Kategorija:Šaltiniai

Nečiuikų šaltinis Nečiuikų šaltinis – šaltinis, trykštantis Punios piliakalnio papėdėje ir įtekantis į Punelės upę. Pavadintas pagal netoliese buvusį Nečiuikų kaimą ir dvarą. Šaltinis čiurlena dešiniajame upės krante, jį formuojančios vandens srovės sunkiasi iš 14 m aukščio. Susijungusios srovės teka ~80 m, kol kriokliuku įkrenta upėn. Tyliai čiurlenanti Punelė ir krištolinio skambesio į ją įsiliejantis niekad neužšąlantis šaltinis-kriokliukas…

Kavarsko šaltinis Kavarsko šaltinis, Kregūdės šaltiniai, Kavarsko tufų šaltiniai arba Šv. Jono šaltinis, – šaltinis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Kavarske. Šventvietė. 1985 m. paskelbtas saugomu gamtos paveldo objektu. Ši versmė vaizduojama ir Kavarsko herbe. Kavarsko šaltinis išteka sufoziniame cirke, kuris yra Šventosios upės slėnio dešiniojo šlaito viršutinėje dalyje. Šioje šaltinio įduboje ir jos pakraščiais, nuolat sunkiasi kalcio druskų prisotinti atitekantys vandenys, susidaro sąlygos formuotis tufams, dar vadinamiems gėlavandeniais karbonatais….

Riklikų šaltinis Riklikų šaltinis – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas, esantis Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, Svirnų II kaime, dešiniajame Šventosios krante. Šaltinis patenka į Kavarsko girininkijos (1338 kv., 12, 13 skl.) ir Šventosios valstybinio ichtiologinio draustinio teritoriją. Šaltinis pasiekiamas iš kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis  Riklikų kaime, pasukus kalvos papėdėje pro dvi pakelės sodybas link Šventosios. Keliukas apie 0,8 km eina paupiu (prieš srovę),…

Palazduonio šaltinis Palazduonio šaltinis arba Prizginto Palazduonio šaltinis – šaltinis, trykštantis Palazduonyje, Čekiškės seniūnijoje, Kauno rajone, 6,5 km į pietvakarius nuo Čekiškės arba 4,5 km į šiaurės rytus nuo Panemunės plento, pravažiuojant senąjį Seredžiaus tiltą. Šaltinis pasiekiamas iš žvyrkelio  1917  Daučioniai–Lazduoniai–Eikščiai, pagal nuorodą pasukus į miško keliuką 0,35 km rytų kryptimi, privažiavus balto mūro koplytėlę. Šventvietė prižiūrėta, pritaikyta lankymui, miško aikštelėje įrengta atokvėpio vieta. Šaltinis paskelbtas…

Šventasis šaltinėlis Šventasis šaltinėlis. Vištyčio ežero pakrantėje Šilelio miške gėlas vanduo trykšta iš šaltinėlio, kurį žmonės vadina Šventuoju šaltinėliu. Žmonių pasakojimai byloja, kad kitados šio šaltinio vandens iš tikrųjų būta nepaprasto. Pakakdavę juo pavilgyti akis ir neregys praregėdavo, greitai užsitraukdavo sunkiai gyjančios žaizdos. Ir mūsų dienomis pasitaiko pasakojimų apie stebuklingus…

Skudutiškio šventvietė Skudutiškio šventvietė – akmenys, šaltinis ir žmonių pastatyta koplyčia, esanti Skudutiškyje, Molėtų rajone, ženklinanti šv. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą. Skudutiškio šventvietė randasi 0,7 km į šiaurės vakarus nuo miestelio bažnyčios, 0,6 km į šiaurę nuo kelio Skudutiškis-Kaniūkai, Juodisos (dar vadinamos Juodišiumi, Skudute) ir bevardžio (?) dešiniojo intako santakoje, vadinamosiose Vaškuškėse….

Vyžo šaltinis Vyžo šaltinis. Kur beeitum mažame miestelyje Vyžuonose, visur susiduri su Žalčio Vyžo legenda. Žalčio pavidalą turėjusio lietuvių dievo atvaizdas įamžintas Vyžuonų herbe, karūnuotas žaltys išdrožtas prie kelio pastatytame mediniame stulpe, pasitinkančiame visus atvažiuojančius. Iš Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčios sienos kyšo akmeninė išsižiojusio žalčio galva, o jei norite pamatyti…

Krokulės šaltinis Krokulės šaltinis (arba Lygamiškio šaltinis) – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas. Šaltinis trykšta greta Lygamiškio kaimo, Užpalių sen., Utenos raj., dešinėje Šventosios upės slėnio pusėje esančio sufozinio cirko ŠR pakraštyje. Maždaug 20 x 20 m dydžio pušyno teritorija su Krokulės šaltiniu aptverta dar XX a. pr. Aptvertame plote pastatyta raudonų plytų koplytėlė su Jėzaus Kristaus statula. Į šaltinio duburį įleistas akmeninis, 0,6 m aukščio, 1,2…

Šveicarkos šaltinis Šveicarkos šaltinis arba Šventoji versmė 1 km į ŠR nuo Kaniūkų (Lūžų miško) piliakalnio (Ar 1476), 0,9 km į PR nuo Antalieptės bažnyčios, 0,7 km į PR nuo Antalieptės vandens malūno, 0,13 km į ŠV nuo Šavašos ir Šventosios santakos, kairiajame Šventosios krante, apie 40 m atstumu nuo…

Ūlos akis Ūlos akis – verdenė (virduklis, versmė, šaltinis), esanti Ūlos upės kairiojo kranto terasoje, Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijoje netoli Mančiagirės. 2000 m. versmė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu. Šaltinis yra sufoziniame 4,4 m ilgio ir 3,4 m pločio duburyje. Virš upės lygio jis yra 4 m. Jo gylis 1,2 m Šaltinio debitas yra apie 2 l/s. Vanduo kyla iš giluminių tarpmorerinių vandeningų sluoksnių ir daro nemažą…

Karalienės liūnas Karalienės liūnas – šaltinis, esantis Utenos apsk., Anykščių raj., prie Pašventupio kaimo. Atsiveria Šventosios upės slėnio dešinėje pusėje. Respublikinės reikšmės hidrogeologiniu paminklu paskelbtas 1964 m. Įrengtas dviračių takas ir kabantis pėsčiųjų tiltas per Šventąją pasiekti priešingame krante Puntuko akmenį ir Medžių lajų taką. Karalienės liūnas užima 0,14 ha plotą. Jo gylis 6–7 m. Absoliutinis aukštis apie 62,5 m. Šaltinis ypatingas…

Akmenytės šaltinis – šaltinis, srūvantis kairiajame Lėvens krante, apie 0,7 km žemiau Kupiškio tvenkinio pylimo, šalia P. Matulionio gatvės. Akmenytės šaltinis yra vietinės reikšmės hidrogeologinis gamtos paveldo objektas Kupiškyje, atspindintis šio krašto gamtinę įvairovę. Objektą žymi informacinis stendas. 1951-1952 m. Kupiškio miesto gelmės buvo tirtos giliais gręžiniais, kurie pasiekė viršutinio devono Šventosios svitos uolienas. Šis šaltinis sruvena iš 88,31 m gylio, tuomet išgręžto…