LIETUVA. GYVA. TIKRA. TAVO.
Lietuva,
kurią verta
patirti.
Leiskis legendų ir padavimų pėdsakais. Atrask vietas, kur gamta, senosios istorijos ir kelionės džiaugsmas susitinka.
PĖSČIOMIS / DVIRAČIU / AUTOMOBILIU
5
REGIONAI
VIENA LIETUVA
ŠATRIJA · ŽEMAITIJA
NE TIK PAMATYTI. PAJUSTI.
Iš kasdienybės —
į atradimą.
Vietosdvasia.lt, tai gidas turistams, kuriame pateikiami mūsų padavimuose, legendose ir tautosakoje minimi objektai. Taip pat objektai, kuriuose kadaise buvo ir kuriuose vis dar aptinkami prigimtinės kultūros pėdsakai. Svetainę sudaro atskiri žemėlapiai, suskirstyti pagal Lietuvos etnografinius regionus. Iki visų žemėlapiuose sužymėtų objektų siūlome keliauti pėsčiomis, dviračiais arba automobiliais.
Plačiau apie projektą
Jūsų rūpestis išsirinkti kur norite keliauti ir pasitelkus į pagalbą šios svetainės funkcijas, kurios jus nuves iki pasirinktos vietos, mėgautis kelionės akimirkomis ir jų metu patirtais nuotykiais bei įspūdžiais. Lietuva be galo gražus kraštas, jos grožio, sėdint ant „sofos” – nepamatysi. Plačiau apie projektą…
KUR KELIAUSIME ŠĮKART?
PASIRINK SAVO KRYPTĮ
Kur šįkart
tave nuves kelias?
IŠ KELIONIŲ IR ATRADIMŲ
Kelias prasideda
nuo istorijos.
-
Ten kur briedžiai ragus meta
Ten, kur briedžiai ragus meta – tai gyvas ir vaizdingas pasakojimas apie Minčios mišką, jo briedžius, raistus, senus eglynus, paslaptingas vietas ir…
-
Slibino guolis. Tauragnai ir jų apylinkės
Slibino guolis. Tauragnai ir jų apylinkės – tai E. Šimkūnaitės straipsnis, publikuotas žurnale „Mūsų gamta“ 1971 m. Tai ne paprastas kraštotyrinis pasakojimas…
-
Šventosios uostas ir jo apylinkės
Šventosios Uostas ir jo apylinkės – tai V. Gudelio straipsnis „Šventosios uostas ir jo apylinkės“, publikuotas žurnale „Mūsų gamta“ 1971 m., kuriame…
01 / ATRASK LIETUVĄ
Aukštaitija
Ežerų, girių ir padavimų keliais.
PAŽINK KRAŠTĄ
Keliauk Aukštaitijoje
Aukštaičių žemės (dabartinė šiaurrytinė-rytinė Lietuvos dalis) – pirminis Lietuvos valstybės branduolys. Apie XI a. šiose žemėse susikūrė Lietuvos kunigaikštystė, XII a. tapo galingiausia baltų kunigaikštyste. Aukštaitija dažniausiai skirstoma į dvi dalis: Rytų ir Vakarų. Šiandieninė Aukštaitija pasižymi tarmių, gyvensenos ir etnokultūrinio paveldo margumu, kadangi yra paveldėjusi trijų didelių etninių darinių – Sėlos, Nalšios ir Žiemgalos palikimą.
Kaip naudotis žemėlapiu?
Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.
Kraštovaizdis ir vietos istorijos
Vaizdingiausiomis vietovėmis garsėja regiono rytai – čia nuo Zarasų pro Ignaliną ir Molėtus iki Dubingių nusidriekęs didysis ežerynas su gausybe vaizdingų ežerų. Ledynmečio palikimas – Aukštaičių aukštuma su įspūdingomis kalvomis, protėvių įrengtais piliakalniais ir šventkalniais, legendine Labanoro giria ir kitais miškais. Vakarų aukštaičių plynaukštę kerta vaizdingoji Šventosios upė, tekanti pro Anykščių šilelį, Puntuko riedulį ir Andrioniškio miškus. Nuo Kauno iki Panevėžio tęsiasi Nevėžio lygumos platybės, šiaurėje pereinančios į Mūšos–Nemunėlio lygumą, dar toliau – į Žemgalės lygumą, kurias dėl derlingiausių žemių galima pavadinti Lietuvos aruodu. Šiauriniame regiono pakraštyje – palatvėje – atsidengia dolomito klodai, gipso telkinius tirpdęs vanduo kuria vis naujas karstines įgriuvas Pasvalio–Biržų krašte. Vakarų Aukštaitijos (esančios Vidurio Lietuvoje) kraštovaizdį paįvairina Žaliosios ir Biržų girios, kiti miškai ir giraitės.
KETURI KVIETIMAI Į KELIĄ
Čia norisi sugrįžti.
Šaltoji versmė Šaltoji versmė yra viena iš tų vietų, kurios neatsiveria atsitiktiniam pravažiuojančiam keliautojui. Ji slepiasi Utenos rajone, Tauragnų seniūnijoje, Vyžių miško pakraščio ir raižyto reljefo apsuptyje. Čia žemuma pamažu kyla į Vyžių iškilumos vakarinę pašlaitę, o mišrus ir spygliuočių miškas apgaubia kalveles, gūbrius, tarpukalves ir retas, jau gerokai ištuštėjusias…
Peržiūrėti daugiau
Vyžiai Vyžiai – nedidelis, bet labai savitas Aukštaitijos nacionalinio parko kaimas Utenos rajone, Tauragnų seniūnijos pietryčiuose. Jis įsikūręs tarp Daunorių ir Vaišnoriškių, netoli Tauragnų–Ignalinos kelio, miškų, raistų, Būkos upelio ir Baluošo ežero apsuptyje. Tai viena iš tų vietų, kur iš pirmo žvilgsnio atrodo ramu ir tylu, tačiau įsižiūrėjus atsiveria daugybė…
Peržiūrėti daugiau
Vyžių šaltinis Vyžių šaltinis, dar vadinamas Lieptelių šaltiniu, yra viena iš tų ramių ir mažai lankomų Aukštaitijos nacionalinio parko vietų, kur gamta, senasis kaimo gyvenimas ir vandens atmintis susilieja į vieną pasakojimą. Jis trykšta Utenos rajone, Tauragnų seniūnijos pietryčiuose, Vyžių kaimo rytinėje palaukėje, lapuočių miškelio pakraštyje. Vyžiai įsikūrę atokiau nuo…
Peržiūrėti daugiau
Kaūprinių akmuo Kauprinių akmuo, dar vadinamas Vyžių akmeniu, yra vienas iš tų gamtos objektų, kurių lankymas labiau primena nedidelę ekspediciją nei įprastą sustojimą prie turistinio, ženklais pažymėto objekto. Jis guli vadinamajame Kauprinių miške, Daunorių miško pakraštyje, netoli Vyžių kaimo (Utenos raj.), pailgos kalvos papėdėje. Tai nuošali, retai lankoma vieta, kurią…
Peržiūrėti daugiau02 / ATRASK LIETUVĄ
Dzūkija
Ten, kur ošia girios ir teka senosios upės.
PAŽINK KRAŠTĄ
Keliauk Dzūkijoje
Teritorijos ribos tarsi nelabai aiškios, tačiau dažniausiai Dzūkijai priskiriamos Alytaus apskrities, miesto ir rajono, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos, Vilniaus apskrities, miesto ir rajono, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų apskričių savivaldybės. Tačiau Dzūkija turi ir kitą savo krašto vardą – Dainava, kuris yra siejamas su vėlyvajame geležies amžiuje dešiniajame Nemuno krante ir Merkio baseine gyvenusia jotvingiams priklausiusia dainavių gentimi.
Kaip naudotis žemėlapiu?
Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.
Kraštovaizdis ir vietos istorijos
Ledynmetis paliko žinomuosius Dzūkijos smėlynus ir kalvynų ežerus, kurių virtinė nusidriekia nuo Lazdijų ir Veisiejų (pro didžiuosius Dusios ir Metelių ežerus, pro Daugų ežeryną) iki Trakų. Piečiau žymiausios dzūkų upės Merkio smėlingoje lygumoje stūkso didžiosios Dzūkijos girios, kurios tęsiasi nuo Kapčiamiesčio pro Druskininkus ir Marcinkonis, Varėną ir Rūdninkus iki Vilniaus, o už jo stūkso Nemenčinės ir Pabradės miškai. Grybingieji pušynai, vaizdingieji kerpšiliai tarp Ūlos ir Katros upių apsupa garsųjį Čepkelių raistą – žmonių nepakeistos gamtos karaliją. Paupių smėlynuose kūrėsi seniausieji Lietuvos gyventojai, vėliau aukštumėlėse buvo įrengti piliakalniai, nuo Liškiavos ir Merkinės iki Punios ant aukštų Nemuno krantų rikiavosi pilių virtinė. Į regiono teritoriją patenka Trakai ir Vilnius, kurie žymėjo Lietuvos valstybės ištakas, juose pastatytos pirmosios svarbiausios Lietuvos mūrinės pilys. Medininkų aukštumose iškyla aukščiausios Lietuvos viršūnės – Aukštojo ir Juozapinės kalnai.
KETURI KVIETIMAI Į KELIĄ
Čia norisi sugrįžti.
Karmazinų piliakalnis Karmazinų piliakalnis – piliakalnis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Karmazinų kaimo. Karmazinų piliakalnis, dar vadinamas Viršupiu, yra viena iš tų vietų Neries regioniniame parke, kur istorija atsiveria ne per didingus mūrus ar atkurtas pilis, o per kalvos formą, upelio slėnį, pelkėtas daubas ir senų pasakojimų nuotrupas. Jis stūkso netoli Karmazinų kaimo, Dūkštos…
Peržiūrėti daugiau
Buivydų piliakalnis Buivydų piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Buivydų kaimo, apie 0,4 km į pietus nuo Bradeliškių (Neries regioninis parkas), Dūkštos kairiajame krante. Buivydų piliakalnis – viena įspūdingiausių Dūkštos slėnio vietų, kur istorija susilieja su laukiniu Neries regioninio parko kraštovaizdžiu. Jis įrengtas aukštumos kyšulyje, virš stačių Dūkštos slėnio šlaitų, todėl užkopus ant piliakalnio iškart supranti, kodėl ši…
Peržiūrėti daugiau
Bradeliškių piliakalnis Bradeliškių piliakalnis arba Pakilta – piliakalnis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Bradeliškių kaimo, Dūkštos kairiajame krante. Bradeliškių piliakalnis – viena įdomiausių Neries regioninio parko vietų tiems, kurie mėgsta ne tik gražius gamtos vaizdus, bet ir gyvą Lietuvos priešistorės pojūtį. Jis stūkso Vilniaus rajone, apie 2 km į vakarus nuo Dūkštų miestelio, kairiajame Dūkštos…
Peržiūrėti daugiau
Bačkininkėlių piliakalnis Bačkininkėlių piliakalnis ir gyvenvietė – piliakalnis ir gyvenvietė Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, Bačkininkėlių kaime, Kauno marių vakariniame krante. Tai viena įdomesnių šio krašto archeologinių vietų, išsiskirianti ne tik savo forma, bet ir tyrimų metu aptiktais radiniais, leidžiančiais pažvelgti į labai seną Lietuvos praeitį. Bačkininkėlių piliakalnis įrengtas Nemuno kairiajame krante, slėnio pakraštyje esančioje atskiroje…
Peržiūrėti daugiau03 / ATRASK LIETUVĄ
Sūduva
Piliakalnių takais ir plačiais horizontais.
PAŽINK KRAŠTĄ
Keliauk Sūduvoje
Dabartinis Sūduvos regionas iki XIII a. buvo apgyvendintas sūduvių (jotvingių) genties ir buvo Sūduvos arba Dainavos žemės dalis. Iki viduramžių pabaigos Suvalkijoje (Sūduvoje) gyventa trijų baltiškų etnosų: panemuniais – žemaičių ir lietuvių, o vakarinėje krašto dalyje (Vilkaviškio r. ir gretimoje Šakių r. dalyje) – nadruvių kilties prūsų. Čia karaliauja Nemunas, nuostabūs miškai, istoriniai dvarai bei parkai.
Kaip naudotis žemėlapiu?
Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.
Kraštovaizdis ir vietos istorijos
Vaizdingiausia Suvalkijos vieta – jos pietvakariniame pakraštyje iškylanti Vištyčio-Gražiškių aukštuma, iš kurios išteka Širvinta ir kitos krašto upės. Didįjį Vištyčio ežerą supa aukštos kalvos. Plačios lygumos driekiasi pro Vilkaviškį ir Marijampolę Šakių ir Nemuno link. Lygumose tyvuliuoja Žuvinto ežeras, supamas šlapiųjų Palių. Iš Suvalkų apylinkių atitekanti Šešupė toliau ramiai vingiuoja per derlingas lygumas iki Kudirkos Naumiesčio, čia ji atskiria Karaliaučiaus kraštą. Po kovų su kryžiuočiais ištuštėjusi dykra užaugo giriomis, kurias dar primena didieji Kazlų Rūdos ir Lekėčių miškai. Suvalkiją ir rytuose juosia Nemunas, ties Balbieriškiu ir Prienais susipindamas didžiosiomis kilpomis, įspūdingai atsiveriančiomis nuo aukštųjų slėnio šlaitų. Šiaurės vakaruose įspūdingą kanjoną išgraužė sraunioji Jiesia. Senieji jotvingių piliakalniai, primenantys senųjų kovų laikus, daugiausia išliko paupiuose ir aukštumose.
KETURI KVIETIMAI Į KELIĄ
Čia norisi sugrįžti.
Šėtijų piliakalnis, Jundakalnis – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Šėtijų, Lekėčių seniūnija. Pasiekiamas keliu Pavilkijys – Zapyškis, yra dešinėje vakaruose nuo jo, už sodybos, prieš Liekės upelį. Šėtijų piliakalnis (Jundakalnis) Nemuno slėnyje, ten, kur į didžiąją Lietuvos upę įteka Liekė, stūkso vienas įspūdingesnių šio krašto archeologinių objektų – Šėtijų piliakalnis, dar vadinamas Jundakalniu. Ši vieta žavi…
Peržiūrėti daugiau
Menkupių piliakalnis Menkupių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Menkupių, Kalvarijos seniūnija. Pasiekiamas plentu 200 Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis už Jurgežerio pasukus į dešinę šiaurėn link Menkupių, Menkupių pietinėje dalyje, už Menkupių upelio pasukus į kairę vakarų kryptimi, už 700 m, keliukų išsišakojime paėjus kairiau į pietryčius 250 m per pievas, pakilus į kalną yra 100 m į kairę pietuose. Menupių…
Peržiūrėti daugiau
Pašventupio I piliakalnis Pašventupio I piliakalnis, dar vadinamas Vangų kalnu, stūkso Prienų rajone, Nemuno kairiojo kranto slėnio pakraštyje, ten, kur į jo vandenis įsilieja mažoji Šventupė. Piliakalnio apvali aikštelė, vos 5,5 metro skersmens, atrodo kukli, tačiau jos pakraštyje stūkso įspūdingas 6 metrų aukščio ir 22 metrų pločio pylimas, supiltas dar…
Peržiūrėti daugiau
Papiliakalnių piliakalnis Papiliakalnių piliakalnis, Makauskai, Pavyžupis, Piliakalnis – piliakalnis Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Papiliakalnių, Liubavo seniūnija. Pasiekiamas keliu Kalvarija – Liubavas už Juodelių (Gabrieliškių), už sodybos dešinėje, pamiškėje pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi ir pavažiavus 600 m, yra miške, į kairę (pietus) nuo kelio. Tarp ramių Lietuvos lygumų, žemė ima kilti į 178 metrų aukščio kalvą, toje vietoje stūkso Papiliakalnių…
Peržiūrėti daugiau04 / ATRASK LIETUVĄ
Mažoji Lietuva
Pamario vėjai. Kopos. Lietuvininkų atmintis.
PAŽINK KRAŠTĄ
Keliauk Mažojoje Lietuvoje
Vienas iš penkių Lietuvos etnografinių regionų, kuriam priklauso Klaipėdos miesto, Neringos ir Pagėgių savivaldybės, Šilutės rajono – Šilutės, Rusnės, Kintų,
Saugų, Juknaičių, Usėnų, Tauragės rajono – Lauksargių, Jurbarko rajono – Smalininkų ir Viešvilės, Klaipėdos rajono – Dovilų, Kretingalės, Priekulės, Sendvario, Dauparų-Kvietinių ir Agluonėnų seniūnijos.
Kaip naudotis žemėlapiu?
Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.
Kraštovaizdis ir vietos istorijos
Gražiausia regiono vieta – Kuršių nerija su smėlio kopomis ir pušynais, pajūrio paplūdimiais ir senaisiais pamario kaimais. Nemuno delta garsi kasmetiniais potvyniais, pamario nendrynais, Kuršių mariomis, vaizdingąja Rusne. Nuo Ventės rago Klaipėdos link driekiasi sausesnis kalvagūbris su pušynais ir Drevernos užutėkiu. Nuo Klaipėdos iki Nemirsetos tęsiasi Baltijos pajūris, kur yra vaizdingi Olando kepurės skardžiai ir Karklės žvejų kaimo liekanos. Rytiniame regiono pakraštyje plyti didžiosios Smalininkų ir Viešvilės girios su senovinio gyvenimo, tradicinės laivininkystės pėdsakais (Smalininkų žiemos uostu, vandens lygio matuoklėmis, bunomis sureguliuotais upių krantais). Ties Jūros upės žiotimis Nemuno slėnį kerta Vilkyškių kalvagūbris su legendiniu Rambyno šventkalniu. Žemiau Rambyno prasideda užliejamosios Nemuno pievos, Šilutės apylinkėse plyti didžiosios Aukštumalos ir Rupkalvių pelkės – durpynų ir buvusių pelkininkų gyvenviečių plotai.
KETURI KVIETIMAI Į KELIĄ
Čia norisi sugrįžti.
Lazduonėnų piliakalnis Lazduonėnų piliakalnis, Pilaitė, Maža pilaitė, Pilalė – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Lazduonėnų kaimo, Vainuto seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Degučiai – Sartininkai pasukus į Lazduonėnus, iš jų centro keliuku pavažiavus į kairę 550 m šiaurės vakarų kryptimi iki jo pabaigos – yra kitame Lazduonos krante. Tarp vaizdingų Lazduonos apylinkių, ten, kur upė susitinka su bevardžiu upeliu, stūkso…
Peržiūrėti daugiau
Mataičių, Pocių kapinynas Mataičių, Pocių kapinynas, vad. Švedų kapais, Karo kapais, Šiline, kapinynas Šilutės raj., Inkaklių apylinkėje. Kaimo PV dalyje, apie 300 m i P nuo Uoksų-Mataičių piliakalnio, Ašvos deš. krante, Šiline vad. lauke yra senkapis. Jau XIX a. pab. jis buvo ariamas, kasami bulviarūsiai, kasinėjo senienų ieškotojai. 1909 V….
Peržiūrėti daugiau
Akmeniškių piliakalnis Akmeniškių piliakalnis su gyvenviete arba Pilalė, Švedų pilalė, Margpilis, Didelė pilaitė, Švedkalnis, Pilis – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, Katyčių seniūnija, prie Akmeniškių kaimo. Pasiekiamas iš kelio Degučiai-Sartininkai (pro Žalpius), prieš pat Šyšą pasukus į dešinę pietų kryptimi, pavažiavus nežymiu miško keliuku 400 m, miške, pakilus iš slėnio, dešinėje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės-pietų kryptimi, 35×26 m dydžio. Jos pietiniame gale…
Peržiūrėti daugiau
Greižėnų piliakalnis Greižėnų piliakalnis ir gyvenvietė, Oplankio, Kalėnų piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, 1 km į šiaurę nuo Oplankio kaimo, Lauksargių seniūnijoje. Pasiekiamas iš kelio Greižėnai–Vilkyškiai, ties laukų pietrytiniu kraštu, Jūros slėnio pakraščiu pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi ir paėjus 450 m – yra dešinėje, ties didesniu lauko posūkiu į rytus. Piliakalnis įrengtas aukštame dešiniajame Jūros upės krante. Aikštelė…
Peržiūrėti daugiau05 / ATRASK LIETUVĄ
Žemaitija
Šventkalniai, akmenys ir gyvos istorijos.
PAŽINK KRAŠTĄ
Keliauk Žemaitijoje
Žemaitijos etnografinio regiono riba tik apytikriai sutampa su žemaičių tarmės riba. Kalbiniu požiūriu Žemaitija skirstoma į tris dalis: šiaurės, vakarų ir pietų, o gyventojai, priklausomai nuo to, kaip jie ištaria ,,uo“ ir ,,ie“, – į dounininkus, donininkus ir dūnininkus. Legendomis apipintos Žemaitijos dalys – kalvotoji Žemaitija, senoji Žemaitija, Pakuršė, Paprūsė – ryškiai skiriasi savo gamta ir kraštovaizdžio įžymybėmis.
Kaip naudotis žemėlapiu?
Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.
Kraštovaizdis ir vietos istorijos
Žemaitijos šiaurėje (Pakuršėje) per žemėjančias derlingas lygumas tarp Gruzdžių ir Skuodo Latvijos link vingiuoja Venta. Žemumoje ties Viekšniais plyti didžioji Kamanų pelkė. Mosėdžio apylinkės garsėja rieduliais, išbarstytais ledynmečio laikotarpiu, iš kurių svarbiausias – Lietuvoje didžiausias Barstyčių akmuo. Vakaruose Pakuršė nuo garsiojo Platelių ežero žemėja pajūrio link, pasiekia Kretingą ir Baltijos pakrantę tarp Palangos ir Šventosios su Birutės kalnu ir smėlio kopomis. Pietuose nuo Tauragės iki Švėkšnos ir Gargždų besidriekianti Paprūsė nuo Žemaitijos kalvyno palei gausias upes (nuo Mituvos iki Jūros, Minijos, Akmenos) leidžiasi Nemuno ir Kuršių marių link
KETURI KVIETIMAI Į KELIĄ
Čia norisi sugrįžti.
Kurmaičių piliakalnis Kurmaičių piliakalnis, vadinamas Pilale – piliakalnis pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kurmaičių kaime (Kretingos seniūnija), Akmenos ir Pilsupio santakoje, Padvarių tvenkinio šiaurinėje dalyje, 0,4 km į vakarus nuo kelio Kurmaičiai–Tūbausiai. Kurmaičių piliakalni iš trijų pusių supa vanduo ir statūs, miškais apaugę šlaitai, o archeologiniai radiniai liudija, kad ši vieta buvo ne tik stipriai įtvirtinta gyvenvietė, bet galėjo atlikti ir pagoniškos…
Peržiūrėti daugiau
Plūsčių piliakalnis Plūsčių piliakalnis, Pilikė – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Plūsčių kaimo, Pakražančio seniūnija. Pasiekiamas keliu Valpainiai – Stulgiai Plūsčiuose ties sodyba pasukus per laukus į dešinę vakarų kryptimi, yra už 300 m kairėje. Nors piliakalnis nedidelis ir šiandien iš pirmo žvilgsnio gali priminti paprastą kalvą, jo šlaituose išlikusios terasos atskleidžia sudėtingą senovės gynybinę sistemą. Piliakalnis…
Peržiūrėti daugiau
Papilalio piliakalnis Papilalio piliakalnis, Pilė, Pilalė, Pilis, Kilonių piliakalnis – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Papilalio kaimo, Vaiguvos seniūnija. Pasiekiamas keliu Kelmė – Kilonys Papilalio šiaurinėje dalyje pasukus į kairę pietvakarių link, lauko keliuku pavažiavus 1,3 km – yra kelio dešinėje, šiaurėje, miške. Šiandien piliakalnį supa pelkės, daubos, krūmai ir jauni medžiai, tačiau kadaise jo aplinka atrodė kitaip. Kalva kilo prie Pilies ežero,…
Peržiūrėti daugiau
Galinių piliakalnis Galinių piliakalnis su gyvenviete, Papušys, Pilikė – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Mietkalnio ir Galinių kaimų, Kražių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Kražiai – Akmeniai Galiniuose pravažiavus kanalą, pasukus dešinėn į pietryčius per laukus, kanalo gale – dešinėn į pietvakarius – iš viso 1,1 km, yra laukų gale. Galinių piliakalnis, stūkso atokiau nuo didesnių kelių, maždaug 4–5 km į šiaurės rytus nuo Kražių. Šlapių pievų…
Peržiūrėti daugiauSEKANT LEGENDŲ IR PADAVIMŲ PĖDSAKAIS