Kategorija:Miesteliai ir kaimeliai
Veliuona Veliuona – tai vienas iškiliausių Lietuvos miestelių, įsikūręs Jurbarko rajono rytinėje dalyje, ant vaizdingojo Nemuno kranto. Tai vieta, kur istorija ir gamta susilieja į harmoningą visumą, o legendos ir realūs istoriniai įvykiai sukuria unikalią atmosferą. Jei ieškote vietos, kur galima pajusti tikrąjį Lietuvos praeities alsavimą ir mėgautis įspūdingu kraštovaizdžiu…
Peržiūrėti daugiauPunia Punia – kaimas Alytaus rajono savivaldybėje, 13 km į šiaurę nuo Alytaus, 3 km į vakarus nuo kelio 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė , dešiniajame Nemuno krante (ties Punelės žiotimis), Nemuno kilpų regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1863 m.), Punios koplyčia (1831 m. sukilėliams atminti), yra Punios mokykla-daugiafunkcis centras, biblioteka (nuo 1949 m.), paštas, kultūros namai, ekologiško kuro gamybos ir medienos apdirbimo įmonės. Įrengta lietuvių…
Peržiūrėti daugiauPapilė Papilė – miestelis Akmenės rajono savivaldybės pietinėje dalyje, šalia kelio 155 Kuršėnai–Mažeikiai , Ventos regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra S. Daukanto gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), vaikų lopšelis-darželis „Kregždutė“, paštas, istoriko ir rašytojo S. Daukanto muziejus (u.k. 10788) bei paminklas (u.k. 7656; ant aukšto postamento, 1930 m., bronza, skulptorius Vincas Grybas, statula išlieta Berlyne). Miestelio vardas kildinamas iš žodžio papilė („vieta prie pilies, palei pilį“),…
Peržiūrėti daugiauŽemaičių Kalvarija Žemaičių Kalvarija (iki 1637 m. Gardai, 1964–1989 m. Varduva) – miestelis Plungės rajono savivaldybėje, prie kelio 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Urbanistikos paminklas. Pro miestelį teka Varduva, į kurią įteka Cedronas (anksčiau vadinosi Pagardeniu). Seniūnijos centras, Žemaičių Kalvarijos seniūnaitija. Yra Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos (pastatyta 1822 m., su varpine) ir buvusio dominikonų (vėliau – marijonų) vienuolyno pastatų ansamblis, veikia Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazija (prie jos stovi…
Peržiūrėti daugiauPoškonys (vietinių dar vadinama Poškos) – gatvinis kaimas Šalčininkų rajono savivaldybės pietryčiuose, 1 km į vakarus nuo kelio 104 Šalčininkai – Dieveniškės – Krakūnai, prie Gaujos upelio, kuris patvenktas ir kaimo pietinėje dalyje sudaro tvenkinį. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras, Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija. Yra Poškonių pagrindinė mokykla, vaikų darželis, biblioteka, paštas, muziejus (įdomūs eksponatai iš apylinkių – audimo, kitų tradicinių amatų ir…
Peržiūrėti daugiauRimašių kaimas – etnografinis gatvinis kaimas Šalčininkų rajono savivaldybės pietryčiuose, Dieveniškių istorinio regioninio parko teritorijoje, prie Gaujos upės ir kelio 104 Šalčininkai–Dieveniškės–Krakūnai. Kaimas yra gatvinio rėžinio tipo, paskelbtas architektūros paminklu. Apylinkėse saugomas Rimašių akmenynas. Daugiau kaip dvidešimties sodybų gatviniame kaime paminklinėmis lentomis pažymėtos 8 sodybos, į architektūros paminklų sąrašą įtraukta 13 sodybų su 29 pastatais. Jie pastatyti…
Peržiūrėti daugiauŽižmai Žižmai – etnografinis gatvinis kaimas Šalčininkų rajono savivaldybės pietryčiuose, šalia kelio 104 Šalčininkai–Dieveniškės–Krakūnai. Piečiau kaimo prateka dešinysis Gaujos intakas Berželis. Žižmų kaimas – architektūros paminklas/draustinis, įeinantis į Dieveniškių istorinio regioninio parko teritoriją: labai mažai pakitęs 1,5 km ilgio gatvinis kaimas su etnografinėmis XIX a. pabaigos – XX a. pradžios…
Peržiūrėti daugiauDubingiai – miestelis Molėtų rajono savivaldybės pietuose, 20 km į pietus nuo Molėtų, ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero, kuris taip pat kartais vadinamas Dubingių vardu, šiauriniame krante. Dubingių seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Dubingių plano struktūra linijinė. Miestelyje 1958 m. pastatyta Dubingių Šv. Jurgio bažnyčia, biblioteka, veikia kraštotyros muziejus (įsikūręs buvusioje smuklėje ir mokykloje), yra paštas, Asvejos regioninio parko direkcija, istorinis-kultūrinis paminklas – medinė Dubingių karčema (XIX…
Peržiūrėti daugiauAlka – gatvinio tipo kaimas Molėtų rajono savivaldybės pietryčiuose, Asvejos regioniniame parke, pusiasalyje Asvejos ežero šiauriniame krante, priešais Jonėnus. Pietryčiuose yra Alkos kaimas Švenčionių rajone. Kaimas supamas miškų, šalia įteka Baluoša, telkšo Kaušelio ežerėlis. Yra privatus Artūro Davainio buities rakandų muziejus. Yra saugoma etnoarchitektūrinė sodyba (dvigalė gryčia, svirnas, pirtis). Gamtos paminklas – senas klevas. Šis vardas liudija, jog kadaise čia buvo senojo lietuvių kulto vieta —…
Peržiūrėti daugiauGaveikėnai – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, Aukštaitijos nac. parke, rytiniame Dringio krante, 3 km į vakarus nuo Ignalinos. Kaimo pietryčiuose, pamiškėje išlikęs kultūros paminklas – vandens malūnas (pastatytas 1800 m. prie Palaukinio ežero; istorijos paminklas). XIX a. statinį nuo pražūties išgelbėjo buvusio Ignalinos žuvininkystės ūkio direktorius A. Bagdanavičius. Pasakojama, kad vandens malūne gyvena velnias Abisinas, krečiantis piktas išdaigas kaimo žmonėms. Įkurta poilsiavietė, yra privatus Augulių muziejus…
Peržiūrėti daugiauStrazdai – etnografinis kaimas (padrikasis) Utenos rajono savivaldybės pietryčiuose, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Architektūros paminklas (visi statiniai paminkliniai). Kaimas įsikūręs Baluošo ežero šiaurinėje pakrantėje, tarp ežero ir Šuminų–Vaišnoriškės kelio. Kaimas išsaugojo senąją išdėstymo struktūrą, trobesiai pastatyti grupėmis, vietomis – atokiau nuo kelio. Nuo XIX a. išlikusios 3 pirkios (viena jų dūminė), 2 kluonai, 1 daržinė. Pirkios viengalės ir dvigalės, tvartai narvelinio tipo, kai kurie su dieninuku,…
Peržiūrėti daugiauCeikiniai – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 12 km į pietryčius nuo Ignalinos, 9 km nuo kelio 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta po I pasaulinio karo; liaudies architektūros paminklas), paštas, Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinės mokyklos Ceikinių skyrius. Kaimo vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Ceikinės upelio. XVII a. kaimas vadinosi Keiziai, Keizai, o dvarvietė vadinta…
Peržiūrėti daugiau