Kategorija:Akmenys
Klebono akmuo Klebono akmuo. Netoli Alytaus, anksčiau buvusio geležinkelio tilto, sraunioje Nemuno tėkmėje iš vandens kyšo didelis akmuo, žmonių vadinamas „klebono akmeniu". Vietos gyventojai šį akmenį laiko stebuklingu. Sakomą, kad badmečio laikais žmonės pristigo valgio. Pradžioje grūdus maišė su pelais, bet greit pritrūko ne tik grūdų, bet ir pelų. Tada…
Peržiūrėti daugiauBarboros akmuo Barboros akmuo. Kavarskas, (Utenos aps.) Anykščiu apylinkėje yra plačiai visoj Lietuvoj žinomas akmuo „Puntukas“, o netoliese nuo ten, apie 15—20 km. atstumu, yra kitas akmuo, „Barbora“ vadinamas. „Barbora“ yra Kavarsko apylinkėje, nuo Mackeliškių kaimo atstumu apie 5—6 km., miške. Tai nėra, labai didelis akmuo, tūrio apie 25—30 m³,…
Peržiūrėti daugiauPadievaičio akmuo Padievaičio akmuo, vad. Velnio sostu – mitologinis riedulys, esantis Šilalės rajono savivaldybėje, Kvėdarnos seniūnijoje, Padievaičio kaime, Padievaičio piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete teritorijoje, 2 km į pietus nuo Kvėdarnos. Jis slūgso pietrytinėje piliakalnio papėdėje, kairiajame Druskio (kitaip – Druskinės, Vėžos) upelio krante. Vieta pritaikyta lankymui, pažymėta nuorodomis, pastatytas informacinis stendas. Nuo piliakalnio pusės per upelį…
Peržiūrėti daugiauBarstyčių akmuo Barstyčių akmuo arba Puokės akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime, Vidurio Žemaičių aukštumos šiauriniame pakraštyje. Akmuo sudarytas iš lauko špato, kvarco, žėručio. Ledynų atvilktas iš Fenoskandijos uolyno, esančio Skandinavijoje. Akmuo taip pat įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Šis milžiniškas akmuo sveria net 680 tonų. Didžiulis riedulys guli tarp moreninių kalvų esančiame šlapiame bei durpingame slėnyje. Istorija 1957 m. gale prie Barstyčių aptiktas didžiulis…
Peržiūrėti daugiauLygumų akmuo Lygumų akmuo stūkso Zarasų rajono savivaldybėje, Lygumų miške, netoli Stelmužės dvaro, prie keliuko Stelmužė–Suviekas, nuo Stelmužės ąžuolo į šiaurinį parko pakraštį 1,6 km. 18 m ilgio, plačiu paviršiumi. Yra manoma, jog akmuo savo dydžiu gali lenkti Puntuką, kadangi didžioji jo dalis yra po žeme, o archeologų akmuo kol kas nėra tyrinėtas. Legendos ir padavimai Tai įvyko labai…
Peržiūrėti daugiauAkmuo su Velnio pėda Akmuo su Velnio pėda guli Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, apie 0,5 km į rytus nuo Mikytų, Žemaitijos nacionaliniame parke, Mikytų kraštovaizdžio draustinyje. Tai mitologinis 3,4 x 3,6 m riedulys, jo viršuje yra du įdubimai, primenantys žmogaus pėdą, vadinamas Velnio arba Laumės pėda. Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojai…
Peržiūrėti daugiauJagėlonių akmuo, vadinamas Gaideliu – mitologinis akmuo Jagėlonių kaime (Kietaviškių sen.), Elektrėnų savivaldybėje. Akmuo slūgso atviroje vietoje tarp dviejų sodybų, prie kelio 4718 Semeliškės–Jagelonys–Mūro Strėvininkai–Žiežmariai , pažymėtas mediniu ženklu. Natūralus riedulys – šviesiai rausvas, vidutinio grūdėtumo granitas, netaisyklingos formos, pailgas, maždaug 3,5 m ilgio ir iki 2,6 m pločio bei nuo 0,7-1 m aukščio rytų šone iki…
Peržiūrėti daugiauLiškiavos akmuo gulintis šalia Viedzmos griovos yra pilkai rausvas stambiagrūdis granitas, suskaldytas į keliolika įvairaus dydžio ir formos, nuo visai smulkių iki 2 m dydžio, akmens fragmentų, išsidėsčiusių gana kompaktiškoje teritorijoje. Akmuo anksčiau buvo netaisyklingos piramidės pavidalo, maždaug 6-7 m ilgio ir apie 5 m pločio bei iki 3 m…
Peržiūrėti daugiauLaumės akmuo stūkso ant griovos krašto, prie pat vieškelio iš Liškiavos į Žeimius. 100 m nuo Liškiavos kryžkelės, dešinėje kelio pusėje, maždaug 30 m nuo kelio krašto. Senų senovėje, labai seniai, kaip seni žmonės kalba, laumė nešė tą akmenį ir norėjo Nemuną užtvenkti ligi dvyliktos valandos. Tik kai gaidys užgiedojo,…
Peržiūrėti daugiauKlebono akmuo Klebono akmuo dar vadinamas Kunigo akmeniu yra Nemune Nemunaityje. Iki jo veda poilsio zonos pasivaikščiojimo takas, o prie akmens krante įrengta apžvalgos aikštelė. Šioje vietoje 1877 m. buvo įsteigta vandens matavimo stotis. Vieta parinkta kaip tik dėl čia pūpsančio didžiulio akmens. Jame iškapojo aikšteles ir prikalė matuokles, užrašus…
Peržiūrėti daugiauDidysis Dzūkijos akmuo Didysis Dzūkijos akmuo arba Vangelonių akmuo – masyvus riedulys, geologinis gamtos paminklas, devintas pagal dydį Lietuvoje. Paskelbtas saugomu 1964 m. Stūkso Dzūkijoje, Vangelonių kaime, Nemunaičio seniūnijoje, Alytaus rajone. Riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies): aukštis – 3,82; ilgis – 7,1; plotis – 4,58; didžiausia horizontali apimtis – 18,03 m. Šis riedulys…
Peržiūrėti daugiauDūdų akmenys Dūdų akmenys – du stambūs rieduliai, slūgsantys Širvintų rajone, Gelvonų sen., Dūdų kaime, 3,5 km į šiaurę nuo Bagaslaviškio. Akmenis supa dirbami laukai ir ganyklos. Privažiavimo, kelio nuorodų nėra (2017 m. duomenimis). Rieduliai paprastai matomi nuo Kangedų kaimo kapinaičių, kol nėra užaugusių pasėlių. Apatinis riedulys dar vadinamas Dideliu…
Peržiūrėti daugiau