Kategorija:Kalnai

Storių kalnas Storių kalnas – moreninė kalva Lietuvoje, Anykščių rajone, 4 km į pietryčius nuo Anykščių, Storių kaimo apylinkėse. Patenka į Anykščių regioninį parką. Ši kalva yra Sėlių aukštumos, Rubikių moreninio masyvo, Storių kalvyno aukščiausia vieta. Aukštis virš jūros lygio – 194 m. Kalva keiminė, sudaryta iš sluoksniais suklostyto akmeningo molio, smėlio, žvirgždo. Paviršių dengia moreninis priemolis, akmenys. Aukščiausioji kalva storiečių vadinama Didžiuoju kalnu, mažesnės – Eglėkalniu,…

Nevaišių kalnas Nevaišių kalnas – penktoji pagal aukštį Lietuvos kalva (aukštis 288,9 m) ir aukščiausias Švenčionių aukštumos taškas. Ji stūkso Ignalinos rajone, 4 km į šiaurę nuo Ceikinių, prie Nevaišių kaimo. Tai aukščiausia Švenčionių aukštumos vieta. Apie 10 km į šiaurės vakarus yra kiek žemesnė kalva – Būdakalnis. Aplink kalną…

Būdakalnis (arba Ažušilės kalnas, Ažušilis) – viena aukščiausių kalvų Lietuvoje (284,8 m), 3 km į rytus nuo Ignalinos, Švenčionių aukštumoje. Apie 10 km į pietryčius yra kiek aukštesnė kalva – Nevaišių kalnas. Susidarė paskutinio ledynmečio metu iš moreninio priemolio, žvirgždo, gargždo, riedulių. Šiaurinėje kalvos papėdėje įsikūręs Ažušilės kaimas. Budakalnis – Ažušilės kalnas (vietinių tariama su u trumpąja, tik Č. Kudaba apie 1960…

Ties Kernuvės upeliu baigiasi Balbieriškio kilpa, ir Nemunas pradeda riesti Prienų–Birštono kilpą. Čia Nemunas sutinka Kernuvių kalną ir lyg pabūgęs jo pasuka į šoną, bet ir nelieka „skolingas“ – nepermaldaujamai ardo jo šlaitus. Jam talkina nedidelis, vos kelių kilometrų ilgio, aukštupyje numelioruotas Kernuvės upelis. Nors ir mažas būdamas, jis sugebėjo…

Gedimino kapo kalnas Gedimino kapo kalnas arba Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete trečias papilys, vadinamas Gedimino kapo kalnu – kalnas, stūksantis Vilniaus centre, Kalnų parko teritorijoje, Vilniaus pilių kultūrinio rezervato archeologijos paminklas. Įrengtas atskiroje kalvoje Kalnų parko kalvų masyvo pietinėje dalyje, 700 m į pietryčius nuo pirmojo piliakalnio (Pilies kalno), 200 m…

Perkūno kalnas yra Kretingos raj. sav., Ėgliškių kaime, Dangės upės kairiajame ir jos intako Šaltupio dešiniajame krante, į vakarus nuo Andulių piliakalnio. Perkūnkalnį ir piliakalnį skiria 7 m gylio bei 40 m pločio gynybinis griovys. Perkūno kalnas – 36 m ilgio ir 8 m pločio aukštumos kyšulys – kuršių alkakalnis,…

Aušrinės kalnas – didžiulė, apylinkėje dominuojanti kalva. Aušrine (Didžiąja ir Mažąja) vad. R. ir Š. didelio kalvagūbrio dalys: Š. dalis – Mažoji Aušrinė – buvusi maždaug 80 x 60 m dydžio pakiluma, nuo pagrindinės aukštumos atskirta giliu grioviu. Didžiosios Aušrinės Š., Š.R. ir V. šlaitai statūs (12-15 m). Kalva beveik…

Kupiškio apylinkėj yra vienas ki­tas piliakalnis, alkakalnis ar šiaip koks iš senų laikų gerbiamas istori­nis kalnelis. Vienas tokių pagerbtųjų kalnelių yra žirgokalnis, apie kuri vietos gyventojai, mylintieji savo kraštą, sukūrė gražių padavimų ir dainose apdainuoja. Žirgokalnis yra neaukšta ariamos žemės kalva, esanti netoli Pajuodupės kaimo, apie porą kilometrų į šiaurę…

Žąsūgalos kalnas Žąsūgalos kalnas (arba Baltininkų kalnas) – kalva, stūksanti Žemaitijoje, Telšių rajono savivaldybėje prie Žąsūgalo ir Baltininkų kaimų. Aukštis 210 m. Iškilęs Vidurio Žemaičių duburyje netoli Biržulio ir Lūksto ežerų. Kalno apylinkės kartu su Virvytės slėniu – Žąsūgalo kraštovaizdžio draustinis, kuriame saugomos prieš 14–15 tūkst. m. suformuotos reljefo formos. Kalno aukštis…

Tytuvėnai — miestelis Žemaitijos aukštumos rytinėse priekalnėse, šiau­riniu šonu įlindęs į mišką, nusidriekęs tarp dviejų ežerų – Giliaus ir Bridvaišio. Žinių apie Tytuvėnus paliko dar XV a. mokslininkas Mikalojus Kuzietis: pažymėjo miestelį savo sudarytame Vidurio Europos žemėlapyje. O juk tai seniausias žemėlapis, kuriame pavaizduota Lietuvai Miestelyje, netoli bažnyčios, supamas Tytuvos…

Birutės kalnas Birutės kalnas. Palanga – kurortas prie Baltijos Jūros. Manoma, kad ji užjūrio pirklių galėjo būti lankoma nuo 1161 m. Pietinėje miesto dalyje yra kalva, iškilusi 20,7 m virš jūros lygio, – Birutės kalnas. Kalva žemėlapiuose žymima nuo XVII a. 1965 m. papėdėjė pastatyta skulptūra „Tau, Birute“ (autorė Konstancija…