Kategorija:Upės ir upeliai

Šventoji Šventoji (latv. Sventāja) – upė šiaurės vakarų Lietuvoje ir pietvakarių Latvijoje, ilgis – 68,4 km (iš jų daugiau kaip 30 km eina valstybine siena tarp Lietuvos ir Latvijos). Prasideda Ledžių apylinkėse, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Salantų. Aukštupys yra Skuodo rajono vakaruose, teka į šiaurę, šiauriau nuo Lenkimų upė pasuka į pietvakarius…

Nerėpa – upelis Kauno rajone, priklausantis Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) baseinui. Įteka dešiniajame krante. Nerėpa prasideda ties Kulautuva ir teka per Kulautuvos mišką pietvakarių kryptimi. Vidurupyje įsteigtas Nerėpos entomologinis draustinis, siekiant apsaugoti retųjų vabzdžių buveines. Kerta kelią  1909 privažiuojamasis kelias prie Kulautuvos  nuo kelio  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , toliau upelio vaga sureguliuota,…

Jūra – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas, dešimtoji pagal ilgį upė Lietuvoje. Prasideda Žemaičių aukštumos vakariniame šlaite, 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo, Jankaičių kaimo teritorijoje. Jūros upės vagos plotis siekia 15 – 20 m, gylis – 0,1 – 3 metrai. Atodangų aukštis iki 25 m. Dviejose vietose…

Daugyvenė – upė šiaurės Lietuvoje, dešinysis ir ketvirtas pagal ilgį Mūšos intakas. Ištakos yra Ežerbalos pelkėje, esančioje už 5 km į pietvakarius nuo Šeduvos (Radviliškio rajonas). Teka į šiaurės rytus per Raudondvarį, Pakalniškius, apjuosia Raginėnų pilkapius, teka pro Rozalimą ir Klovainius. Žiotys – už 91,4 km nuo Mūšos žiočių ties Rimšonių kaimu (Pakruojo rajonas)….

Lietuvos vakarinėje dalyje, Šilutės rajono savivaldybėje, prieš įtekė­damas į Kuršių marias, Nemunas sulėtina savo vandenis. Dėl daugybės sąnašų čia jis skaidosi į šakas ir sudaro deltą. Nemunas – vienintelė upė Lietuvoje, sudaranti deltą. Tai žema trikampė lyguma, virš vandens pa­kilusi vos metrą – bekraščių lankų, akimis neaprėpiamų nendrynų, salų, seklumų,…

Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė, jos ilgis 937 km. Lietuva vadinama Nemuno kraštu. Daugiau kaip 70 proc. jos teritorijos užima Nemuno baseinas. Nemunas – mūsų upių ir upelių tėvas, vienas didžiausių Lie­tuvos gamtos turtų. Į Nemuną įteka apie 220 įvairaus dydžio upelių. Per metus jis atplukdo pusketvirto karto daugiau vandens,…

Dubysa – upė Vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje; Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 130,9 km (14-oji pagal ilgį Lietuvos upė). Prasideda Šiaulių rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Rėkyvos ežero, iš Bubių tvenkinio, ties užtvanka. Teka į pietus per Kelmės rajoną, pro Lyduvėnus, Betygalą, Ariogalą (Raseinių rajonas), Gėluvą. Žemupys skiria Jurbarko ir Kauno rajonus….

Anykšta Anykšta – upė Anykščių rajone, Šventosios kairysis intakas. Išteka iš Rubikių ežero. Įteka į Šventąją Anykščiuose. 2006 m. duomenimis, upė (žemiau Burbiškio) yra pati švariausia Lietuvos upė, pasižyminti ypač turtinga fauna. Upėvardis labai neaiškios kilmės. Bandoma sieti su ide. *an-/*en-, kurios vediniai galimai il. en („vanduo“), enach („pelkė, bala“). Upė ties…

Varius – upelis Lietuvoje, Anykščių rajone; Šventosios kairysis intakas. Prasideda laukuose prie Kalvelių kaimo, 2,5 km į vakarus nuo Debeikių. Teka daugiausia į šiaurės vakarus – pradžioje laukais, už Čekonių – pro Ramuldavos miškus. Žemupyje pasuka į pietvakarius, teka giliu slėniu. Įteka į Šventąją 92 km nuo jos žiočių, ties Šeimyniškėlių sodais. Upės vaga, išskyrus…

Šventoji Šventoji – upė Rytų Lietuvoje; didžiausias Neries intakas (Nemuno baseinas). Ši upė taip pat yra ilgiausia, kuri teka vien tik per Lietuvos teritoriją. Ištakos – Ignalinos rajone, Gražutės regioniniame parke telkšantis Dūkšto ežeras (apie 5 km į šiaurę nuo Dūkšto). Aukštupyje prateka Luodžio, Luodykščio, Asavo, Ūparto ežerus, toliau – Antalieptės tvenkinį (iki jį…

Dovinė – upė Lazdijų, Alytaus ir Marijampolės rajonuose, vienas vandeningiausių Šešupės intakų. Prasideda mažame ežerėlyje prie Balėnų kaimo. Prateka virtinę ežerų: Bebrų, Senkučio, Dusios, Simno, Žuvinto. Žemupyje kerta Amalvos pelkynus. Įteka į Šešupę ties Netičkampiu. Dovinės aukštupys iki Dusios ežero vadinamas Duselė arba Sutrė, tarp Dusios ir Simno ežerų – Koja, Spernia,…