Kategorija:Alkakalniai

Erkšvos alkakalnis Erkšvos alkakalnis – Erkšvos kaime prie kelio Erkšva–Apuolė stūkso Alkos kalnas su senkapiais – aukščiausia apie 3 ha ploto pakiluma apylinkėse. Kai kurie Latvijos tyrinėtojai Elku kalnus, apjuostus apskritais pylimais, laiko šventvietėmis. XVI – XVII a. katekizmuose tarp garbinamų dievybių ir gamtos objektų minimus „Alkus“, pirmiausia reikėtų sieti…

Palangos šventykla Palangos šventykla – senovės baltų tikėjimo kulto pastatas, buvęs Palangoje, ant dabartinio Birutės kalno. Datuojama XIV a. pab. – XVI a. pradžia. Kad Palangoje būta šventyklos, mini M. Strijkovskis (XVI a.). 1989 m. Birutės kalne atliekant archeologinius kasinėjimus, aptiktos senojo baltų tikėjimo šventyklos ir paleoastronominės observatorijos liekanos. Teigiama,…

Juknaičių Alkos kalnas. Šis kalnas yra didžiausias visame Šilutės apskrityje. Jis guli tarp Juknaičių ir Maže­lių kaimų. Tą kalną vienį vadina „Didkalniu“. Sakoma, kad čia senų senovėje gyvenęs vienas Lietuvos didžiūnas, nuo ko šis kalnas ir tokį vardą gavęs. Anot kitų, čia buvusi pilis ir dievams garbinti vieta. Pilies gyventojams…

Panų kalnas. Apie 14—15 km. nuo Telšių į šiaurę. Sėdos link, miške, netoli Plinkšių ežero, yra neaukštas kalnas, "Panų" kalnu vadinamas, į pietus nuo kalno tęsiasi balos, mažais krūmeliais priaugusios. Balų vanduo yra rausvas, nes turi savy geležies rūdžių tirpinių. Prie pat kalno yra Šaltinis. Toliau į visas puses tęsiasi…

Kesių alkakalnis yra Akmenės raj. savivaldybės teritorijoje, prie Kesių kaimo (Akmenės seniūnija), greta dabartinės Lietuvos – Latvijos sienos, Agluonos ir Vadaksties santakoje, buvusiame ąžuolyne. 1977 m. apie 1,2 ha teritorijos sužalota kasant smėlį melioracijos reikmėms. Viršus iškasinėtas, šlaitai nelygūs, dalis apaugusi menkaverčiais krūmais. Šventvietę sudarė dvi kalvos – Alkos (dar…

Račių alkakalnis, dar kitaip vadinamas Alkos, Aukos kalnu, yra Šerkšnėnų seniūnijoje, Račių k., miške, 1,2 km į pietvakarius nuo tilto per Vaidoto upelį, esančio Ruzgų-Žemalės kelyje, 0,68 km į šiaurės vakarus nuo minėto upelio. Tai apie 15 m skersmens ir 3 m aukščio kalvelė, kurios pietinėje aikštelės dalyje atsiveria šaltinis, vadinamas Gyvuoju šaltiniu, nutekantis pakalnėn į rytus…