Puziniškis
Puziniškis, Puziniškio kaimas
Adresas
Puziniškis. Žemėlapyje pažymėta kelias vedantis į kaimą.
GPS
55.353135000918, 26.026428937912
Istorikai negali pasakyti, kada šiame pasakiško grožio, kampelyje žmonės surentė pirmąją sodybą. Pasakojama, kad čia pirmieji apsigyveno buvę Lietuvos bajorai Lukaševičiai. Iš kur jie atkeliavo, taip pat niekas nežino. Be sūnų, jie dar turėjo keletą gražuolių dukterų, kurių vieną, vardu Birutė, pamilęs Lietuvos didiko Puzono sūnus ir vedęs. Kuri laiką jis čia gyveno, o vėliau ir šią gyvenvietę imta vadinti Puziniškiu. Dabar čia nėra nė vienos Puzinų šeimos.
Puziniškis yra patyręs visokių negandų, bet pati skaudžiausia įvyko 1933 m. liepos 17 d.. Tą vidurvasario dieną, kai visi gyventojai triūsė laukuose, namuose paliktas devynmetis Jonukas užsidegusią degtukų dėžutę įmetė pro tėvų tvarto langą į vidų — tiesiog į sausą šiaudu krūvą. To ir pakako. Iš liepsnojančių pastatų griaudėjo kažkada užslėpti sviediniai, tratėjo šoviniai. Šią šiurpią liepsnojančio kaimo tragediją skelbė aplinkinių bažnyčių varpai. Niekas nieko neišgelbėjo, žmonės liko kaip stovi. Po kelių valandų iš septynių, sodybų keturios pavirto vien degėsių krūva.
Dar tais pačiais metais šis tuometinio pasienio kaimas (ežeru ėjo demarkacinė linija tarp Lenkijos ir Lietuvos) buvo išdalytas vienkiemiais. Prasidėjo naujas gyvenimas su visais vargais ir rūpesčiais. Išsimėtė sodybos po visus kaimo laukus ir pamiškes. Tačiau dauguma vienkiemių po karo sunyko, dabar jų vietoje kur ne kur dar palikę pamatai ar nusenę sodų medžiai.
Ypač sunkūs kaimui buvo pirmieji pokario metai. Ginkluoti vyrai buvo pastovūs šio pamiškės kaimo lankytojai. Miške maždaug pusiaukelėj tarp Puziniškio ir Ginučių yra vardą Šaudymas gavusi vieta. Pasakojama čia buvus mūšį, šioje vietoje žuvę keturi miško vyrai, vienas puziniškietis.
Pokary vėl palietė kaimą ir liepsnos liežuviai. Tuoj po minėto mūšio padegtos supleškėjo per pirmąjį Puziniškio gaisrą sveikos išlikusios Jono Banio bei Rukšėnų, sodybos. Dar ir dabar su nuoskauda prisimenama, kaip puikiai ir iš kokių tvirtų medžių buvusi suręsta, dabar tokių kaime nesą.
Tačiau dar ir šiandien Puziniškyje, ant gražuolės kalvos, tarp puikių sodų puikuojasi šešios sodybos. Kaimo vardą dabar garsina jau nebe didikas Puzonas, o kalvos šlaite į erdvę virš ežero išsišovęs Puziniškio ąžuolas. Vienišas Puziniškio ąžuolas iš tolo matomas nuo Asalnų ir Asalnykščio ežerų, vasaros karštymečiais po juo pavėsį susiranda kalvos šlaite besiganančios avelės.