Vaizdingiausiomis vietovėmis garsėja regiono rytai – čia nuo Zarasų pro Ignaliną ir Molėtus iki Dubingių nusidriekęs didysis ežerynas su gausybe vaizdingų ežerų. Ledynmečio palikimas – Aukštaičių aukštuma su įspūdingomis kalvomis, protėvių įrengtais piliakalniais ir šventkalniais, legendine Labanoro giria ir kitais miškais. Vakarų aukštaičių plynaukštę kerta vaizdingoji Šventosios upė, tekanti pro Anykščių šilelį, Puntuko riedulį ir Andrioniškio miškus. Nuo Kauno iki Panevėžio tęsiasi Nevėžio lygumos platybės, šiaurėje pereinančios į Mūšos–Nemunėlio lygumą, dar toliau – į Žemgalės lygumą, kurias dėl derlingiausių žemių galima pavadinti Lietuvos aruodu. Šiauriniame regiono pakraštyje – palatvėje – atsidengia dolomito klodai, gipso telkinius tirpdęs vanduo kuria vis naujas karstines įgriuvas Pasvalio–Biržų krašte. Vakarų Aukštaitijos (esančios Vidurio Lietuvoje) kraštovaizdį paįvairina Žaliosios ir Biržų girios, kiti miškai ir giraitės.
AUKŠTAITOJOJE
Koplyčkalnis Koplyčkalnis arba Kavarsko kapinynas yra Anykščių rajono sav., Kavarsko sen., Kavarsko vs. Tai kalva žemesne Š dalimi, gana stačiais 5-6 m aukščio šlaitais; kalvos viršus buvo apardytas XX a. septintajame dešimtmetyje ieškant joje žvyro, dabar kalvos didžioji dalis apaugusi eglėmis, dirvonuoja tiktai dalis viršaus ir P šlaito, į R…
Peržiūrėti daugiau
Šovenių piliakalnis Šovenių piliakalnis su gyvenviete, Pakarklos kalnas, Budriai – piliakalnis ir gyvenvietė Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Šovenių, Kavarsko seniūnija. Pasiekiamas keliu Kavarskas – Šoveniai pavažiavus 1 km, paėjus per pievas į dešinę šiaurės rytų kryptimi 400 m, yra priekyje. Piliakalnis yra patvenktos Pienios dešiniajame krante esančioje atskiroje kalvoje, juosiamoje slėnio daubų. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi,…
Peržiūrėti daugiau
Lapušiškės pilkapynas Lapušiškės, Sausalio pilkapynas, vad. Žuvėdų kapais randasi Visagino savivaldybės teritorijoje. Kapinyną sudaro 5 smėlio sampilai, išsidėstę nuo 7-10 m iki 20 m, o vienas net iki 50-60 m, atstumu vienas nuo kito: trys mažesnieji sampilai 6 m, 7,5 m ir 9,5 m skersmens, o du didžiausi – 12…
Peržiūrėti daugiau
Kregūdės šaltiniai Kregūdės šaltiniai Kavarsko tufų šaltiniai, Šv. Jono šaltinis, – šaltinis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Kavarske. Šventvietė. 1985 m. paskelbtas saugomu gamtos paveldo objektu. Ši versmė vaizduojama ir Kavarsko herbe. Šaltinis išteka sufoziniame cirke, kuris yra Šventosios upės slėnio dešiniojo šlaito viršutinėje dalyje. Šioje šaltinio įduboje ir jos pakraščiais, nuolat sunkiasi kalcio druskų prisotinti atitekantys vandenys, susidaro sąlygos formuotis tufams, dar vadinamiems gėlavandeniais karbonatais. Kalcio junginių prisodrintas vanduo –…
Peržiūrėti daugiau
Riklikų šaltinis Riklikų šaltinis – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas, esantis Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, Svirnų II kaime, dešiniajame Šventosios krante. Šaltinis patenka į Kavarsko girininkijos (1338 kv., 12, 13 skl.) ir Šventosios valstybinio ichtiologinio draustinio teritoriją. Šaltinis pasiekiamas iš kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis Riklikų kaime, pasukus kalvos papėdėje pro dvi pakelės sodybas link Šventosios. Keliukas apie 0,8 km eina paupiu (prieš srovę),…
Peržiūrėti daugiau
Riklikų piliakalnis Riklikų piliakalnis – buvęs piliakalnis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Riklikuose, Kavarsko seniūnija, į rytus nuo kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis. Šventosios dešiniojo kranto slėnio pakraštyje, Pragų upelio kairiajame krante buvo piliakalnis, iš pietų ir vakarų juosiamas šio upelio slėnio. Aikštelė ovali, apie 25×20 m dydžio. Jos šiauriniame ir rytiniame kraštuose, kur piliakalnis siekė aukštumą, buvo supiltas apie 1…
Peržiūrėti daugiau
Pakalnių piliakalnis Pakalnių piliakalnis su gyvenviete (arba Švedų baterija) – piliakalnis ir gyvenvietė Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Pakalnių, Leliūnų seniūnija. Pasiekiamas keliu Pakalniai–Leliūnai pavažiavus 800 m, yra dešinėje rytuose, pietvakarinėje Vidinksto ežero pakrantėje. 1918 m. kaimo jaunuoliai ant piliakalnio viršūnės buvo užtempę ąžuolinį 18 metrų aukščio kryžių su įrašu „Dieve, gink Lietuvą“. Prasidėjus atgimimui, kryžius atstatytas (autoriai – broliai Juškos), po dešimties…
Peržiūrėti daugiau
Nolėnų piliakalnis Nolėnų piliakalnis – piliakalnis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Nolėnų, Sudeikių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Utena – Užpaliai trečioje sankryžoje į Sirutėnus pasukus į dešinę rytuosna, pavažiavus 200 m yra 50 m į dešinę pietuose. Piliakalnis įrengtas atskiros kalvos vakariniame gale. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 65×23 m dydžio, 1,5 m aukštesniu šiaurės rytų kraštu. Joje…
Peržiūrėti daugiauLedynmetis paliko žinomuosius Dzūkijos smėlynus ir kalvynų ežerus, kurių virtinė nusidriekia nuo Lazdijų ir Veisiejų (pro didžiuosius Dusios ir Metelių ežerus, pro Daugų ežeryną) iki Trakų. Piečiau žymiausios dzūkų upės Merkio smėlingoje lygumoje stūkso didžiosios Dzūkijos girios, kurios tęsiasi nuo Kapčiamiesčio pro Druskininkus ir Marcinkonis, Varėną ir Rūdninkus iki Vilniaus, o už jo stūkso Nemenčinės ir Pabradės miškai. Grybingieji pušynai, vaizdingieji kerpšiliai tarp Ūlos ir Katros upių apsupa garsųjį Čepkelių raistą – žmonių nepakeistos gamtos karaliją. Paupių smėlynuose kūrėsi seniausieji Lietuvos gyventojai, vėliau aukštumėlėse buvo įrengti piliakalniai, nuo Liškiavos ir Merkinės iki Punios ant aukštų Nemuno krantų rikiavosi pilių virtinė. Į regiono teritoriją patenka Trakai ir Vilnius, kurie žymėjo Lietuvos valstybės ištakas, juose pastatytos pirmosios svarbiausios Lietuvos mūrinės pilys. Medininkų aukštumose iškyla aukščiausios Lietuvos viršūnės – Aukštojo ir Juozapinės kalnai.
DZŪKIJOJE
Kuršių akmenys – du akmenys su pėdomis yra už 0,41 km į R–PR nuo Kuršių kaimo kapinių (Valkininkų seniūnija), 0,25 km į ŠV nuo kryžkelės tarp Kalnais ir Dugnais vadinamų Kuršių kaimo dalių, 0,12 km į Š nuo Karolinai Verseckienei priklausiusios sodybos, Užsienio upelio (Šalčios kairysis intakas, kitaip dar vadinamo…
Peržiūrėti daugiau
Pamiškės piliakalnis Pamiškės piliakalnis, Aukštasis kalnas, Aukštakalnis, Piliakalnis – piliakalnis yra Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, Pamiškės kaime, Aukštadvario seniūnija. Pasiekiamas keliu Paberžė – Paukšteliškiai, yra kairėje rytinėje kelio pusėje. Piliakalnis įrengtas apylinkėse dominuojančioje kalvoje (altitudė 216,7 m). Aikštelė trikampė, kampais į pietryčius, šiaurės vakarus ir vakarus, 50 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 50 m pločio šiaurės vakarų – pietryčių…
Peržiūrėti daugiau
Velnio duobė Velnio duobė (arba Velniaduobė) – geologinis gamtos paminklas (nuo 1964 m.), esantis 4 km į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario (Trakų rajonas), važiuojant link Beižionių, Aukštadvario girininkijos (10,16 kv.) Kalvų miške, Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje, pietinėje Škilietų kaimo dalyje. Plotis 60-65 m – 200 m. Plotas 0,04-4,5 ha. Gylis – 30-40 m. Durpių sluoksnio dugne storis apie 9,5 metro. Įtraukta į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą. Mitologinis-sakralinis…
Peržiūrėti daugiau
Aukštadvario piliakalnis Aukštadvario piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, Aukštadvario miestelio pietvakariniame pakraštyje, Verknės kairiajame krante. Pietryčiuose telkšo Pilaitės (Zomkelio) ežeras, todėl dar vadinamas Pilaitės piliakalniu. Pasiekiamas iš Aukštadvario pasukus Onuškio keliu, prieš Verknę pasukus į dešinę vakarų kryptimi, pavažiavus 600 m, dešinėje. Piliakalnio šlaitai statūs, 9–15 m aukščio. Aikštelė ovali, rytų-vakarų kryptimi 80 x 50…
Peržiūrėti daugiau
Nikronių senkapis Nikronys – kaimas Trakų rajono savivaldybės vakaruose, Sienio pietvakarinėje pakrantėje, Aukštadvario RP. Kaime aptiktas senkapis. Pasak Nikronių kaimo gyventojų, šiuose kol kas netyrinėtuose senkapiuose ilsisi jų protėviai. Senoliai aiškina, kad žodis "nikros" reiškia "miręs kaimas". Kadaise atslinkusi baisi liga (greičiausiai maras) pražudė beveik visus šio kaimo gyventojus kurie čia ir yra palaidoti. Laikui bėgant,…
Peržiūrėti daugiau
Krikštonių piliakalnis Krikštonių piliakalnis su gyvenviete ir pilkapynas – piliakalnis ir gyvenvietė Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, prie Krikštonių kaimo. Pasiekiamas keliu Krikštonys – Noragėliai pavažiavus 1,2 km, pasukus į dešinę rytų kryptimi prieš sodybą, pavažiavus lauko keliu 900 m, prasidėjus miškeliams laikantis dešinės – yra dešinėje nuo kelio, jam leidžiantis žemyn tarp dviejų kalvų. Sąrašuose šis piliakalnis figūruoja 2-jų vietovių pavadinimais. Reikia jį…
Peržiūrėti daugiau
Žilvės piliakalnis Žilvės piliakalnis, Žilvia, Pupasodis, Tolkūnai – piliakalnis ir gyvenvietė Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Pupasodžio ir Tolkūnų kaimų, Miroslavo seniūnija. Pasiekiamas keliu Miroslavas – Balkasodis pro Tolkūnus, už jų, prieš Žilvios upelį pasukus į dešinę vakarų kryptimi, lauko keliuku paėjus 350 m – yra dešinėje šiaurėje, už 150 m. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Žilvios kairiajame krante. Aikštelė apvali, 20 m skersmens, su kultūriniu sluoksniu. Kraštuose ji…
Peržiūrėti daugiau
Kaukų piliakalnis Kaukų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kaukų I (Miroslavo seniūnija) kaimo, Peršėkės kairiojo kranto kalvoje, 2 km į pietvakarius nuo kelio Miroslavas – Meteliai ir į šiaurę nuo kelio Papėčiai – Obelninkai. Pasiekiamas važiuojant keliu Kumečiai – Parėčėnai, prieš Parėčėnus pasukus lauko keliuku į kairę šiaurės rytų kryptimi, už 400 m. Piliakalnis įrengtas Peršėkės kairiojo kranto vingyje esančioje aukštumoje. Šlaitai statūs,…
Peržiūrėti daugiauVaizdingiausia Suvalkijos vieta – jos pietvakariniame pakraštyje iškylanti Vištyčio-Gražiškių aukštuma, iš kurios išteka Širvinta ir kitos krašto upės. Didįjį Vištyčio ežerą supa aukštos kalvos. Plačios lygumos driekiasi pro Vilkaviškį ir Marijampolę Šakių ir Nemuno link. Lygumose tyvuliuoja Žuvinto ežeras, supamas šlapiųjų Palių. Iš Suvalkų apylinkių atitekanti Šešupė toliau ramiai vingiuoja per derlingas lygumas iki Kudirkos Naumiesčio, čia ji atskiria Karaliaučiaus kraštą. Po kovų su kryžiuočiais ištuštėjusi dykra užaugo giriomis, kurias dar primena didieji Kazlų Rūdos ir Lekėčių miškai. Suvalkiją ir rytuose juosia Nemunas, ties Balbieriškiu ir Prienais susipindamas didžiosiomis kilpomis, įspūdingai atsiveriančiomis nuo aukštųjų slėnio šlaitų. Šiaurės vakaruose įspūdingą kanjoną išgraužė sraunioji Jiesia. Senieji jotvingių piliakalniai, primenantys senųjų kovų laikus, daugiausia išliko paupiuose ir aukštumose.
SŪDUVOJE
Sudargo piliakalniai Sudargo (Grinaičių) piliakalniai – piliakalnių kompleksas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Sudargo ir Grinaičių kaimo. Įeina į Nemuno kairiojo kranto Sudargo piliakalnių kompleksą kartu su Burgaičių piliakalniais. Grandį sudaro: Sudargo, Grinaičių piliakalnis, vadinamas Balnakalniu, su gyvenviete, 0,6 km į vakarus nuo Nemuno ir Skalbynupio santakos, 0,6 km į šiaurės rytus nuo kelių Kiduliai-Ramoniškiai-Slavikai kryžkelės, 50 m į pietus nuo Nemuno kairiojo kranto, Grinaičių kaime. Grinaičių piliakalnis…
Peržiūrėti daugiau
Maštaičių piliakalnis Maštaičių piliakalnis, Maštaičių-Narkūnų piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Maštaičių kaimo (Kidulių seniūnija), 4 km į vakarus nuo Gelgaudiškio. Pasiekiamas keliu Kiduliai – Gelgaudiškis, už nedidelės medžiais apaugusios griovos kairėje pavažiavus lauko keliu 250 m į kairę šiaurės kryptimi. Piliakalnis – Nemuno kairiojo kranto aukštumos krašte, tarp 2 bevardžių upelių esančio archeologijos paminklų komplekso, sudaryto iš piliakalnio, trijų,…
Peržiūrėti daugiau
Kieliško piliakalnis Kieliško piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Balbieriškio, Balbieriškio seniūnija. Pasiekiamas keliu Balbieriškis – Ūdrija Rudžiakampiuose pervažiavus Peršėkę, pasukus į kairę rytų kryptimi, pavažiavus lauko keliuku laikantis kairės į šiaurę – iš viso 900 m, yra keliuko kairėje vakaruose, pravažiavus kairėje piliakalnio pietinėje papėdėje esančią sodybą. Piliakalnis įrengtas kalvoje, Peršėkės dešiniajame krante. Aikštelė…
Peržiūrėti daugiau
Kampinių piliakalnis Kampinių piliakalnis su gyvenviete, Apšutkalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, Kampinių kaime, Kalvarijos seniūnija. Pasiekiamas Via Baltica trasa E67 A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Kampiniuose lauko keliuku pasukus į dešinę vakarų kryptimi, už 400 m. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga vakarų – rytų kryptimi, 50×20 m dydžio, į pietus lenktu…
Peržiūrėti daugiau
Kudirkos Naumiesčio piliakalnis Kudirkos Naumiesčio piliakalnis, dar vadinamas Napoleono kalnu – piliakalnis Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į pietvakarius Kudirkos Naumiesčio, Širvintos dešiniajame krante, prie santakos su buvusiu Juodupės upeliu. Piliakalnis įrengtas Širvintos slėnyje esančiame 4-6 m aukščio kyšulyje, kurį iš trijų pusių anksčiau juosė minėtas upelis bei prie jo esančios…
Peržiūrėti daugiau
Jiesios piliakalnis Jiesios (Pajiesio) piliakalnis, dar vadinamas Napoleono kalnu – piliakalnis Kaune, prie Piliakalnio gatvės, kairiajame Nemuno krante, tarp Panemunės ir geležinkelio tiltų. Aukštis 63,6 m. Šlaitai statūs, apaugę lapuočiais. Į pietryčius nuo piliakalnio į Nemuną įteka Jiesia. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Tai natūrali kalva, pritaikyta gynybai. Pietinėje ir šiaurinėje papėdėse buvo senovės gyvenvietė, joje rasta grublėtosios ir žiestos keramikos, XIV–XVII a. kultūrinis sluoksnis. Nuo XIX a. dar vadinamas Napoleono…
Peržiūrėti daugiau
Paminklas J. Basanavičiui Paminklas J. Basanavičiui. 1935 metais prie daktaro J. Basanavičiaus vardo šilo, Birutės gatvėje, Kaune, pastatytas paminklas Jonui Basanavičiui. Šis paminklas – biustas pastatytas moterų tautininkių draugijos ,,Gražina” iniciatyva, kuriai vadovavo pirmininkė Kavolienė, o jo autorius – skulptorius Antanas Aleksandravičius, sukūręs dešimtis J. Basanavičiaus biustų, profilių, paminklų, kurie…
Peržiūrėti daugiau
Altoniškių piliakalnis Altoniškių piliakalnis su gyvenviete arba Altonos kalnas – piliakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, prie Altoniškių kaimo, Zapyškio seniūnija. Pasiekiamas plentu 1931 Rupinai–Jadagoniai–Pavilkijys–Kriūkai, yra kairėje nuo kelio, vakaruose, prieš pat Ovos upelį pasukus į kairę vakarų kryptimi, į Nemuno aukštutinę terasą vedančiu lauko keliuku, yra dešinėje, paėjus 50 m atgal, keliukui pakilus į aukštumą. Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos…
Peržiūrėti daugiauGražiausia regiono vieta – Kuršių nerija su smėlio kopomis ir pušynais, pajūrio paplūdimiais ir senaisiais pamario kaimais. Nemuno delta garsi kasmetiniais potvyniais, pamario nendrynais, Kuršių mariomis, vaizdingąja Rusne. Nuo Ventės rago Klaipėdos link driekiasi sausesnis kalvagūbris su pušynais ir Drevernos užutėkiu. Nuo Klaipėdos iki Nemirsetos tęsiasi Baltijos pajūris, kur yra vaizdingi Olando kepurės skardžiai ir Karklės žvejų kaimo liekanos. Rytiniame regiono pakraštyje plyti didžiosios Smalininkų ir Viešvilės girios su senovinio gyvenimo, tradicinės laivininkystės pėdsakais (Smalininkų žiemos uostu, vandens lygio matuoklėmis, bunomis sureguliuotais upių krantais). Ties Jūros upės žiotimis Nemuno slėnį kerta Vilkyškių kalvagūbris su legendiniu Rambyno šventkalniu. Žemiau Rambyno prasideda užliejamosios Nemuno pievos, Šilutės apylinkėse plyti didžiosios Aukštumalos ir Rupkalvių pelkės – durpynų ir buvusių pelkininkų gyvenviečių plotai.
MAŽOJOJE LIETUVOJE
Akmeniškių piliakalnis Akmeniškių piliakalnis su gyvenviete arba Pilalė, Švedų pilalė, Margpilis, Didelė pilaitė, Švedkalnis, Pilis – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, Katyčių seniūnija, prie Akmeniškių kaimo. Pasiekiamas iš kelio Degučiai-Sartininkai (pro Žalpius), prieš pat Šyšą pasukus į dešinę pietų kryptimi, pavažiavus nežymiu miško keliuku 400 m, miške, pakilus iš slėnio, dešinėje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės-pietų kryptimi, 35×26 m dydžio. Jos pietiniame gale…
Peržiūrėti daugiau
Greižėnų piliakalnis Greižėnų piliakalnis ir gyvenvietė, Oplankio, Kalėnų piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, 1 km į šiaurę nuo Oplankio kaimo, Lauksargių seniūnijoje. Pasiekiamas iš kelio Greižėnai–Vilkyškiai, ties laukų pietrytiniu kraštu, Jūros slėnio pakraščiu pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi ir paėjus 450 m – yra dešinėje, ties didesniu lauko posūkiu į rytus. Piliakalnis įrengtas aukštame dešiniajame Jūros upės krante. Aikštelė…
Peržiūrėti daugiau
Juodžių piliakalnis Juodžių piliakalnis su gyvenviete, Šeputaičiai, Pilaitė (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A513KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1111) – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Juodžių kaimo (Žemaičių Naumiesčio seniūnija). Pasiekiamas iš kelio Žemaičių Naumiestis – Degučiai pasukus į Juodžius, juose pavažiavus į dešinę pietryčių ir pietvakarių kryptimis 1 km – yra 100 m į kairę pietryčiuose, už jaunomis…
Peržiūrėti daugiau
Juknaičių Alkos kalnas. Šis kalnas yra didžiausias visame Šilutės apskrityje. Jis guli tarp Juknaičių ir Maželių kaimų. Tą kalną vienį vadina „Didkalniu“. Sakoma, kad čia senų senovėje gyvenęs vienas Lietuvos didžiūnas, nuo ko šis kalnas ir tokį vardą gavęs. Anot kitų, čia buvusi pilis ir dievams garbinti vieta. Pilies gyventojams…
Peržiūrėti daugiau
Ventės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Jo ilgis siekia 5,5 km, plotis – 2,2 km. Priešingame marių krante yra Preila. 1360 m. kryžiuočiai čia pastatė Vindenburgo pilį ir bažnyčią, kurias vėliau sugriovė marių bangos. Pilies akmenys buvo panaudoti mūrinės bažnyčios statybai. Apie 1700 m. sugriuvo ir naujoji mūrinė…
Peržiūrėti daugiau
Kalotės ežeras – ežeras vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, apie 10 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 1,5 km į šiaurės rytus nuo Girulių, į vakarus nuo Kalotės gyvenvietės. Įeina į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius 1,01 km, didžiausias plotis 0,76 km. Paviršiaus altitudė 21,6 m. Ežeras ledyninės kilmės. Baseino…
Peržiūrėti daugiau
Dovilų piliakalnis, Gedminų piliakalnis, Pelutės Kalnas, Muškalnis – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dovilų gyvenvietės, Dovilų seniūnija. Pasiekiamas nuo Dovilų fermų pavažiavus į pietvakarius keliu 400 m, pasukus į kairę pietų kryptimi, už 300 m – į dešinę pietvakarių kryptimi keliuku į mišką ir 750 m, yra kelio gale….
Peržiūrėti daugiau
Opstainių II piliakalnis su gyvenviete, Opstė – piliakalnis ir gyvenvietė Pagėgių savivaldybės teritorijoje, Vilkyškių seniūnijoje, Opstainio kaime. Pasiekiamas keliu Vilkyškiai – Šereiklaukis Opstainyje pasukus į dešinę vakarų kryptimi ir pavažiavus 250 m, yra į dešinę nuo keliuko. Piliakalnis įrengtas mažo bevardžio upelio dešiniajame krante 1,5 km į pietus nuo Opstainių…
Peržiūrėti daugiauŽemaitijos šiaurėje (Pakuršėje) per žemėjančias derlingas lygumas tarp Gruzdžių ir Skuodo Latvijos link vingiuoja Venta. Žemumoje ties Viekšniais plyti didžioji Kamanų pelkė. Mosėdžio apylinkės garsėja rieduliais, išbarstytais ledynmečio laikotarpiu, iš kurių svarbiausias – Lietuvoje didžiausias Barstyčių akmuo. Vakaruose Pakuršė nuo garsiojo Platelių ežero žemėja pajūrio link, pasiekia Kretingą ir Baltijos pakrantę tarp Palangos ir Šventosios su Birutės kalnu ir smėlio kopomis. Pietuose nuo Tauragės iki Švėkšnos ir Gargždų besidriekianti Paprūsė nuo Žemaitijos kalvyno palei gausias upes (nuo Mituvos iki Jūros, Minijos, Akmenos) leidžiasi Nemuno ir Kuršių marių link
ŽEMAITIJOJE
Šventoji Ąžuolija Šventoji Ąžuolija arba Šventosios Ąžuolijos laukas – išlikusi miško dalis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Seredžiaus seniūnijoje, Armenos upės kairiajame krante, vietoje, kur upė daro kilpą. Kitoje pusėje didžiulis skardis dar vadinamas Baisiuoju slankiu, kuris yra puikus orientyras surandant šią vietą. Šventosios Ąžuolijos lauke mūsų dienomis neauga nė vienas…
Peržiūrėti daugiau
Seredžiaus II piliakalnis Seredžiaus II piliakalnis (Palocėliai, Seredžiaus piliavietė) – piliakalnis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Seredžiaus pietinėje dalyje, Seredžiaus seniūnija. Pasiekiamas nuo plento 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda centrinės Seredžiaus sankryžos miestelio žemutinėje dalyje pasukus keliu į dešinę pietų kryptimi ir toliau į kairę rytų kryptimi palei Nemuną – iš viso 600 m, yra kairėje, šiaurėje. Piliakalnis yra Nemuno ir Dubysos santakoje, jų dešiniuosiuose krantuose, 700 m į…
Peržiūrėti daugiau
Miksodžio piliakalnis Miksodžio piliakalnis, Knabė – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Miksodžio kaimo, Varnių seniūnijoje. Pasiekiamas iš kelio 4609 Janapolė–Pavandenė–Žiogė prieš Šaukštelio piliakalnį pasukus į kairę šiaurės rytų link Viekšnalių, pavažiavus 1,3 km ir pasukus į dešinę, už 400 m. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 55×50 m dydžio, 2 m žemesne pietine dalimi. Šlaitai statūs, 20 m aukščio, pietinis šlaitas kiek…
Peržiūrėti daugiau
Sprūdės kalnas Sprūdės kalnas, t. p. Sprūdė, Pavandenė, Pasprūdė, valdiškai – Šaukštelio piliakalnis – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Šaukštelio kaimo, Varnių seniūnijoje, 2 km į šiaurę nuo Pavandenės, apie 1,4 km į šiaurės vakarus nuo Gludo ežero, Varnių regioniniame parke. Pasiekiamas iš kelio 4609 Janapolė–Pavandenė–Žiogė , už jo didesnio posūkio į dešinę prieš Pavandenę, už sodybos kairėje pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi pro…
Peržiūrėti daugiau
Pavandenės kalnas Pavandenės kalnas, dar vadinamas Sklepkalniu, taip pat Pavandenės alkakalnis, Sakelių mauzoliejus – alkakalnis, stūksantis Kelmės rajono savivaldybėje, Pavandenės kaime (Užvenčio sen.), apie 1,5 km į šiaurės rytus nuo Pavandenės miestelio, 300 m į šiaurės vakarus nuo Gludo ežero kranto. Ant kalno įrengtas Pavandenės dvarą valdžiusios Sakelių šeimos kolumbariumas. Alkakalnis 2019 m. rudenį po Sakelių mauzoliejaus atnaujinimo darbų tapo pritaikytas lankymui – kelyje pastatytos informacinės…
Peržiūrėti daugiau
Gūvainių piliakalnis Gūvainių piliakalnis – piliakalnis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, 1 km į šiaurės vakarus nuo Gūvainių kaimo, Kvėdarnos seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Žąsinalis – Gūvainiai, už 450 m pavažiavus į kairę, į pietvakarius ir praėjus pro lauko pakraštyje stovinčią sodybą – yra lauko kyšulyje, už daubos, apaugęs medžiais. Mažai žinomas kiek netipinis Žemaitijos piliakalnis, įrengtas Jūros upės kairiajame krante, jos…
Peržiūrėti daugiau
Pavėžio piliakalnis Pavėžio piliakalnis (arba Drobūkščių piliakalnis) – piliakalnis dešiniajame Vėžaus upelio krante, kyšulyje. Pasiekiamas Šilalės-Kvėdarnos plentu (164) (yra 40 m į kairę (PV), iškart už Vėžaus upelio). Aikštelė keturkampė, pailga rytų vakarų kryptimi. Jos rytiniame gale supiltas beveik tiesus 18 m ilgio, 1,2 m aukščio ir 6,5 m pločio pylimas, už kurio iškastas 5 m pločio ir metro…
Peržiūrėti daugiau
Vilkų Lauko I piliakalnis Vilkų Lauko I piliakalnis (Kūplė) yra Šilalės rajone, Vilkų Lauko kaime, kairiajame Jūros upės krante. Pasiekiamas iš Šilalės-Bikavėnų (per Spraudaičius) kelio pasukus į kairę (P) link Kamščių, už miško pasukus į dešinę ir laukais bei krūmais paėjus į ŠV 850 m (yra kitapus šlapios daubos). Piliakalnis įrengtas Jūros kairiajame krante…
Peržiūrėti daugiau