Kategorija:Upės ir upeliai
Kaniavėlė Kaniavėlė – upė pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Kaniavos seniūnijoje; Ūlos dešinysis intakas. Prasideda šalia Kruklių kaimo, 3 km į vakarus nuo Panočių. Teka į pietus, pietryčius Dainavos giria, žemupyje pasuka į pietvakarius. Įteka į Ūlą 52 km nuo jos žiočių, prie Margių kaimo, tuoj žemiau Ūlos–Katros bifurkacijos. Intakas – Ravelis (kairysis). Aukštupio vaga ištiesinta, likusi – būdinga miškų upei (vingiuota, pelkėta, daug išvartų). Prie…
Peržiūrėti daugiauSrovė – nedidelė upė rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, Linkmenų seniūnijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Išteka iš Sravinaičio ežero ir sruvena į pietvakarius pro Ginučius. Tada susilieja su trumpu upokšniu, ištekančiu iš Almajo ežero, vadinamu Almaja. Po šios santakos Srovė pasuka į pietryčius ir neretai vadinama būtent Almajos pavadinimu. Įteka į Asėko ežerą. Ant upelio įrengtas Ginučių vandens malūnas – architektūrinis paminklas. Upė labai sekli, bet…
Peržiūrėti daugiauSkriogžlė – upelis Ignalinos rajone, Linkmenų seniūnijoje. Jungia Baluošykščio ir Sravinaičio ežerus, seklus. Upėvardis siejamas su žodžiais kriokšti, krioguoti, kriokti.
Peržiūrėti daugiauTauragna arba Tauragnėlė – upelis rytų Lietuvoje, Utenos ir Ignalinos rajonuose, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Išteka iš Tauragno ežero pietrytinio galo, prateka Tauragnėlio ežerą, vingiuoja į pietryčius, pietus miškingomis vietovėmis. Įteka į Pakaso ežero šiaurinį galą (Žeimenos baseinas). Aukštupio vaga dažnai nusenka ar visai išdžiūsta. Žemupys nuolat vandeningas, tinkamas plaukiojimui baidarėmis. Utenos rajone priklausančio Tauragnos aukštupio nuolydis yra 0,3%, o žemupio, kuris yra jau Ignalinos…
Peržiūrėti daugiauPliaušė – upelis, ištekantis iš Pliaušio ežero, Almajo intakas. Upelio ir mažųjų ežerėlių hidrografinis kompleksas su retųjų augalų augavietėmis bei tetervinų tuokvietėmis saugomas Pliaušės hidrografiniame draustinyje. Vagos dugnas aukštupyje klampus, uždumblėjęs, o vidurupyje ir žemupyje – žvyringas, su rusvu geležies junginių apnašu. Hidrografinis draustinis Aukštaitijos nacionaliniame parke.
Peržiūrėti daugiauBūka – upelis Lietuvoje, Utenos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Išteka iš Utenykščio ežero vakarinės įlankos. Teka į pietryčius mišku. Žemupyje pasuka į pietus ir įteka į Baluošo ežerą tarp Strazdų ir Šuminų kaimų. Priklauso Žeimenos baseinui. Vaga labai vingiuota, upė vandeninga ištisus metus. Vienintelė gyvenvietė prie Būkos – Vaišnoriškė. Upėvardžio kilmė neaiški. Pavadinimas Būka siejamas su būkas („pelkių paukštis, baublys“). Tačiau upelis dar žinomas kaip Būga – šis žodis siejamas su latv. bauga („paupio…
Peržiūrėti daugiauJuodupė – upelis Ignalinos rajone, Dringio intakas. Išteka iš Juodupės pelkės. Natūralaus miško upelio ir jo aukštupio žemapelkės hidrografinis kompleksas saugomas Juodupės hidrografiniame draustinyje . Upėvardis reiškia juoda upė.
Peržiūrėti daugiauŠventupė prasideda aukštumose Vilniaus rajone, 9 km į šiaurės rytus nuo Paberžės, pelkynėse šalia Pociūnų. Vingiuoja į vakarus, šiaurės vakarus. XIX a. ši upės dalis vadinta Akmena. Vietos gyventojų iki šiol vadinama Švindupe (Šventupė). Paminėtina ir istorinė gyvenamoji vieta Swindupie (1798 m., LVIA), з. Швиндупа (1865 m., VaR), Švindupe (Vait.)…
Peržiūrėti daugiauElna kitaip dar Elka arba Junkela vadinama – upė Lietuvoje, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje; Neries dešinysis intakas. Prasideda Purvio ežere, teka į vakarus per Purviškių kaimą. Susilieja su Vaigale ir įteka į Nerį 117,4 km nuo jos žiočių, ties Elniakampio kaimu Neries regioniniame parke. Intakai: Bindra, Vaigalė. Prie Elnos yra šie…
Peržiūrėti daugiauCedronas taip pat Kedronas, Baltupis – upelis Lietuvoje, Vilniaus miesto savivaldybėje; dešinysis Neries intakas. Prasideda miškelyje į rytus nuo Fabijoniškių, Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinyje. Teka į rytus, kerta Geležinio Vilko, Kalvarijų gatves. Tada vingiuoja labai giliu slėniu per Verkių parką. Įteka į Nerį ties Trinapolio bažnyčia. Apie 1980 m. Baltupiuose Cedronas patvenktas…
Peržiūrėti daugiauŠventoji (latv. Sventāja) – upė šiaurės vakarų Lietuvoje ir pietvakarių Latvijoje, ilgis – 68,4 km (iš jų daugiau kaip 30 km eina valstybine siena tarp Lietuvos ir Latvijos). Prasideda Ledžių apylinkėse, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Salantų. Aukštupys yra Skuodo rajono vakaruose, teka į šiaurę, šiauriau nuo Lenkimų upė pasuka į pietvakarius ir…
Peržiūrėti daugiauNerėpa – upelis Kauno rajone, priklausantis Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) baseinui. Įteka dešiniajame krante. Nerėpa prasideda ties Kulautuva ir teka per Kulautuvos mišką pietvakarių kryptimi. Vidurupyje įsteigtas Nerėpos entomologinis draustinis, siekiant apsaugoti retųjų vabzdžių buveines. Kerta kelią 1909 privažiuojamasis kelias prie Kulautuvos nuo kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , toliau upelio vaga sureguliuota,…
Peržiūrėti daugiau