Vaizdingiausiomis vietovėmis garsėja regiono rytai – čia nuo Zarasų pro Ignaliną ir Molėtus iki Dubingių nusidriekęs didysis ežerynas su gausybe vaizdingų ežerų. Ledynmečio palikimas – Aukštaičių aukštuma su įspūdingomis kalvomis, protėvių įrengtais piliakalniais ir šventkalniais, legendine Labanoro giria ir kitais miškais. Vakarų aukštaičių plynaukštę kerta vaizdingoji Šventosios upė, tekanti pro Anykščių šilelį, Puntuko riedulį ir Andrioniškio miškus. Nuo Kauno iki Panevėžio tęsiasi Nevėžio lygumos platybės, šiaurėje pereinančios į Mūšos–Nemunėlio lygumą, dar toliau – į Žemgalės lygumą, kurias dėl derlingiausių žemių galima pavadinti Lietuvos aruodu. Šiauriniame regiono pakraštyje – palatvėje – atsidengia dolomito klodai, gipso telkinius tirpdęs vanduo kuria vis naujas karstines įgriuvas Pasvalio–Biržų krašte. Vakarų Aukštaitijos (esančios Vidurio Lietuvoje) kraštovaizdį paįvairina Žaliosios ir Biržų girios, kiti miškai ir giraitės.
AUKŠTAITOJOJE
Mantviliškis Mantviliškis – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, 6 km į šiaurės vakarus nuo Akademijos, prie plento 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva ir Šiaulių-Vilniaus geležinkelio. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka. Kaimo pakraščiu teka Dotnuvėlė, ant kurios įrengtas Mantviliškio tvenkinys. Svarbiausia įmonė – Mantviliškio ŽŪB. Archeologijos paminklas – Mantviliškio akmuo („su dubeniu“). Kaimo dalis, kuri vadinasi Mantviliškis II, yra Gudžiūnų seniūnijoje. Vietovardis Mantviliškis (dar žinomas kaip Montviliškis, Montviliškiai) yra priesagos -iškis vedinys iš asmenvardžio Mañtvila ar Mañtvilas. Isotrija Kaime rasti 3 senoviniai…
Peržiūrėti daugiau
Burvelių alkakalnis Burvelių alkakalnis, dar vadinamas Mlečkos kalnu, Mileškalniu ar Koplytstulpiu – senovės lietuvių alkakalnis Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje, ~1 km į pietvakarius nuo Burvelių kaimo. Stūkso Nevėžio kairiajame krante, netoli Liepupio upelio žiočių. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 250 m, aukštis (iš Nevėžio pusės) – 15 m. Iš pietų supa pelkynai, iš rytų – drėgnos pievos. Apaugęs pušimis (šiaurėje) ir beržais (likusioje dalyje). Kalvos viršuje buvo koplyčios pamatai. Pasakojama, kad XVI a. pabaigoje…
Peržiūrėti daugiau
Kiaužerių akmenys su ženklais Kiaužerių akmuo su ženklais – vienas įdomiausių Panevėžio rajono archeologinių radinių, kurį dar tarpukariu tyrinėtojai vadino akmeniu su „paukščių sparnelių“, „kojų“, „snapų“ ar net „žalčių“ žymėmis. Šis stambus, apie 3 metrų ilgio, netaisyklingos trikampės formos granito riedulys guli Kiaužerių miško rytiniame pakraštyje – vietovėje, kur susijungia…
Peržiūrėti daugiau
Astronominiai Vyžuonų Ozo akmenys Astronominiai Vyžuonų Ozo akmenys – Vyžuonų ozo gale esančios dvi riedulių sankaupos kitados galėjo turėti svarbią religinių ritualų paskirtį. Jų konfigūracijos atitinka saulės ir mėnulio tekos bei laidos kraštinius azimutus, taigi tarsi modeliuoja kosminio pasaulio sandarą. Tokie ,,modeliai" žinomi prie archeologinių kapinynų, tikėtina jų buvus ir…
Peržiūrėti daugiau
Kertuojai Kertuojai – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 12,5 km į rytus nuo Molėtų, Labanoro regioniniame parke. Ežero ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius – 3,22 km, didžiausias plotis – 2,71 km. Altitudė 146,3 m. Forma primena ovalą. Kertuojai susidarė ledo lūstavietėje. Didžiausias gylis – 5,9 m. Krantai daugiausia žemi, pelkėti, tik šiaurinis aukštesnis. Ežerą supa Lakajų, Inturkės, Kerijos ir Vyžintų miškai. Ežere vakarinėje…
Peržiūrėti daugiau
Antalgės piliakalnis Antalgės piliakalnis, Untalgės piliakalnis – piliakalnis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Leliūnų seniūnija, prie Antalgės kaimo. Pasiekiamas iš plento Kaunas-Zarasai Antalgėje pasukus į kairę pietų kryptimi, Avižienių link, pavažiavus 1,1 km ir paėjus laukais į kairę šiaurės rytų kryptimi pro paukštyno pastatus 400 m. Piliakalniu vadinama maža kalvelė šalia nedidelės numelioruotos pelkės. Aikštelė ovali, pailga šiaurė rytų – pietvakarių kryptimi,…
Peržiūrėti daugiau
Gaidžių akmuo Gaidžių akmuo vadinamas Darymo arba kitaip Usnynės akmeniu, guli Utenos rajono savivaldybės, Tauragnų seniūnijoje, Gaidžių kaime. 2005 m. akmuo įtrauktas į saugomų neklilnojamų kultūros vertybių sąrašą. Darymo akmuo už Puntuką gerokai yra mažesnis, bet gana reto didumo, nes, greta stovėdamas, ir didelis vyras vos pasiekia jo viršų. Akmuo…
Peržiūrėti daugiau
Biržų pilis Biržų pilis, Biržų tvirtovė – pilis Biržuose, Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje. Pilies rūmuose įrengtas Biržų krašto muziejus „Sėla“ ir biblioteka. Biržų pilis yra bastioninio tipo tvirtovė, geriausiai išsilaikiusi šiaurės rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje. Renesansinė bastioninė Biržų pilis, istorijos ir architektūros paminklas. Pilyje įrengtas Biržų krašto muziejus „Sėla“ –…
Peržiūrėti daugiauLedynmetis paliko žinomuosius Dzūkijos smėlynus ir kalvynų ežerus, kurių virtinė nusidriekia nuo Lazdijų ir Veisiejų (pro didžiuosius Dusios ir Metelių ežerus, pro Daugų ežeryną) iki Trakų. Piečiau žymiausios dzūkų upės Merkio smėlingoje lygumoje stūkso didžiosios Dzūkijos girios, kurios tęsiasi nuo Kapčiamiesčio pro Druskininkus ir Marcinkonis, Varėną ir Rūdninkus iki Vilniaus, o už jo stūkso Nemenčinės ir Pabradės miškai. Grybingieji pušynai, vaizdingieji kerpšiliai tarp Ūlos ir Katros upių apsupa garsųjį Čepkelių raistą – žmonių nepakeistos gamtos karaliją. Paupių smėlynuose kūrėsi seniausieji Lietuvos gyventojai, vėliau aukštumėlėse buvo įrengti piliakalniai, nuo Liškiavos ir Merkinės iki Punios ant aukštų Nemuno krantų rikiavosi pilių virtinė. Į regiono teritoriją patenka Trakai ir Vilnius, kurie žymėjo Lietuvos valstybės ištakas, juose pastatytos pirmosios svarbiausios Lietuvos mūrinės pilys. Medininkų aukštumose iškyla aukščiausios Lietuvos viršūnės – Aukštojo ir Juozapinės kalnai.
DZŪKIJOJE
Kaniaukos šaltinis Kaniaukos šaltinis, kitaip Ginevičių šaltiniu vadinamas trykšta Varėnos rajone, prie Dainavos ir Kaniavėlės kaimų ribos, už 210 metrų į šiaurės rytus nuo kelio į Grišoniškes, atsišakojančio iš kelio Vydeniai–Dubičiai (čia pat ir Kaniavėlės k. kapinės), buvusios Ginevičių sodybos vakarinėje dalyje. Nors šiandien šaltinis kiek pakitęs – į jį…
Peržiūrėti daugiau
Šventos aglės Šventos Aglės, arba Šventaeglės, – tai ypatinga vietovė Dzūkijos širdyje, nuo seno buvusi dvasinio atokvėpio, kryžkelių susitikimų ir tylios maldos vieta. Ji įsikūrusi už 3,8 km į šiaurės rytus nuo Marcinkonių bažnyčios, Marcinkonių miške, 89 ir 312 kvartaluose, abipus senojo kelio į Zervynas, ten, kur susiduria Marcinkonių ir…
Peržiūrėti daugiau
Naujasodžio (Mošos) piliakalnis Naujasodžio (Mošos) piliakalnis su gyvenviete, Moša, Kazokų kalnas, Naujasodžiai – piliakalnis ir gyvenvietė Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Aukštadvario, prie Naujasodžių. Pasiekiamas iš plento Trakai – Prienai Negasčiaus ežero-tvenkinio šiauriniame krante pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi miško keliuku, už 700 m – yra 50 m į kairę šiaurėn nuo sodybos; pasiekiamas Skrebio pažintiniu taku. Naujasodžio (Mošos) piliakalnis įrengtas atskiroje…
Peržiūrėti daugiau
Mančiagirės skardžiai Mančiagirės skardžiai – gamtos paminklas, esantis pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Dzūkijos nacionaliniame parke, Ūlos kraštovaizdžio draustinyje, 1,5 km į pietus nuo Mančiagirės kaimo, Ūlos atkarpoje tarp Zervynų ir Mančiagirės, 0,4 km į vakarus nuo Mekšrinio ežero. Patenka į Varėnos miškų urėdijos Marcinkonių girininkijos 43, 53, 59, 60, 928, 932 ir 936 kvartalus. Saugoma nuo 1997 m. spalio 2 d. Ūlos atkarpa ties skardžiais laikoma…
Peržiūrėti daugiau
Ūla Ūla – upė, tekanti per rytinį Dzūkijos nacionalinio parko (DNP) pakraštį, Merkio intakas. Ilgis 84 km (nac. parku teka 25 km). Upė teka šiaurės vakarų kryptimi. Ištakos yra Pelesos apylinkėse. Aukštupyje teka pro Dainavos girioje esančius kaimus Dubičius, Rudnią, Zervynas, Žiūrus, o už jų įteka į Merkį. Gausu skardžių, kilpų, atodangų. Upėn suvirsta nemažai medžių. Netoli Rudnios prateka Ūlos ežerą (hidrologai nesutaria,…
Peržiūrėti daugiau
Vilkiniai Vilkiniai – taip vadinama už kokių 0,5 km į PV nuo tilto esanti, kitados Kaniavos seniūnijai ir girininkijai priklausiusi Zervynų k. dalis Ūlos kair. krante (viduryje – LKS94: 533010, 5996749). Nuo šios kelių sodybų grupės upės link, apie 200 m ruože plytėjo daržai, o su likusia k. dalimi nuo…
Peržiūrėti daugiau
Zervynos Zervynos – etnografinis gatvinis kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, Dzūkijos nacionalinio parke abipus Ūlos upės bei jos intako Pavilnio. Respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis 48 sodybas, kurių 8 paskelbtos etnografinėmis. Vakariniu pakraščiu eina Vilniaus–Marcinkonių geležinkelis, yra Zervynų geležinkelio stotelė. Zervynas iš visų pusių supa Dainavos girios miškai. Pro kaimą vinguriuoja Ūla (per ją įrengtas medinis tiltas ir metalinis Zervynų geležinkelio tiltas), nedidelis šaltiniuotas Pavilnio upelis….
Peržiūrėti daugiau
Škilietų ežerai Škilietų ežerai – 3,5 ha ir 5,3 ha ploto glaciokarstinės (termokarstinės) kilmės ežerai Dzūkų aukštumoje, Trakų rajone, 4 km į šiaurę nuo Aukštadvario, Mergiškių Kalvų miške. Patenka į Aukštadvario regioninį parką, Mergiškių kraštovaizdžio draustinį. Ežerai eutrofiniai, užaugantys. Telkšo Akmenių eroziniame klonyje,glaciokarstinėje dubėje žemiau garsiosios Velnio duobės. Škilietų ežerai yra labai skirtingo charakterio….
Peržiūrėti daugiauVaizdingiausia Suvalkijos vieta – jos pietvakariniame pakraštyje iškylanti Vištyčio-Gražiškių aukštuma, iš kurios išteka Širvinta ir kitos krašto upės. Didįjį Vištyčio ežerą supa aukštos kalvos. Plačios lygumos driekiasi pro Vilkaviškį ir Marijampolę Šakių ir Nemuno link. Lygumose tyvuliuoja Žuvinto ežeras, supamas šlapiųjų Palių. Iš Suvalkų apylinkių atitekanti Šešupė toliau ramiai vingiuoja per derlingas lygumas iki Kudirkos Naumiesčio, čia ji atskiria Karaliaučiaus kraštą. Po kovų su kryžiuočiais ištuštėjusi dykra užaugo giriomis, kurias dar primena didieji Kazlų Rūdos ir Lekėčių miškai. Suvalkiją ir rytuose juosia Nemunas, ties Balbieriškiu ir Prienais susipindamas didžiosiomis kilpomis, įspūdingai atsiveriančiomis nuo aukštųjų slėnio šlaitų. Šiaurės vakaruose įspūdingą kanjoną išgraužė sraunioji Jiesia. Senieji jotvingių piliakalniai, primenantys senųjų kovų laikus, daugiausia išliko paupiuose ir aukštumose.
SŪDUVOJE
Pašventupio I piliakalnis Pašventupio I piliakalnis, dar vadinamas Vangų kalnu, stūkso Prienų rajone, Nemuno kairiojo kranto slėnio pakraštyje, ten, kur į jo vandenis įsilieja mažoji Šventupė. Piliakalnio apvali aikštelė, vos 5,5 metro skersmens, atrodo kukli, tačiau jos pakraštyje stūkso įspūdingas 6 metrų aukščio ir 22 metrų pločio pylimas, supiltas dar…
Peržiūrėti daugiau
Papiliakalnių piliakalnis Papiliakalnių piliakalnis, Makauskai, Pavyžupis, Piliakalnis – piliakalnis Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Papiliakalnių, Liubavo seniūnija. Pasiekiamas keliu Kalvarija – Liubavas už Juodelių (Gabrieliškių), už sodybos dešinėje, pamiškėje pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi ir pavažiavus 600 m, yra miške, į kairę (pietus) nuo kelio. Tarp ramių Lietuvos lygumų, žemė ima kilti į 178 metrų aukščio kalvą, toje vietoje stūkso Papiliakalnių…
Peržiūrėti daugiau
Ežerėlio durpynas Ežerėlio durpynas (seniau Strukbalis) – durpynas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietvakarius nuo Kauno, prie Ežerėlio miestelio. Ežerėlio durpyno plotas 1650 ha. Ežerėlio durpynas, kurio vidurinę dalį užima aukštapelkė (74% viso ploto), šiaurinę, vakarinę ir rytinę dalis – žemapelkė (26%). Ežerėlio durpynas susidaręs ledo luistavietėje, senojoje deltinėje smėlingojoje lygumoje. Durpių klodo didžiausias storis 6,5 m, vidutinis – 3 m. Po durpėmis esančio sapropelio sluoksnio…
Peržiūrėti daugiau
Pakalniškių piliakalnis Pakalniškių piliakalnis yra Kauno rajone, kairiajame Nemuno krante, į rytus nuo dabartinės Zuikinės, Girionyse. Pasiekiamas iš Didžiosios g. Vaišvydavoje (apie 300 m). 2022 m. šalia išaiškintas Girionių piliakalnis. Jis buvo supiltas netoli buvusio Pakalniškių kaimo, kuris atsidūrė Kauno marių dugne pastačius Kauno hidroelektrinę. Šiuo metu Pakalniškių piliakalnis yra Kauno marių pakrantėje, atlikti piliakalnio sutvirtinimo ir tvarkymo darbai. Pakalniškių piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo…
Peržiūrėti daugiau
Sudargo piliakalniai Sudargo (Grinaičių) piliakalniai – piliakalnių kompleksas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Sudargo ir Grinaičių kaimo. Įeina į Nemuno kairiojo kranto Sudargo piliakalnių kompleksą kartu su Burgaičių piliakalniais. Grandį sudaro: Sudargo, Grinaičių piliakalnis, vadinamas Balnakalniu, su gyvenviete, 0,6 km į vakarus nuo Nemuno ir Skalbynupio santakos, 0,6 km į šiaurės rytus nuo kelių Kiduliai-Ramoniškiai-Slavikai kryžkelės, 50 m į pietus nuo Nemuno kairiojo kranto, Grinaičių kaime. Grinaičių piliakalnis…
Peržiūrėti daugiau
Maštaičių piliakalnis Maštaičių piliakalnis, Maštaičių-Narkūnų piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Maštaičių kaimo (Kidulių seniūnija), 4 km į vakarus nuo Gelgaudiškio. Pasiekiamas keliu Kiduliai – Gelgaudiškis, už nedidelės medžiais apaugusios griovos kairėje pavažiavus lauko keliu 250 m į kairę šiaurės kryptimi. Piliakalnis – Nemuno kairiojo kranto aukštumos krašte, tarp 2 bevardžių upelių esančio archeologijos paminklų komplekso, sudaryto iš piliakalnio, trijų,…
Peržiūrėti daugiau
Kieliško piliakalnis Kieliško piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Balbieriškio, Balbieriškio seniūnija. Pasiekiamas keliu Balbieriškis – Ūdrija Rudžiakampiuose pervažiavus Peršėkę, pasukus į kairę rytų kryptimi, pavažiavus lauko keliuku laikantis kairės į šiaurę – iš viso 900 m, yra keliuko kairėje vakaruose, pravažiavus kairėje piliakalnio pietinėje papėdėje esančią sodybą. Piliakalnis įrengtas kalvoje, Peršėkės dešiniajame krante. Aikštelė…
Peržiūrėti daugiau
Kampinių piliakalnis Kampinių piliakalnis su gyvenviete, Apšutkalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, Kampinių kaime, Kalvarijos seniūnija. Pasiekiamas Via Baltica trasa E67 A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Kampiniuose lauko keliuku pasukus į dešinę vakarų kryptimi, už 400 m. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga vakarų – rytų kryptimi, 50×20 m dydžio, į pietus lenktu…
Peržiūrėti daugiauGražiausia regiono vieta – Kuršių nerija su smėlio kopomis ir pušynais, pajūrio paplūdimiais ir senaisiais pamario kaimais. Nemuno delta garsi kasmetiniais potvyniais, pamario nendrynais, Kuršių mariomis, vaizdingąja Rusne. Nuo Ventės rago Klaipėdos link driekiasi sausesnis kalvagūbris su pušynais ir Drevernos užutėkiu. Nuo Klaipėdos iki Nemirsetos tęsiasi Baltijos pajūris, kur yra vaizdingi Olando kepurės skardžiai ir Karklės žvejų kaimo liekanos. Rytiniame regiono pakraštyje plyti didžiosios Smalininkų ir Viešvilės girios su senovinio gyvenimo, tradicinės laivininkystės pėdsakais (Smalininkų žiemos uostu, vandens lygio matuoklėmis, bunomis sureguliuotais upių krantais). Ties Jūros upės žiotimis Nemuno slėnį kerta Vilkyškių kalvagūbris su legendiniu Rambyno šventkalniu. Žemiau Rambyno prasideda užliejamosios Nemuno pievos, Šilutės apylinkėse plyti didžiosios Aukštumalos ir Rupkalvių pelkės – durpynų ir buvusių pelkininkų gyvenviečių plotai.
MAŽOJOJE LIETUVOJE
Mataičių, Pocių kapinynas Mataičių, Pocių kapinynas, vad. Švedų kapais, Karo kapais, Šiline, kapinynas Šilutės raj., Inkaklių apylinkėje. Kaimo PV dalyje, apie 300 m i P nuo Uoksų-Mataičių piliakalnio, Ašvos deš. krante, Šiline vad. lauke yra senkapis. Jau XIX a. pab. jis buvo ariamas, kasami bulviarūsiai, kasinėjo senienų ieškotojai. 1909 V….
Peržiūrėti daugiau
Akmeniškių piliakalnis Akmeniškių piliakalnis su gyvenviete arba Pilalė, Švedų pilalė, Margpilis, Didelė pilaitė, Švedkalnis, Pilis – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, Katyčių seniūnija, prie Akmeniškių kaimo. Pasiekiamas iš kelio Degučiai-Sartininkai (pro Žalpius), prieš pat Šyšą pasukus į dešinę pietų kryptimi, pavažiavus nežymiu miško keliuku 400 m, miške, pakilus iš slėnio, dešinėje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės-pietų kryptimi, 35×26 m dydžio. Jos pietiniame gale…
Peržiūrėti daugiau
Greižėnų piliakalnis Greižėnų piliakalnis ir gyvenvietė, Oplankio, Kalėnų piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, 1 km į šiaurę nuo Oplankio kaimo, Lauksargių seniūnijoje. Pasiekiamas iš kelio Greižėnai–Vilkyškiai, ties laukų pietrytiniu kraštu, Jūros slėnio pakraščiu pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi ir paėjus 450 m – yra dešinėje, ties didesniu lauko posūkiu į rytus. Piliakalnis įrengtas aukštame dešiniajame Jūros upės krante. Aikštelė…
Peržiūrėti daugiau
Juodžių piliakalnis Juodžių piliakalnis su gyvenviete, Šeputaičiai, Pilaitė (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A513KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1111) – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Juodžių kaimo (Žemaičių Naumiesčio seniūnija). Pasiekiamas iš kelio Žemaičių Naumiestis – Degučiai pasukus į Juodžius, juose pavažiavus į dešinę pietryčių ir pietvakarių kryptimis 1 km – yra 100 m į kairę pietryčiuose, už jaunomis…
Peržiūrėti daugiau
Juknaičių Alkos kalnas. Šis kalnas yra didžiausias visame Šilutės apskrityje. Jis guli tarp Juknaičių ir Maželių kaimų. Tą kalną vienį vadina „Didkalniu“. Sakoma, kad čia senų senovėje gyvenęs vienas Lietuvos didžiūnas, nuo ko šis kalnas ir tokį vardą gavęs. Anot kitų, čia buvusi pilis ir dievams garbinti vieta. Pilies gyventojams…
Peržiūrėti daugiau
Ventės ragas Ventės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Jo ilgis siekia 5,5 km, plotis – 2,2 km. Priešingame marių krante yra Preila. Ventės rago istorija 1360 m. kryžiuočiai čia pastatė Vindenburgo pilį ir bažnyčią, kurias vėliau sugriovė marių bangos. Pilies akmenys buvo panaudoti mūrinės bažnyčios statybai….
Peržiūrėti daugiau
Kalotės ežeras – ežeras vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, apie 10 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 1,5 km į šiaurės rytus nuo Girulių, į vakarus nuo Kalotės gyvenvietės. Įeina į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius 1,01 km, didžiausias plotis 0,76 km. Paviršiaus altitudė 21,6 m. Ežeras ledyninės kilmės. Baseino…
Peržiūrėti daugiau
Dovilų piliakalnis Dovilų piliakalnis, Gedminų piliakalnis, Pelutės Kalnas, Muškalnis – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dovilų gyvenvietės, Dovilų seniūnija. Pasiekiamas nuo Dovilų fermų pavažiavus į pietvakarius keliu 400 m, pasukus į kairę pietų kryptimi, už 300 m – į dešinę pietvakarių kryptimi keliuku į mišką ir 750 m, yra…
Peržiūrėti daugiauŽemaitijos šiaurėje (Pakuršėje) per žemėjančias derlingas lygumas tarp Gruzdžių ir Skuodo Latvijos link vingiuoja Venta. Žemumoje ties Viekšniais plyti didžioji Kamanų pelkė. Mosėdžio apylinkės garsėja rieduliais, išbarstytais ledynmečio laikotarpiu, iš kurių svarbiausias – Lietuvoje didžiausias Barstyčių akmuo. Vakaruose Pakuršė nuo garsiojo Platelių ežero žemėja pajūrio link, pasiekia Kretingą ir Baltijos pakrantę tarp Palangos ir Šventosios su Birutės kalnu ir smėlio kopomis. Pietuose nuo Tauragės iki Švėkšnos ir Gargždų besidriekianti Paprūsė nuo Žemaitijos kalvyno palei gausias upes (nuo Mituvos iki Jūros, Minijos, Akmenos) leidžiasi Nemuno ir Kuršių marių link
ŽEMAITIJOJE
Juškaičių piliakalnis Juškaičių piliakalnis ir gyvenvietė, vadinamas Pilutės kalnu – piliakalnis ir gyvenvietė Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, Juškaičių kaime, trys km į šiaurės vakarus nuo Pilsūdų, Skaudvilės seniūnija. Pasiekiamas keliu Skaudvilė–Upyna, Juškaičiuose, priešais kanalizuotą Minsnorą pasukus į kairę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 270 m link čia esančios sodybos, yra į šiaurės vakarus už jos. Juškaičių piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, aikštelė ovali, pailga…
Peržiūrėti daugiau
Šatrijos ugnis Šatrijos ugnis – savanoriu sergstima Amžinoji ugnis Žemaitijoje, Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, ant Raudonkalnio prie Pašatrijos kaimo, Luokės seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Luokė – Gaulėnai 2,7 km į pietryčius nuo Luokės miestelio Žylakiuose pasukus į dešinę pietų kryptimi, už 1,5 km yra kelio gale. Apylinkėse įsteigtas Šatrijos kraštovaizdžio draustinis (813 ha). Amžinoji Šatrijos Ugnis – tai mūsų tautos dievų ir protėvių palikimas bei gyva perdava ateities…
Peržiūrėti daugiau
Piktežeris Piktežeris – ežeras Lietuvoje, Plungės rajone, pietvakarinėje Platelių ežero pakrantės pelkėje (Piktežerio pelkė). Ežeras beveik apvalus, ilgis ir plotis maždaug vienodi – 0,19 km. Altitudė 146,3 m. Krantai žemi, užpelkėję, apaugę retais medžiais. Rytuose ir pietuose jungiasi siauromis protakėlėmis su netoliese esančiomis Platelių ežero įlankomis. Į pietryčius prasideda Auksalės pusiasalis. Kiek atokiau į vakarus įsikūręs Beržoro kaimas ir telkšo Beržoro ežeras. Legendos…
Peržiūrėti daugiau
Sietuvos kūlgrinda Sietuvos kūlgrinda arba Reistrų (Burbiškių, Dargių) kūlgrinda – grįstas pelkių kelias (kūlgrinda), esantis Žemaitijoje, Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke, tarp Burbiškių, Reistrų ir Dargių kaimų. Sudaro trys dalys. Pirmoji kūlgrindos dalis eina per patį Sietuvų upelį, jungiantį Lūksto ir Paršežerio ežerus bei Švedų prūdo pelkę. Išlikę takai, akmenimis grįsta…
Peržiūrėti daugiau
Vilkų Kampo Alkos kalnas Vilkų Kampo Alkos kalnas, randasi Šliutės rajono savivaldybės teritorijoje, Švėkšnos seniūnijoje, 5 km į pietryčius nuo Švėkšnos yra į rytus nuo Vilkų Kampo kaimo, į pietvakarius nuo kelio Gardamas–Švėkšna, Ašvos santakoje su bevardžiu upeliu, dešiniajame Ašvos upės krante. Į šiaurę nuo Alkos kalno rastos trinamosios girnos, anglių. Alkos kalno…
Peržiūrėti daugiau
Ašvos akmuo Ašvos akmuo kitaip dar vadinamas Vilkų kampo akmeniu randasi Šliutės rajono savivaldybės teritorijoje, Švėkšnos seniūnijoje, 5 km į pietryčius nuo Švėkšnos, prie kelio Švėkšna-Žemaičių Naumiestį kairėje pusėje. Pietiniu kaimo pakraščiu teka upė Ašva, kuri kaimo teritorijoje įsilieja į Ašvą. Ašvos upėje yra didžiulis riedulys – Ašvos akmuo (4,5…
Peržiūrėti daugiau
Veiviržėnų piliakalnis Veiviržėnų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Veiviržėnų miestelio, Veiviržėnų seniūnija. Pasiekiamas keliu Veiviržėnai – Balsėnai pravažiavus Veiviržą, pakilus iš jo slėnio, pasukus į dešinę pietų kryptimi pro čia esančius ilgus barakus ir pavažiavus lauko keliuku 400 m, yra neprivažiavus sodybos, priekyje, dešinėje – matyti grioviu apsupta papilio aikštelė. Veiviržėnų piliakalnis…
Peržiūrėti daugiau
Lekių piliakalnis Lekių piliakalnis, Pilalė – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Lekių kaimo, Švėkšnos seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Švėkšna – Daukšaičiai, pro Alseikas pasukus link Šiūparių, už Padubrinio pasukus į kairę šiaurės vakarų kryptimi į Lekius, juose ties sodyba – į dešinę šiaurėn per drėgną pievą ir miško kraštą paėjus 250 m. Lekių piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Šalpės kairiojo kranto slėnyje. Iš šiaurės, rytų ir pietryčių…
Peržiūrėti daugiau