Vieta:Dzūkija
Kapčiamiesčio giria Kapčiamiesčio giria yra Lazdijų rj. savivaldybės teritorijos pietuose, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Plotas 27 850 ha, mišku apaugę 23 800 hektarų. Susideda iš 40 miškų; didesnieji: Kapčiamiesčio, Kuodžių, Krivonių, Justinavo, Ustronijos, Varviškės, Pertako, Baltojo Kauknorio, Juodojo Kauknorio miškai, Leipalingio giria. 52 % miškų – valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioniniam padaliniui, iki 2018 priklausė…
Peržiūrėti daugiauLašinių piliakalnis Lašinių piliakalnis su gyvenviete, Napoleono kalnas – piliakalnis ir gyvenvietė Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Lašinių kaimo, Rumšiškių seniūnija. Pasiekiamas iš plento 188 Rumšiškės–Tadarava Bartkūnuose pasukus į dešinę, link Lašinių, Lašiniuose pasukus į kairę pietų kryptimi link sodybos, pro ją paėjus į pietus, į mišką 300 m, yra kairėje. Lašinių piliakalnis įrengtas Strėvos dešiniojo kranto kyšulyje, kurį iš pietryčių ir rytų juosia Strėva, iš…
Peržiūrėti daugiauStrėvos piliakalnis Strėvos piliakalnis – piliakalnis Trakų rajono savivaldybėje, į šiaurę nuo Strėvos kaimo, Strėvos miške, Trakų seniūnija. Pasiekiamas iš plento Trakai – Prienai, pervažiavus Strėvą, pasukus į dešinę šiaurėn, į mišką, už 50 m vėl pasukus į dešinę ir pavažiavus miško keliuku iki jo galo – iš viso 660 m – yra dešinėje rytuose, miške, Gilūšio (Nepėro) ežero pusiasalio pietinėje dalyje. Strėvos…
Peržiūrėti daugiauAlkų ąžuolas Alkų ąžuolas – išskirtinio amžiaus ąžuolas, augantis Elektrėnų savivaldybėje, Kazokiškių seniūnijoje, Alkų girioje, šalia Paalkių piliakalnio. Paskelbtas valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu. Ąžuolas auga nuošalioje vietoje, pasiekiamas iš kelio 4717 Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai ties Diržonimis pasukus pagal ženklą link piliakalnio, pavažiavus apie 1,2 km gruntiniu keliu pamiške iki staigaus posūkio į dešinę. Toliau eiti per dirbamą lauką šiaurės rytų kryptimi…
Peržiūrėti daugiauPaalkių piliakalnis Paalkių piliakalnis – piliakalnis Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Paalkių ir į rytus nuo Diržonių, Kazokiškių seniūnija. Pasiekiamas keliu Kazokiškės – Mitkiškės prieš Diržonis pasukus į dešinę rytuosna, į Zabariją einančiu keliu, pavažiavus 1 km iki miško dešinėje ir nuo kelio posūkio į dešinę paėjus 500 m…
Peržiūrėti daugiauPapalazdijų piliakalnis Papalazdijų piliakalnis su gyvenviete, Katkuškės, Lazdijai, Palazdijai – piliakalnis ir gyvenvietė Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Papalazdijų kaime, Lazdijų seniūnija. Pasiekiamas plentu Lazdijai – Miškiniai pavažiavus 1,1 km, pasukus į dešinę vakarų kryptimi link Baltajo ežero vedančiu lauko keliuku 150 m, ties jo įvažiavimu į mišką paėjus vos pastebimu miško keliuku 150 m. į dešinę šiaurės vakarų kryptimi. Papalazdijų piliakalnis įrengtas Baltajo…
Peržiūrėti daugiauBarčių piliakalnis Barčių piliakalnis, arba Čepelūnų, Ulbinų piliakalnis – piliakalnis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Barčių, į vakarus nuo Ulbinų kaimo, Vydenių seniūnija, Uosupio dešiniajame krante, buv. Čepelūnų dvaro lauke. Pasiekiamas nuo plento Varėna – Dubičiai, neprivažiavus Uosupio užtvankos, pasukus pirmu žvyruotu keliu į dešinę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 1,5 km, už miškelio pasukus į kairę pietuosna ir pavažiavus 200 m lauko…
Peržiūrėti daugiauEžerėlių piliakalnis Ežerėlių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Ežerėlių kaime, Šventežerio seniūnija. Pasiekiamas keliu Šventežeris – Gegutė Ežerėlių pradžioje pasukus į dešinę vakarų kryptimi, pavažiavus 700 m lauko keliuku, ties antra sodyba dešinėje paėjus į kairę pietuosna per laukus 250 m. Piliakalnis įrengtas atskiroje didelėje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga pietvakarių – šiaurės rytų…
Peržiūrėti daugiauDidžiųjų Gulbinų piliakalnis Didžiųjų Gulbinų piliakalnis – piliakalnis, stūksantis Vilniaus šiaurinėje dalyje, į rytus nuo kelio A14 Vilnius–Utena , Didžiuosiuose Gulbinuose, Gulbino ežero saloje. Piliakalnis yra archeologijos ir kraštovaizdžio paminklas, 2009 m. įrašytas Į LR Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 33045). Užima 2234 m² teritoriją, datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pab. – I mūsų eros tūkstantmečiu. Piliakalnis yra vienintelėje Gulbino ežero saloje, vandens telkinio…
Peržiūrėti daugiauGalvė Galvė – ežeras pietryčių Lietuvoje, Trakų rajone, Trakų miesto šiaurinėje dalyje, Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Pietuose išsikišančiame pusiasalyje yra XIV a. Pusiasalio pilies liekanos. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 3,28 km, didžiausias plotis siekia 1,96 km. Altitudė 148,5 m. Ežero gylis rytinėje ežero dalyje siekia net 46,7 m. Galvės dubuo rininės kilmės. Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 13,5 km,…
Peržiūrėti daugiauStalo kalnas Stalo kalnas – kalnas, stūksantis Vilniaus centre, Kalnų parko teritorijoje, Vilniaus pilių kultūrinio rezervato archeologijos paminklas. Pavadinimą kalnas gavęs dėl savo formos – viršūnėje jis lygus kaip stalas. Priešais – Trijų Kryžių paminklas ant Plikojo kalno. Stalo kalną galima aplankyti iš T. Kosciuškos gatvės pusės; iš čia užkopus į kalną, patenkama į estradą. Vasarą joje vyksta įvairūs koncertai, šventės. Galima tiesiai…
Peržiūrėti daugiauBekešo kalnas Bekešo kalnas – piliakalnis Vilniuje, Pilių rezervate. 2005 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą. Kasparo Bekešo antkapinis paminklas, 20 m aukščio ir 4 m skersmens aštuoniakampis bokštas, nugarmėjo į Vilnią, vandeniui paplovus kalno šlaitą 1838 ir 1841 m. Vėliau, 2009 m. liepos 5 d. kalno papėdėje, Bernardinų sode Krivių g. 10, atidengtas medinis ąžuolinis obeliskas Kasparui Bekešui (autorius – tautodailininkas Rimantas Zinkevičius). Ldk S. Batoro draugas karvedys Kasparas Bekešas mirė Gardine, bet prieš…
Peržiūrėti daugiau