupjautos keturkampės piramidės formos. Iš pietų, šiaurės ir vakarų juosia žemuma, rytuose – aukštuma. Šlaitai statūs: vakarinis – 15, rytinis – 7,5 m aukščio. Piliakalnio rytinėje papėdėje yra 26 m pločio ir 2 m gylio griovys. Piliakalnio…
Peržiūrėti daugiau
Tetervinų piliakalnis Tetervinų piliakalnis, vadinamas Zamkova Gura, Plikuoju kalnu, Utos bei Papiškių vardais – piliakalnis ir gyvenvietė Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, Tetervinų kaime, Pabarės seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Pabarė–Butrimonys, iškart už Pabarės, pirmu miško keliu pasukus į kairę šiaurėn, pavažiavus 3,5 km ir už kelio posūkio į dešinę rytų kryptimi pirmoje miško keliukų sankryžoje pavažiavus į kairę šiaurėn iki prie Šalčios esančių dviejų sodybų,…
Peržiūrėti daugiau
Pabarės pilkapynas Pabarės pilkapynas – senovės laidojimo vieta pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, 1,5 km į rytus nuo Pabarės kaimo, Šalčios–Tetėnų miškuose, apie 100 m į pietus nuo kelio 3906 Vėžionys–Dainava–Pabarė–Butrimonys. Išliko apie 50 pilkapių. Sampilai nuo 5–8 m iki 10–15 m skersmens ir nuo 0,3–0,6 m iki 1–2 m ir net 2,5 m aukščio, daugelis žemo suploto pusrutulio pavidalo, kai kurie paplokščiu viršumi; kai kurie…
Peržiūrėti daugiau
Gelovinė Gelovinė – ežeras pietų Lietuvoje, Varėnos rajono vakaruose, 6,5 km į šiaurę nuo Merkinės, į vakarus nuo kelio 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė. Ilgis šiaurės-pietryčių kryptimi 0,9 km, plotis iki 0,26 km. Altitudė 110,3 m. Ežero dubuo rininės kilmės. Krantai daug kur pelkėti, rytuose ir pietuose – statūs, aukšti. Ežerą supa Subartonių miškas. Gelovinės ežeru iš šiaurės į pietus prateka Straujos (Nemuno baseinas) intakas – Gelovinės upelis. Į…
Peržiūrėti daugiauVaizdingiausia Suvalkijos vieta – jos pietvakariniame pakraštyje iškylanti Vištyčio-Gražiškių aukštuma, iš kurios išteka Širvinta ir kitos krašto upės. Didįjį Vištyčio ežerą supa aukštos kalvos. Plačios lygumos driekiasi pro Vilkaviškį ir Marijampolę Šakių ir Nemuno link. Lygumose tyvuliuoja Žuvinto ežeras, supamas šlapiųjų Palių. Iš Suvalkų apylinkių atitekanti Šešupė toliau ramiai vingiuoja per derlingas lygumas iki Kudirkos Naumiesčio, čia ji atskiria Karaliaučiaus kraštą. Po kovų su kryžiuočiais ištuštėjusi dykra užaugo giriomis, kurias dar primena didieji Kazlų Rūdos ir Lekėčių miškai. Suvalkiją ir rytuose juosia Nemunas, ties Balbieriškiu ir Prienais susipindamas didžiosiomis kilpomis, įspūdingai atsiveriančiomis nuo aukštųjų slėnio šlaitų. Šiaurės vakaruose įspūdingą kanjoną išgraužė sraunioji Jiesia. Senieji jotvingių piliakalniai, primenantys senųjų kovų laikus, daugiausia išliko paupiuose ir aukštumose.
SŪDUVOJE
Kudirkos Naumiesčio piliakalnis Kudirkos Naumiesčio piliakalnis, dar vadinamas Napoleono kalnu – piliakalnis Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į pietvakarius Kudirkos Naumiesčio, Širvintos dešiniajame krante, prie santakos su buvusiu Juodupės upeliu. Piliakalnis įrengtas Širvintos slėnyje esančiame 4-6 m aukščio kyšulyje, kurį iš trijų pusių anksčiau juosė minėtas upelis bei prie jo esančios…
Peržiūrėti daugiau
Jiesios piliakalnis Jiesios (Pajiesio) piliakalnis, dar vadinamas Napoleono kalnu – piliakalnis Kaune, prie Piliakalnio gatvės, kairiajame Nemuno krante, tarp Panemunės ir geležinkelio tiltų. Aukštis 63,6 m. Šlaitai statūs, apaugę lapuočiais. Į pietryčius nuo piliakalnio į Nemuną įteka Jiesia. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Tai natūrali kalva, pritaikyta gynybai. Pietinėje ir šiaurinėje papėdėse buvo senovės gyvenvietė, joje rasta grublėtosios ir žiestos keramikos, XIV–XVII a. kultūrinis sluoksnis. Nuo XIX a. dar vadinamas Napoleono…
Peržiūrėti daugiau
Paminklas J. Basanavičiui Paminklas J. Basanavičiui. 1935 metais prie daktaro J. Basanavičiaus vardo šilo, Birutės gatvėje, Kaune, pastatytas paminklas Jonui Basanavičiui. Šis paminklas – biustas pastatytas moterų tautininkių draugijos ,,Gražina” iniciatyva, kuriai vadovavo pirmininkė Kavolienė, o jo autorius – skulptorius Antanas Aleksandravičius, sukūręs dešimtis J. Basanavičiaus biustų, profilių, paminklų, kurie…
Peržiūrėti daugiau
Altoniškių piliakalnis Altoniškių piliakalnis su gyvenviete arba Altonos kalnas – piliakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, prie Altoniškių kaimo, Zapyškio seniūnija. Pasiekiamas plentu 1931 Rupinai–Jadagoniai–Pavilkijys–Kriūkai, yra kairėje nuo kelio, vakaruose, prieš pat Ovos upelį pasukus į kairę vakarų kryptimi, į Nemuno aukštutinę terasą vedančiu lauko keliuku, yra dešinėje, paėjus 50 m atgal, keliukui pakilus į aukštumą. Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos…
Peržiūrėti daugiau
Mikytų kapinynas Mikytų kapinynas – kapinynas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, Lekėčių seniūnija, Nemuno kairiajame krante, 1,7 km. į pietryčius nuo kelių Zapyškis–Kriūkai ir Lekėčiai kryžkelės, 0,5 km į rytus nuo Mikytų piliakalnio su gyvenviete ir 0,3 km į vakarus nuo Nemuno kairiojo kranto. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje didžioji kapinyno dalis sunaikinta. 1930–1934 m. į Vytauto Didžiojo karo muziejų pateko radinių iš sunaikintų kapų. 1967 m. tyrė Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos istorijos etnografijos muziejus (vadovė – Ona…
Peržiūrėti daugiau
Mikytų piliakalnis Mikytų piliakalnis su gyvenviete, Smailakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Mikytų, Lekėčių seniūnija. Pasiekiamas keliu Pavilkijys – Zapyškis, yra 50 m į dešinę vakaruose nuo kelio, už 350 m nuo Mikytų kapinių kairėje; piliakalnio rytinėje papėdėje stovi sodyba. Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto kyšulyje, suformuotame daubų. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 16×12 m dydžio, kiek žemesniu…
Peržiūrėti daugiau
Žemosios Panemunės piliakalnis Žemosios Panemunės piliakalnis – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Žemosios Panemunės miestelio (Kriūkų seniūnija). Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Nemuno kairiajame ir Paausės dešiniajame krante. Aikštelė keturkampė, pailga R-V kryptimi, 49×18 m dydžio. Jos R gale supiltas 3,5 m aukščio, 21 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4…
Peržiūrėti daugiau
Pavištyčio II piliakalnis Pavištyčio II piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Čižiškių Vištyčio seniūnija. Pasiekiamas keliu Pavištytis – Pavarteliai pavažiavus 1,9 km, yra dešinėje, į vakarus nuo kelio. Į rytus už 1 km stūkso Pavištyčio kalnas, kurio altitudė 282 m. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, 1 km į pietus nuo Pavištyčio pirmojo piliakalnio. Aikštelė ovali, pailga vakarų – rytų kryptimi, 28×19 m…
Peržiūrėti daugiauGražiausia regiono vieta – Kuršių nerija su smėlio kopomis ir pušynais, pajūrio paplūdimiais ir senaisiais pamario kaimais. Nemuno delta garsi kasmetiniais potvyniais, pamario nendrynais, Kuršių mariomis, vaizdingąja Rusne. Nuo Ventės rago Klaipėdos link driekiasi sausesnis kalvagūbris su pušynais ir Drevernos užutėkiu. Nuo Klaipėdos iki Nemirsetos tęsiasi Baltijos pajūris, kur yra vaizdingi Olando kepurės skardžiai ir Karklės žvejų kaimo liekanos. Rytiniame regiono pakraštyje plyti didžiosios Smalininkų ir Viešvilės girios su senovinio gyvenimo, tradicinės laivininkystės pėdsakais (Smalininkų žiemos uostu, vandens lygio matuoklėmis, bunomis sureguliuotais upių krantais). Ties Jūros upės žiotimis Nemuno slėnį kerta Vilkyškių kalvagūbris su legendiniu Rambyno šventkalniu. Žemiau Rambyno prasideda užliejamosios Nemuno pievos, Šilutės apylinkėse plyti didžiosios Aukštumalos ir Rupkalvių pelkės – durpynų ir buvusių pelkininkų gyvenviečių plotai.
MAŽOJOJE LIETUVOJE
Akmeniškių piliakalnis Akmeniškių piliakalnis su gyvenviete arba Pilalė, Švedų pilalė, Margpilis, Didelė pilaitė, Švedkalnis, Pilis – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, Katyčių seniūnija, prie Akmeniškių kaimo. Pasiekiamas iš kelio Degučiai-Sartininkai (pro Žalpius), prieš pat Šyšą pasukus į dešinę pietų kryptimi, pavažiavus nežymiu miško keliuku 400 m, miške, pakilus iš slėnio, dešinėje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės-pietų kryptimi, 35×26 m dydžio. Jos pietiniame gale…
Peržiūrėti daugiau
Greižėnų piliakalnis Greižėnų piliakalnis ir gyvenvietė, Oplankio, Kalėnų piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, 1 km į šiaurę nuo Oplankio kaimo, Lauksargių seniūnijoje. Pasiekiamas iš kelio Greižėnai–Vilkyškiai, ties laukų pietrytiniu kraštu, Jūros slėnio pakraščiu pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi ir paėjus 450 m – yra dešinėje, ties didesniu lauko posūkiu į rytus. Piliakalnis įrengtas aukštame dešiniajame Jūros upės krante. Aikštelė…
Peržiūrėti daugiau
Juodžių piliakalnis Juodžių piliakalnis su gyvenviete, Šeputaičiai, Pilaitė (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A513KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1111) – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Juodžių kaimo (Žemaičių Naumiesčio seniūnija). Pasiekiamas iš kelio Žemaičių Naumiestis – Degučiai pasukus į Juodžius, juose pavažiavus į dešinę pietryčių ir pietvakarių kryptimis 1 km – yra 100 m į kairę pietryčiuose, už jaunomis…
Peržiūrėti daugiau
Juknaičių Alkos kalnas. Šis kalnas yra didžiausias visame Šilutės apskrityje. Jis guli tarp Juknaičių ir Maželių kaimų. Tą kalną vienį vadina „Didkalniu“. Sakoma, kad čia senų senovėje gyvenęs vienas Lietuvos didžiūnas, nuo ko šis kalnas ir tokį vardą gavęs. Anot kitų, čia buvusi pilis ir dievams garbinti vieta. Pilies gyventojams…
Peržiūrėti daugiau
Ventės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Jo ilgis siekia 5,5 km, plotis – 2,2 km. Priešingame marių krante yra Preila. 1360 m. kryžiuočiai čia pastatė Vindenburgo pilį ir bažnyčią, kurias vėliau sugriovė marių bangos. Pilies akmenys buvo panaudoti mūrinės bažnyčios statybai. Apie 1700 m. sugriuvo ir naujoji mūrinė…
Peržiūrėti daugiau
Kalotės ežeras – ežeras vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, apie 10 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 1,5 km į šiaurės rytus nuo Girulių, į vakarus nuo Kalotės gyvenvietės. Įeina į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius 1,01 km, didžiausias plotis 0,76 km. Paviršiaus altitudė 21,6 m. Ežeras ledyninės kilmės. Baseino…
Peržiūrėti daugiau
Dovilų piliakalnis, Gedminų piliakalnis, Pelutės Kalnas, Muškalnis – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dovilų gyvenvietės, Dovilų seniūnija. Pasiekiamas nuo Dovilų fermų pavažiavus į pietvakarius keliu 400 m, pasukus į kairę pietų kryptimi, už 300 m – į dešinę pietvakarių kryptimi keliuku į mišką ir 750 m, yra kelio gale….
Peržiūrėti daugiau
Opstainių II piliakalnis su gyvenviete, Opstė – piliakalnis ir gyvenvietė Pagėgių savivaldybės teritorijoje, Vilkyškių seniūnijoje, Opstainio kaime. Pasiekiamas keliu Vilkyškiai – Šereiklaukis Opstainyje pasukus į dešinę vakarų kryptimi ir pavažiavus 250 m, yra į dešinę nuo keliuko. Piliakalnis įrengtas mažo bevardžio upelio dešiniajame krante 1,5 km į pietus nuo Opstainių…
Peržiūrėti daugiauŽemaitijos šiaurėje (Pakuršėje) per žemėjančias derlingas lygumas tarp Gruzdžių ir Skuodo Latvijos link vingiuoja Venta. Žemumoje ties Viekšniais plyti didžioji Kamanų pelkė. Mosėdžio apylinkės garsėja rieduliais, išbarstytais ledynmečio laikotarpiu, iš kurių svarbiausias – Lietuvoje didžiausias Barstyčių akmuo. Vakaruose Pakuršė nuo garsiojo Platelių ežero žemėja pajūrio link, pasiekia Kretingą ir Baltijos pakrantę tarp Palangos ir Šventosios su Birutės kalnu ir smėlio kopomis. Pietuose nuo Tauragės iki Švėkšnos ir Gargždų besidriekianti Paprūsė nuo Žemaitijos kalvyno palei gausias upes (nuo Mituvos iki Jūros, Minijos, Akmenos) leidžiasi Nemuno ir Kuršių marių link
ŽEMAITIJOJE
Dauderių piliakalnis Dauderių piliakalnis (arba Baisogalos piliakalnis) – piliakalnis Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dauderių kaimo, Baisogalos seniūnija. Pasiekiamas plentu 225 Raseiniai–Baisogala Biliūnų kaime pasukus į dešinę šiaurės rytų link Augmėnų, pavažiavus 750 m, už Serbentynės (Kiršinas) upelio pasukus į dešinę šiaurės kryptimi, 450 m keliuku, į pabaigą – laukais, yra dešinėje, tvenkinio vakariniame krante. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Serbentynės upelio…
Peržiūrėti daugiau
Plungės piliakalnis Plungės piliakalnis, vadinamas Pilale, Pabrėžos pilale – piliakalnis Plungėje, Babrungo kairiajame krante. Pasiekiamas Birutės gatve važiuojant nuo Plungės bažnyčios link Prūsalių, 1,2 km nuo centro – yra 200 m į dešinę šiaurės kryptimi nuo gatvės, 30 m į šiaurę už senųjų miesto kapinių, kuriose stovi Plungės Visų Šventųjų koplyčia, einant pro jų šiaurės vakarinę dalį. Piliakalnis rengtas…
Peržiūrėti daugiau
Vembūtų piliakalnis Vembūtų piliakalnis, Vidmantai, Kulšiškiai, Vydmantai – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Vembūtų kaimo, Varnių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Varniai – Tverai Varneliuose pasukus į kairę pietų kryptimi, pavažiavus 2,3 km iki staigesnio kelio posūkio į dešinę – yra 370 m į kairę šiaurės rytuose. Piliakalnis įrengtas aukštumos krašte, Gemliuko upelio kairiajame krante. Aikštelė ovali, pailga R-V kryptimi, 40×30 dydžio, 1,5 m…
Peržiūrėti daugiau
Ižiniškių piliakalnis Ižiniškių piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Ižiniškių kaimo, Šešuvies kairiajame krante. Pasiekiamas iš autostrados Klaipėda–Vilnius pervažiavus Šešuvį ir pasukus į dešinę keliuku, pavažiavus 1,4 km iki pirmos tolimesnės sodybos dešinėje, šiaurės vakaruose, piliakalnis yra už sodybos. Piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje, Šešuvies kairiajame krante. Aikštelė buvo pailga Š-P kryptimi, apie 30×15 m dydžio, tačiau…
Peržiūrėti daugiau
Kubiliškės piliakalnis Kubiliškės piliakalnis, Kulai II – piliakalnis Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kubiliškės kaimo, Skuodo seniūnija. Pasiekiamas keliu Skuodas – Kubiliškės per Kulus II pavažiavus arčiau Bartuvos tvenkinio einančiu vingiuotu lauko keliu beveik iki Opalio užtvankos – yra 50 m neprivažiavus užtvankos kairėje, priekyje, pietryčiuose. Piliakalnį kraštotyrininkas, inžinierius Ignas Jablonskis rado 1964 m., žvalgydamas žemiau Puodkalių piliakalnio esančias Bartuvos upės pakrantes, ties…
Peržiūrėti daugiau
Puodkalių piliakalnis Puodkalių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, prie Puodkalių kaimo, Skuodo seniūnija. Pasiekiamas keliu Skuodas – Daukšiai už Bartuvos pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi ir pavažiavus 350 m pro sodybą, yra dešinėje, į rytus. Piliakalnis įrengtas Bartuvos kairiajame ir Erlos dešiniajame krante, jų santakoje esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė beveik apskrita, orientuota vakarų – rytų kryptimi,…
Peržiūrėti daugiau
Buožėnų piliakalnis Buožėnų piliakalnis su gyvenviete, Pilalė – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Buožėnų kaimo, Gadūnavo seniūnija. Pasiekiamas iš plento Telšiai – Seda Buožėnuose pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi, laikantis labiau dešinės pavažiavus iki buvusių fermų, nuo jų pasukus keliuku į kairę pietų kryptimi, už 150 m – į dešinę, pavažiavus 150 m –…
Peržiūrėti daugiau
Kiauleikių I kapinynas Kiauleikių I kapinynas, vadinamas Kirminų kalnu – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Kiauleikių kaimo pietvakariniame ir Vydmantų gyvenvietės vakariniame pakraštyje (Kretingos seniūnija). Įrengtas pakilumoje. Teritorija dirvonuoja. Kapinynas smarkiai apardytas dirbant žemę, viduryje stovi sodyba. 1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu, 1992 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, 1997 m. – į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą, 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, 2005 m. pripažintas valstybės…
Peržiūrėti daugiau