Vieta:Aukštaitija
Akmenytė – nedidelis kaimelis Kupiškio rajono savivaldybės centre, 2 km į vakarus nuo Kupiškio. XIX a. kaimo žemėse buvo Paketurių ganyklos. Iš akmenuotų ganyklų laukų ir kilęs Akmenytės pavadinimas. Padavimas kalba, kad labai seniai palei Lėvens upę velnias nešęs didelį maišą akmenų prikrovęs. Maiše tarp mažų akmenų buvęs didelis akmuo. Tai…
Peržiūrėti daugiauAsalnų ir Asalnykščio ežerai labai dažnai vadinami bendru Asalnų ežero vardu. Jie jungiasi sąsmauka. Į rytus nuo sąsmaukos yra Asalnai. Patogumo dėlei ir mes abu ežerus vadinsime bendru vardu. Geriausiai prieinamos rytinės ir šiaurinės ežero pakrantės. Vakarines ir pietines pakrantes sausumos keliais pasiekti kur kas sunkiau. Asalnų ežeras labai sudėtingos…
Peržiūrėti daugiauŠančių piliakalnis, Kepeliušius, Pikelnia – piliakalnis ir gyvenvietė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Šančių kaimo, Lapių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta pagal lankytino objekto rodyklę (0,7 km), ties gamybiniais pastatais 400 m pasukus šiaurės kryptimi lauko keliuku link kolektyvinių sodų, nuo jų ribos paėjus į dešinę šiaurės rytų – šiaurės…
Peržiūrėti daugiauBakainių piliakalnis yra Kėdainių rajono savivaldybės šiauriniame pakraštyje, 19 km nuo Kėdainių, Liaudės upelės kairiajame krante, apie 2 km į šiaurės vakarus nuo Surviliškio. Dažnai Bakainių piliakalnis vadinamas Pilies kalnu. Piliakalnis krantinio tipo. Piliakalnis pailgas, nutįsęs šiaurės-pietų kryptimi, stačių šlaitų. Viršūnės aikštelė netaisyklingos trapecijos pavidalo, apie 70 m ilgio, 55…
Peržiūrėti daugiauPilionių piliakalnis stūkso Kėdainių rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 27 km nuo Kėdainių, netoli Gudžiūnų miestelio. Jis matomas tik pravažiavus Piliorių kaimą, pakelės kairėje pusėje. Dar vadintas Švedkapiu arba Piliuku. Aikštelė trikampė, driekiasi pietų – šiaurės kryptimi. Ilgis 44 m, plotis 35 m (šiaurinėje dalyje). Šiauriniame aikštelės krašte yra 35 m ilgio, 3 m aukščio, 14,5 m…
Peržiūrėti daugiauIstorikai negali pasakyti, kada šiame pasakiško grožio, kampelyje žmonės surentė pirmąją sodybą. Pasakojama, kad čia pirmieji apsigyveno buvę Lietuvos bajorai Lukaševičiai. Iš kur jie atkeliavo, taip pat niekas nežino. Be sūnų, jie dar turėjo keletą gražuolių dukterų, kurių vieną, vardu Birutė, pamilęs Lietuvos didiko Puzono sūnus ir vedęs. Kuri laiką…
Peržiūrėti daugiau