Vaizdingiausiomis vietovėmis garsėja regiono rytai – čia nuo Zarasų pro Ignaliną ir Molėtus iki Dubingių nusidriekęs didysis ežerynas su gausybe vaizdingų ežerų. Ledynmečio palikimas – Aukštaičių aukštuma su įspūdingomis kalvomis, protėvių įrengtais piliakalniais ir šventkalniais, legendine Labanoro giria ir kitais miškais. Vakarų aukštaičių plynaukštę kerta vaizdingoji Šventosios upė, tekanti pro Anykščių šilelį, Puntuko riedulį ir Andrioniškio miškus. Nuo Kauno iki Panevėžio tęsiasi Nevėžio lygumos platybės, šiaurėje pereinančios į Mūšos–Nemunėlio lygumą, dar toliau – į Žemgalės lygumą, kurias dėl derlingiausių žemių galima pavadinti Lietuvos aruodu. Šiauriniame regiono pakraštyje – palatvėje – atsidengia dolomito klodai, gipso telkinius tirpdęs vanduo kuria vis naujas karstines įgriuvas Pasvalio–Biržų krašte. Vakarų Aukštaitijos (esančios Vidurio Lietuvoje) kraštovaizdį paįvairina Žaliosios ir Biržų girios, kiti miškai ir giraitės.
AUKŠTAITOJOJE
Peleniškių piliakalnis Peleniškių piliakalnis su gyvenviete, Kalnuočių piliakalnis – piliakalnis Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, prie Peleniškių ir Kalnuočių kaimų, Pašvitinio seniūnija. Pasiekiamas keliu Linkuva – Pašvitinys, Peleniškiuose pasukus į kairę pietų kryptimi ir pavažiavus 330 m pro buvusias dirbtuves – yra priekyje, kiek dešiniau. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga Š-P kryptimi, 50×25…
Peržiūrėti daugiau
Papilių piliakalnis (kupiškis) Papilių piliakalnis (kupiškis) – piliakalnis ir gyvenvietė Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, Papilių gyvenvietėje, Kupiškio seniūnija. Pasiekiamas nuo plento 118 Kupiškis–Utena , neprivažiavus posūkio į Anykščius, pasukus į kairę šiaurės kryptimi ir pavažiavus 800 m link Papilių, yra kairėje, šiaurės vakaruose. Papilių piliakalnis apsodintas įvairiais medžiais – beržais, ąžuolais, klevais. Papėdėje yra išlikę daug didelių…
Peržiūrėti daugiau
Alkos sala Alkos sala (Mituva) – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Kupiškio rajone, apie 2 km į vakarus nuo Skapiškio. Ilgis šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi 2,1 km, plotis iki 0,32 km. Yra 2 salos (0,8 ha Didysis Alkas ir 0,22 ha Mažasis Alkas). Mituvos ežere yra Alko sala, kurioje kadaise stovėjo pagonių aukuras ir šventykla, bei dar dvi mažesnės…
Peržiūrėti daugiau
Aukštųjų Šančių piliakalnis Aukštųjų Šančių piliakalnis – piliakalnis Kauno savivaldybės teritorijoje, ant Nemuno kranto, Šančių seniūnija. Pasiekiamas Aukštuosiuose Šančiuose važiuojant iš K. Baršausko gatvės Breslaujos, Prancūzų ir Verkių gatvėmis, neprivažiavus karių kapinių, 250 m į kairę rytų kryptimi nuo mašinų stovėjimo aikštelės – takelis veda iš parko, 100 m į pietus nuo aikštelės. Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto aukštutinės terasos…
Peržiūrėti daugiau
Paštuvos kapinynas Paštuvos kapinynas – kapinynas, esantis Kauno rajone, Batniavos seniūnijoje, Paštuvos kaime (formaliai – gretimame Brūžės kaime), Nemuno dešiniajame krante. Valstybės saugomas archeologijos paminklas nuo 1992 m. Kapinyno reljefas maždaug lygus, kiek nuolaidėjantis į vakarų (Nemuno) pusę, su pailga apie 1 m aukščio kalvele vidurinėje dalyje. Teritorija užstatyta elektros perdavimo linijų stulpais, labai apardyta. Nemaža kapinyno dalis nuplauta į upę, daug kur pastebimos iškastos senos duobės….
Peržiūrėti daugiau
Palazduonio šaltinis Palazduonio šaltinis arba Prizginto Palazduonio šaltinis – šaltinis, trykštantis Palazduonyje, Čekiškės seniūnijoje, Kauno rajone, 6,5 km į pietvakarius nuo Čekiškės arba 4,5 km į šiaurės rytus nuo Panemunės plento, pravažiuojant senąjį Seredžiaus tiltą. Šaltinis pasiekiamas iš žvyrkelio 1917 Daučioniai–Lazduoniai–Eikščiai, pagal nuorodą pasukus į miško keliuką 0,35 km rytų kryptimi, privažiavus balto mūro koplytėlę. Šventvietė prižiūrėta, pritaikyta lankymui, miško aikštelėje įrengta atokvėpio vieta. Šaltinis paskelbtas…
Peržiūrėti daugiau
Butvilonių piliakalnis Butvilonių piliakalnis – piliakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Juodžių, Vilkijos seniūnija. Pasiekiamas keliu Seredžius – Čekiškė, Bernatonyse pasukus į kairę šiaurės vakarų kryptimi link Juodžių, nuvažiavus 950 m – į dešinę šiaurės rytų kryptimi 300 m link ūkininko sodybos, nuo jos paėjus į šiaurę 400 m medžiais apaugusio kyšulio dešiniuoju šonu – yra kitapus tvenkinio, kurį reikia apeiti pro rytinę…
Peržiūrėti daugiau
Ringovės piliakalnis Ringovės piliakalnis, vadinamas Pilike, Linksmuoju kalnu – piliakalnis ir gyvenvietė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Ringovės kaime, Vilkijos apylinkių seniūnijoje. Yra šalia plento 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ir Ringovės upelio. Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto kyšulyje, suformuotame Ringovės ir Krestinavos upelių daubų. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 135 m ilgio ir 32 m pločio pietinėje dalyje, labai nelygi. Jos šiaurinė dalis 3 m aukštesnė, o pietinė dalis 2 m žemesnė už centrinę. Beveik per…
Peržiūrėti daugiauLedynmetis paliko žinomuosius Dzūkijos smėlynus ir kalvynų ežerus, kurių virtinė nusidriekia nuo Lazdijų ir Veisiejų (pro didžiuosius Dusios ir Metelių ežerus, pro Daugų ežeryną) iki Trakų. Piečiau žymiausios dzūkų upės Merkio smėlingoje lygumoje stūkso didžiosios Dzūkijos girios, kurios tęsiasi nuo Kapčiamiesčio pro Druskininkus ir Marcinkonis, Varėną ir Rūdninkus iki Vilniaus, o už jo stūkso Nemenčinės ir Pabradės miškai. Grybingieji pušynai, vaizdingieji kerpšiliai tarp Ūlos ir Katros upių apsupa garsųjį Čepkelių raistą – žmonių nepakeistos gamtos karaliją. Paupių smėlynuose kūrėsi seniausieji Lietuvos gyventojai, vėliau aukštumėlėse buvo įrengti piliakalniai, nuo Liškiavos ir Merkinės iki Punios ant aukštų Nemuno krantų rikiavosi pilių virtinė. Į regiono teritoriją patenka Trakai ir Vilnius, kurie žymėjo Lietuvos valstybės ištakas, juose pastatytos pirmosios svarbiausios Lietuvos mūrinės pilys. Medininkų aukštumose iškyla aukščiausios Lietuvos viršūnės – Aukštojo ir Juozapinės kalnai.
DZŪKIJOJE
Lepelionių piliakalnis Lepelionių piliakalnis – piliakalnis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, Lepelionių kaime (Stakliškių seniūnija). Seniau dar vadintas Balnakalniu, vėliau imtas vadinti Napoleono kepure. Lepelionių piliakalnis yra nupjautos keturkampės piramidės formos. Iš pietų, šiaurės ir vakarų juosia žemuma, rytuose – aukštuma. Šlaitai statūs: vakarinis – 15, rytinis – 7,5 m aukščio. Piliakalnio rytinėje papėdėje yra 26 m pločio ir 2 m gylio griovys. Piliakalnio…
Peržiūrėti daugiau
Tetervinų piliakalnis Tetervinų piliakalnis, vadinamas Zamkova Gura, Plikuoju kalnu, Utos bei Papiškių vardais – piliakalnis ir gyvenvietė Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, Tetervinų kaime, Pabarės seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Pabarė–Butrimonys, iškart už Pabarės, pirmu miško keliu pasukus į kairę šiaurėn, pavažiavus 3,5 km ir už kelio posūkio į dešinę rytų kryptimi pirmoje miško keliukų sankryžoje pavažiavus į kairę šiaurėn iki prie Šalčios esančių dviejų sodybų,…
Peržiūrėti daugiau
Pabarės pilkapynas Pabarės pilkapynas – senovės laidojimo vieta pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, 1,5 km į rytus nuo Pabarės kaimo, Šalčios–Tetėnų miškuose, apie 100 m į pietus nuo kelio 3906 Vėžionys–Dainava–Pabarė–Butrimonys. Išliko apie 50 pilkapių. Sampilai nuo 5–8 m iki 10–15 m skersmens ir nuo 0,3–0,6 m iki 1–2 m ir net 2,5 m aukščio, daugelis žemo suploto pusrutulio pavidalo, kai kurie paplokščiu viršumi; kai kurie…
Peržiūrėti daugiau
Gelovinė Gelovinė – ežeras pietų Lietuvoje, Varėnos rajono vakaruose, 6,5 km į šiaurę nuo Merkinės, į vakarus nuo kelio 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė. Ilgis šiaurės-pietryčių kryptimi 0,9 km, plotis iki 0,26 km. Altitudė 110,3 m. Ežero dubuo rininės kilmės. Krantai daug kur pelkėti, rytuose ir pietuose – statūs, aukšti. Ežerą supa Subartonių miškas. Gelovinės ežeru iš šiaurės į pietus prateka Straujos (Nemuno baseinas) intakas – Gelovinės upelis. Į…
Peržiūrėti daugiau
Balyno kalnas Balyno kalnas, kartais dar vadinamas Šarūno kalnu, yra miško kelio Subartonys–Gelovinė Vakarų pusėje, Subartonių mš. 715 kvartalo 3, 4 ir 19 sklypuose. Tai atskira 140 m ilgio (ŠV–PR), 70 m pločio pušimis apaugusi smėlio kalva, viršuje turinti plokščią apie 40 x 85 m dydžio, PR kryptimi kiek aukštėjančią…
Peržiūrėti daugiau
Margaravos piliakalnis Margaravos piliakalnis, Raudonkalnis, Margirio kalnas, Dubiai, Kederiškės – piliakalnis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Margarava|Margaravos kaime, Alytaus seniūnija. Pasiekiamas važiuojant keliu Panemuninkai – Margarava iki jo pabaigos, pasukus į dešinę, pro sodybas pavažiavus 300 m lauko keliu link Nemuno, keliui leidžiantis į Nemuno slėnį paėjus per lauką 30 m į kairę vakarų kryptimi, yra lauko pakraštyje, krūmuose. Piliakalnis yra Nemuno…
Peržiūrėti daugiau
Punios šilas Punios šilas – miškas pietų Lietuvoje, Alytaus rajone, 12 km į šiaurę nuo Alytaus, kairiajame Nemuno krante, apjuostas upės kilpos, tuoj į vakarus nuo Punios (atskirtas upės). Užima 27,2 km² plotą (miškingas plotas – 25,1 km²). Priklauso Alytaus miškų urėdijos Punios girininkijai. Miško paviršius banguotas, vietomis kalvotas, pietrytinėje dalyje lygus. Yra stačių Nemuno šlaitų, vietomis Nemuno terasos plokščios arba nuožulnios. Vakarinėje dalyje teka…
Peržiūrėti daugiau
Balyno pieva Balyno pieva arba Balynas, plyti tarp Gelovinės kaimo šiaurės, kelio Subartonys – Gelovinė rytų, Merkinės girioje. Balyno kalno pietų ir Merkinės girios Šarūno kalno vakarų pusėje, Subartonių miško 709 ir 715 kvartaluose (viduryje). Šiandien apie 8 ha pieva pavirtusi pelke. Pasakojama, kad Nožagarė, Balyno pieva ir Kriokiškė, jungiamos…
Peržiūrėti daugiauVaizdingiausia Suvalkijos vieta – jos pietvakariniame pakraštyje iškylanti Vištyčio-Gražiškių aukštuma, iš kurios išteka Širvinta ir kitos krašto upės. Didįjį Vištyčio ežerą supa aukštos kalvos. Plačios lygumos driekiasi pro Vilkaviškį ir Marijampolę Šakių ir Nemuno link. Lygumose tyvuliuoja Žuvinto ežeras, supamas šlapiųjų Palių. Iš Suvalkų apylinkių atitekanti Šešupė toliau ramiai vingiuoja per derlingas lygumas iki Kudirkos Naumiesčio, čia ji atskiria Karaliaučiaus kraštą. Po kovų su kryžiuočiais ištuštėjusi dykra užaugo giriomis, kurias dar primena didieji Kazlų Rūdos ir Lekėčių miškai. Suvalkiją ir rytuose juosia Nemunas, ties Balbieriškiu ir Prienais susipindamas didžiosiomis kilpomis, įspūdingai atsiveriančiomis nuo aukštųjų slėnio šlaitų. Šiaurės vakaruose įspūdingą kanjoną išgraužė sraunioji Jiesia. Senieji jotvingių piliakalniai, primenantys senųjų kovų laikus, daugiausia išliko paupiuose ir aukštumose.
SŪDUVOJE
Kudirkos Naumiesčio piliakalnis Kudirkos Naumiesčio piliakalnis, dar vadinamas Napoleono kalnu – piliakalnis Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į pietvakarius Kudirkos Naumiesčio, Širvintos dešiniajame krante, prie santakos su buvusiu Juodupės upeliu. Piliakalnis įrengtas Širvintos slėnyje esančiame 4-6 m aukščio kyšulyje, kurį iš trijų pusių anksčiau juosė minėtas upelis bei prie jo esančios…
Peržiūrėti daugiau
Jiesios piliakalnis Jiesios (Pajiesio) piliakalnis, dar vadinamas Napoleono kalnu – piliakalnis Kaune, prie Piliakalnio gatvės, kairiajame Nemuno krante, tarp Panemunės ir geležinkelio tiltų. Aukštis 63,6 m. Šlaitai statūs, apaugę lapuočiais. Į pietryčius nuo piliakalnio į Nemuną įteka Jiesia. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Tai natūrali kalva, pritaikyta gynybai. Pietinėje ir šiaurinėje papėdėse buvo senovės gyvenvietė, joje rasta grublėtosios ir žiestos keramikos, XIV–XVII a. kultūrinis sluoksnis. Nuo XIX a. dar vadinamas Napoleono…
Peržiūrėti daugiau
Paminklas J. Basanavičiui Paminklas J. Basanavičiui. 1935 metais prie daktaro J. Basanavičiaus vardo šilo, Birutės gatvėje, Kaune, pastatytas paminklas Jonui Basanavičiui. Šis paminklas – biustas pastatytas moterų tautininkių draugijos ,,Gražina” iniciatyva, kuriai vadovavo pirmininkė Kavolienė, o jo autorius – skulptorius Antanas Aleksandravičius, sukūręs dešimtis J. Basanavičiaus biustų, profilių, paminklų, kurie…
Peržiūrėti daugiau
Altoniškių piliakalnis Altoniškių piliakalnis su gyvenviete arba Altonos kalnas – piliakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, prie Altoniškių kaimo, Zapyškio seniūnija. Pasiekiamas plentu 1931 Rupinai–Jadagoniai–Pavilkijys–Kriūkai, yra kairėje nuo kelio, vakaruose, prieš pat Ovos upelį pasukus į kairę vakarų kryptimi, į Nemuno aukštutinę terasą vedančiu lauko keliuku, yra dešinėje, paėjus 50 m atgal, keliukui pakilus į aukštumą. Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos…
Peržiūrėti daugiau
Mikytų kapinynas Mikytų kapinynas – kapinynas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, Lekėčių seniūnija, Nemuno kairiajame krante, 1,7 km. į pietryčius nuo kelių Zapyškis–Kriūkai ir Lekėčiai kryžkelės, 0,5 km į rytus nuo Mikytų piliakalnio su gyvenviete ir 0,3 km į vakarus nuo Nemuno kairiojo kranto. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje didžioji kapinyno dalis sunaikinta. 1930–1934 m. į Vytauto Didžiojo karo muziejų pateko radinių iš sunaikintų kapų. 1967 m. tyrė Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos istorijos etnografijos muziejus (vadovė – Ona…
Peržiūrėti daugiau
Mikytų piliakalnis Mikytų piliakalnis su gyvenviete, Smailakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Mikytų, Lekėčių seniūnija. Pasiekiamas keliu Pavilkijys – Zapyškis, yra 50 m į dešinę vakaruose nuo kelio, už 350 m nuo Mikytų kapinių kairėje; piliakalnio rytinėje papėdėje stovi sodyba. Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto kyšulyje, suformuotame daubų. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 16×12 m dydžio, kiek žemesniu…
Peržiūrėti daugiau
Žemosios Panemunės piliakalnis Žemosios Panemunės piliakalnis – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Žemosios Panemunės miestelio (Kriūkų seniūnija). Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Nemuno kairiajame ir Paausės dešiniajame krante. Aikštelė keturkampė, pailga R-V kryptimi, 49×18 m dydžio. Jos R gale supiltas 3,5 m aukščio, 21 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4…
Peržiūrėti daugiau
Pavištyčio II piliakalnis Pavištyčio II piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Čižiškių Vištyčio seniūnija. Pasiekiamas keliu Pavištytis – Pavarteliai pavažiavus 1,9 km, yra dešinėje, į vakarus nuo kelio. Į rytus už 1 km stūkso Pavištyčio kalnas, kurio altitudė 282 m. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, 1 km į pietus nuo Pavištyčio pirmojo piliakalnio. Aikštelė ovali, pailga vakarų – rytų kryptimi, 28×19 m…
Peržiūrėti daugiauGražiausia regiono vieta – Kuršių nerija su smėlio kopomis ir pušynais, pajūrio paplūdimiais ir senaisiais pamario kaimais. Nemuno delta garsi kasmetiniais potvyniais, pamario nendrynais, Kuršių mariomis, vaizdingąja Rusne. Nuo Ventės rago Klaipėdos link driekiasi sausesnis kalvagūbris su pušynais ir Drevernos užutėkiu. Nuo Klaipėdos iki Nemirsetos tęsiasi Baltijos pajūris, kur yra vaizdingi Olando kepurės skardžiai ir Karklės žvejų kaimo liekanos. Rytiniame regiono pakraštyje plyti didžiosios Smalininkų ir Viešvilės girios su senovinio gyvenimo, tradicinės laivininkystės pėdsakais (Smalininkų žiemos uostu, vandens lygio matuoklėmis, bunomis sureguliuotais upių krantais). Ties Jūros upės žiotimis Nemuno slėnį kerta Vilkyškių kalvagūbris su legendiniu Rambyno šventkalniu. Žemiau Rambyno prasideda užliejamosios Nemuno pievos, Šilutės apylinkėse plyti didžiosios Aukštumalos ir Rupkalvių pelkės – durpynų ir buvusių pelkininkų gyvenviečių plotai.
MAŽOJOJE LIETUVOJE
Buožėnų piliakalnis Buožėnų piliakalnis su gyvenviete, Pilalė – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Buožėnų kaimo, Gadūnavo seniūnija. Pasiekiamas iš plento Telšiai – Seda Buožėnuose pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi, laikantis labiau dešinės pavažiavus iki buvusių fermų, nuo jų pasukus keliuku į kairę pietų kryptimi, už 150 m – į dešinę, pavažiavus 150 m –…
Peržiūrėti daugiau
Akmeniškių piliakalnis Akmeniškių piliakalnis su gyvenviete arba Pilalė, Švedų pilalė, Margpilis, Didelė pilaitė, Švedkalnis, Pilis – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, Katyčių seniūnija, prie Akmeniškių kaimo. Pasiekiamas iš kelio Degučiai-Sartininkai (pro Žalpius), prieš pat Šyšą pasukus į dešinę pietų kryptimi, pavažiavus nežymiu miško keliuku 400 m, miške, pakilus iš slėnio, dešinėje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės-pietų kryptimi, 35×26 m dydžio. Jos pietiniame gale…
Peržiūrėti daugiau
Greižėnų piliakalnis Greižėnų piliakalnis ir gyvenvietė, Oplankio, Kalėnų piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, 1 km į šiaurę nuo Oplankio kaimo, Lauksargių seniūnijoje. Pasiekiamas iš kelio Greižėnai–Vilkyškiai, ties laukų pietrytiniu kraštu, Jūros slėnio pakraščiu pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi ir paėjus 450 m – yra dešinėje, ties didesniu lauko posūkiu į rytus. Piliakalnis įrengtas aukštame dešiniajame Jūros upės krante. Aikštelė…
Peržiūrėti daugiau
Juodžių piliakalnis Juodžių piliakalnis su gyvenviete, Šeputaičiai, Pilaitė (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A513KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1111) – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Juodžių kaimo (Žemaičių Naumiesčio seniūnija). Pasiekiamas iš kelio Žemaičių Naumiestis – Degučiai pasukus į Juodžius, juose pavažiavus į dešinę pietryčių ir pietvakarių kryptimis 1 km – yra 100 m į kairę pietryčiuose, už jaunomis…
Peržiūrėti daugiau
Juknaičių Alkos kalnas. Šis kalnas yra didžiausias visame Šilutės apskrityje. Jis guli tarp Juknaičių ir Maželių kaimų. Tą kalną vienį vadina „Didkalniu“. Sakoma, kad čia senų senovėje gyvenęs vienas Lietuvos didžiūnas, nuo ko šis kalnas ir tokį vardą gavęs. Anot kitų, čia buvusi pilis ir dievams garbinti vieta. Pilies gyventojams…
Peržiūrėti daugiau
Ventės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Jo ilgis siekia 5,5 km, plotis – 2,2 km. Priešingame marių krante yra Preila. 1360 m. kryžiuočiai čia pastatė Vindenburgo pilį ir bažnyčią, kurias vėliau sugriovė marių bangos. Pilies akmenys buvo panaudoti mūrinės bažnyčios statybai. Apie 1700 m. sugriuvo ir naujoji mūrinė…
Peržiūrėti daugiau
Kalotės ežeras – ežeras vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, apie 10 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 1,5 km į šiaurės rytus nuo Girulių, į vakarus nuo Kalotės gyvenvietės. Įeina į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius 1,01 km, didžiausias plotis 0,76 km. Paviršiaus altitudė 21,6 m. Ežeras ledyninės kilmės. Baseino…
Peržiūrėti daugiau
Dovilų piliakalnis, Gedminų piliakalnis, Pelutės Kalnas, Muškalnis – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dovilų gyvenvietės, Dovilų seniūnija. Pasiekiamas nuo Dovilų fermų pavažiavus į pietvakarius keliu 400 m, pasukus į kairę pietų kryptimi, už 300 m – į dešinę pietvakarių kryptimi keliuku į mišką ir 750 m, yra kelio gale….
Peržiūrėti daugiauŽemaitijos šiaurėje (Pakuršėje) per žemėjančias derlingas lygumas tarp Gruzdžių ir Skuodo Latvijos link vingiuoja Venta. Žemumoje ties Viekšniais plyti didžioji Kamanų pelkė. Mosėdžio apylinkės garsėja rieduliais, išbarstytais ledynmečio laikotarpiu, iš kurių svarbiausias – Lietuvoje didžiausias Barstyčių akmuo. Vakaruose Pakuršė nuo garsiojo Platelių ežero žemėja pajūrio link, pasiekia Kretingą ir Baltijos pakrantę tarp Palangos ir Šventosios su Birutės kalnu ir smėlio kopomis. Pietuose nuo Tauragės iki Švėkšnos ir Gargždų besidriekianti Paprūsė nuo Žemaitijos kalvyno palei gausias upes (nuo Mituvos iki Jūros, Minijos, Akmenos) leidžiasi Nemuno ir Kuršių marių link
ŽEMAITIJOJE
Kiauleikių I kapinynas Kiauleikių I kapinynas, vadinamas Kirminų kalnu – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Kiauleikių kaimo pietvakariniame ir Vydmantų gyvenvietės vakariniame pakraštyje (Kretingos seniūnija). Įrengtas pakilumoje. Teritorija dirvonuoja. Kapinynas smarkiai apardytas dirbant žemę, viduryje stovi sodyba. 1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu, 1992 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, 1997 m. – į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą, 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, 2005 m. pripažintas valstybės…
Peržiūrėti daugiau
Žvaginių piliakalnis Žvaginių piliakalnis, Žadeikiai, Žvaginkalnis – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Ablingos kaimo, Endriejavo seniūnija. Pasiekiamas plentu Žadeikiai – Kuliai pasukus į dešinę rytų kryptimi, link Ablingos memorialo ansamblio, yra 150 m į kairę šiaurės kryptimi nuo jo aikštelės. Piliakalnis įrengtas apylinkėse aukščiausios masyvios kalvos viršūnėje. Aikštelė trapecinė, pailga R-V kryptimi, 40 m ilgio, 20 m pločio V gale,…
Peržiūrėti daugiau
Kudinų piliakalnis Kudinų piliakalnis su gyvenviete, Šiaulės kalnas, Kalnai, Šiaulėnai – piliakalnis Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kudinų kaimo, Šiaulėnų seniūnija. Pasiekiamas keliu Šiaulėnai – Lenartuva Viliošiuose už 100 m įvažiavus į mišką, pasukus į kairę pietryčių kryptimi, per tvenkinio pylimą pradžioje vedančiu miško keliuku pavažiavus 1,3 km – yra…
Peržiūrėti daugiau
Galvydiškės piliakalnis Galvydiškės piliakalnis – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybėje, 5 km į pietryčius nuo Šaukėnų, Kurtuvėnų reg. parke, iš visų pusių apsuptas miškų. Ši Juodupio ir Šonos upelių santakoje esanti kalva dar vadinama Pilike arba Piliuke. Iš visų pusių ją supa pelkės. Piliakalnio aikštelė keturkampė, pailga PR ŠV kryptimi, apie 100 m…
Peržiūrėti daugiau
Kalnujų piliakalnis Kalnųjų piliakalnis, žinomas ir Palendrių, Jovaišių ar Žieveliškės vardais – piliakalnis Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Kalnujų kaimo, Kalnujų seniūnija. Pasiekiamas iš autostrados A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda Kalnujuose pasukus Jurbarko link plentu 146 Raseiniai–Šilinė , už 550 m keliuku į dešinę šiaurės vakarų kryptimi 650 m. Piliakalnis įrengtas dominuojančios aukštumos šiaurės vakarų krašte. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 27 m…
Peržiūrėti daugiau
Erkšvos alkakalnis Erkšvos alkakalnis – Erkšvos kaime prie kelio Erkšva–Apuolė stūkso Alkos kalnas su senkapiais – aukščiausia apie 3 ha ploto pakiluma apylinkėse. Kai kurie Latvijos tyrinėtojai Elku kalnus, apjuostus apskritais pylimais, laiko šventvietėmis. XVI – XVII a. katekizmuose tarp garbinamų dievybių ir gamtos objektų minimus „Alkus“, pirmiausia reikėtų sieti…
Peržiūrėti daugiau
Papilė Papilė – miestelis Akmenės rajono savivaldybės pietinėje dalyje, šalia kelio 155 Kuršėnai–Mažeikiai , Ventos regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra S. Daukanto gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), vaikų lopšelis-darželis „Kregždutė“, paštas, istoriko ir rašytojo S. Daukanto muziejus (u.k. 10788) bei paminklas (u.k. 7656; ant aukšto postamento, 1930 m., bronza, skulptorius Vincas Grybas, statula išlieta Berlyne). Miestelio vardas kildinamas iš žodžio papilė („vieta prie pilies, palei pilį“),…
Peržiūrėti daugiau
Kunigiškių akmuo Kunigiškių akmuo, Aukuras, Šv. Jono akmuo – mitologinis akmuo Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, Kunigiškių (Pajūrio seniūnija) kaimo pietiniame pakraštyje, prie Jūros intako Kisės upės, 0,23 km į šiaurės vakarus nuo Jūros ir 3 m į šiaurę nuo Kisės upės. Akmuo yra pilkasis granitas 4,3 m ilgio, 2,2 m pločio ir 1 m aukščio. Jo pietinėje pusėje yra 80 x 30…
Peržiūrėti daugiau