Kategorija:Pilkapiai
Lapušiškės pilkapynas Lapušiškės, Sausalio pilkapynas, vad. Žuvėdų kapais randasi Visagino savivaldybės teritorijoje. Kapinyną sudaro 5 smėlio sampilai, išsidėstę nuo 7-10 m iki 20 m, o vienas net iki 50-60 m, atstumu vienas nuo kito: trys mažesnieji sampilai 6 m, 7,5 m ir 9,5 m skersmens, o du didžiausi – 12…
Peržiūrėti daugiauAščiagalių kapinynas Aščiagalių kapinynas. Panevėžio rajono sav., Karsakiškio sen., Aščiagalių k. Teriasdvaris (Ukmergės pav., Subačiaus par.). Du Aščegalų sodžiaus ūkininku Stukas ir Kulbė, veždami iš savo pakluonės kalnelio smėlį ant geležinkelio, iškasė senovės kapus, kur atrado žiedų, peilių, retėžių, pinigų ir kitokių daiktų. Pinigus randa po numirėlių galvomis; matyti, kad…
Peržiūrėti daugiauKiauleikių I kapinynas Kiauleikių I kapinynas, vadinamas Kirminų kalnu – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Kiauleikių kaimo pietvakariniame ir Vydmantų gyvenvietės vakariniame pakraštyje (Kretingos seniūnija). Įrengtas pakilumoje. Teritorija dirvonuoja. Kapinynas smarkiai apardytas dirbant žemę, viduryje stovi sodyba. 1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu, 1992 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, 1997 m. – į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą, 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, 2005 m. pripažintas valstybės…
Peržiūrėti daugiauMikytų kapinynas Mikytų kapinynas – kapinynas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, Lekėčių seniūnija, Nemuno kairiajame krante, 1,7 km. į pietryčius nuo kelių Zapyškis–Kriūkai ir Lekėčiai kryžkelės, 0,5 km į rytus nuo Mikytų piliakalnio su gyvenviete ir 0,3 km į vakarus nuo Nemuno kairiojo kranto. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje didžioji kapinyno dalis sunaikinta. 1930–1934 m. į Vytauto Didžiojo karo muziejų pateko radinių iš sunaikintų kapų. 1967 m. tyrė Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos istorijos etnografijos muziejus (vadovė – Ona…
Peržiūrėti daugiauPaštuvos kapinynas Paštuvos kapinynas – kapinynas, esantis Kauno rajone, Batniavos seniūnijoje, Paštuvos kaime (formaliai – gretimame Brūžės kaime), Nemuno dešiniajame krante. Valstybės saugomas archeologijos paminklas nuo 1992 m. Kapinyno reljefas maždaug lygus, kiek nuolaidėjantis į vakarų (Nemuno) pusę, su pailga apie 1 m aukščio kalvele vidurinėje dalyje. Teritorija užstatyta elektros perdavimo linijų stulpais, labai apardyta. Nemaža kapinyno dalis nuplauta į upę, daug kur pastebimos iškastos senos duobės….
Peržiūrėti daugiauPabarės pilkapynas Pabarės pilkapynas – senovės laidojimo vieta pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, 1,5 km į rytus nuo Pabarės kaimo, Šalčios–Tetėnų miškuose, apie 100 m į pietus nuo kelio 3906 Vėžionys–Dainava–Pabarė–Butrimonys. Išliko apie 50 pilkapių. Sampilai nuo 5–8 m iki 10–15 m skersmens ir nuo 0,3–0,6 m iki 1–2 m ir net 2,5 m aukščio, daugelis žemo suploto pusrutulio pavidalo, kai kurie paplokščiu viršumi; kai kurie…
Peržiūrėti daugiauDieveniškių pilkapynas Dieveniškių pilkapynas – pilkapynas Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, apie 2,8 km į šiaurės vakarus nuo Dieveniškių miestelio, Dieveniškių seniūnija. Miške išliko 8 pilkapiai. Sampilai 6–10 m skersmens, iki 1 m aukščio. Prie vieno pilkapio yra stulpo formos, 1,6 m aukščio Dieveniškių Mokas. 1952 m. Istorijos institutas ištyrė (vadovas Adolfas Tautavičius) 6 pilkapius, iš jų keturių sampilus juosė akmenų vainikai. Rasta sudegintų jotvingių mirusiųjų kapų su VI–XI a. įkapėmis – žalvariniais varpeliais, žąslais, kamanų apkaustais. Radinius…
Peržiūrėti daugiauPoškonių pilkapynas – pilkapių sankaupa pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, apie 1 km į pietryčius nuo Poškonių, pušyne. Randamas sekant rodykles nuo Poškonių kaimo, pritaikytas lankymui. Valstybinės reikšmės archeologinis paminklas. Pilkapyną sudaro apie 35 sampilus, kurie išsidėstę nuo 1-5 m iki 10-15 m atstumu vienas nuo kito, trimis nevienodomis grupėmis. Jie nuo 5-6 m iki 10-12 m…
Peržiūrėti daugiauDegsnės pilkapynas, Labotiškių pilkapynas – pilkapynas Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, Degsnės miške ir Guronais vadinamame lauke, prie Labotiškių kaimo. Apie 3 km į pietvakarius nuo Dubingių, į pietus nuo Viežbaro ežero yra Guronų kalva vadinamas laukas – dabar apaugęs jaunu mišku. Jo vakarinė dalis remiasi į Labatiškių kaimo laukus, o rytinė – į Laumikonių kaimą. Tuo tarpu iš pietų…
Peržiūrėti daugiauJutonių (Dubingių) pilkapynas – pilkapynas Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Jutonių kaimo (Pabradės seniūnija), į šiaurę nuo Baluošo ežero, Dubingių miško rytinėje dalyje. Jutonių (Dubingių) pilkapynas yra 0,5 km į pietvakarius nuo Jutonių kaimo, 0,45 km ta pačia kryptimi nuo Jutonių upės dešiniojo kranto, 0,15 km į šiaurės rytus nuo Baluošo ežero, į pietryčius nuo kelio Dubingiai-Joniškis, Utenos miškų urėdijos Dubingių meistrijos Dubingių miške,…
Peržiūrėti daugiauRusių Rago pilkapynas (arba Prancūzkapiai) – pilkapių sankaupa Lietuvoje, Širvintų rajone, Čiobiškio seniūnijoje, 1 km į vakarus nuo Čiobiškio, prie Rusių Rago kaimo. Yra dešiniojoje Neries slėnio pusėje, Čiobiškio miške. Valstybinės reikšmės archeologinis paminklas. Pilkapyną sudaro 3 spiečiai: ~ 28 pilkapiai Neries krante, netoli Rusių Rago ir Žvagakalnio kaimų riba; 20 pilkapių…
Peržiūrėti daugiauKurmaičių pilkapynas – pilkapiai pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kurmaičių kaime (Kretingos seniūnija), Akmenos upės (Padvarių tvenkinio) dešiniajame krante. Pilkapyną sudarė tarp Akmenos ir Bažnyčios kalnu vadinamos kalvos išsibarstę pavieniai pilkapiai ir pilkapių grupės, iš kurių žinomos 14 pilkapių vietos. 10 pilkapių buvo Kurmaičių kapinyno teritorijoje. Pirmasis pilkapis įrengtas…
Peržiūrėti daugiau