Vieta:Dzūkija
Zervynos Zervynos – etnografinis gatvinis kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, Dzūkijos nacionalinio parke abipus Ūlos upės bei jos intako Pavilnio. Respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis 48 sodybas, kurių 8 paskelbtos etnografinėmis. Vakariniu pakraščiu eina Vilniaus–Marcinkonių geležinkelis, yra Zervynų geležinkelio stotelė. Zervynas iš visų pusių supa Dainavos girios miškai. Pro kaimą vinguriuoja Ūla (per ją įrengtas medinis tiltas ir metalinis Zervynų geležinkelio tiltas), nedidelis šaltiniuotas Pavilnio upelis….
Peržiūrėti daugiauŠkilietų ežerai Škilietų ežerai – 3,5 ha ir 5,3 ha ploto glaciokarstinės (termokarstinės) kilmės ežerai Dzūkų aukštumoje, Trakų rajone, 4 km į šiaurę nuo Aukštadvario, Mergiškių Kalvų miške. Patenka į Aukštadvario regioninį parką, Mergiškių kraštovaizdžio draustinį. Ežerai eutrofiniai, užaugantys. Telkšo Akmenių eroziniame klonyje,glaciokarstinėje dubėje žemiau garsiosios Velnio duobės. Škilietų ežerai yra labai skirtingo charakterio….
Peržiūrėti daugiauAntaveršio duobė Antaveršio duobė – unikalus gamtos objektas esantis Aukštadvario – Giriotiškių stambiai kalvotame moreniniame kalvyne. Ji susiformavo paskutinio ledynmečio periode, Gelionių kalvos šiauriniame pakraštyje. Duobės gylis skirtingose pusėse skiriasi. Antaveršio duobė susidarė ledyno pakraščio properšoje, į kurią nuo paviršiaus sutekėdavo ledo tirpsmo vanduo. Vėliau duobė užsipildė ledu, nukritusiu nuo ledyno…
Peržiūrėti daugiauAlbinavos duobė Albinavos duobė yra Aukštadvario – Giriotiškių stambiai kalvotame moreniniame kalvyne. Duobė yra elipsės formos, lėkštais šlaitais su mažu ežerėliu. Tai glaciokarstinės kilmės geologinis-geomorfologinis objektas, turintis ledyno tirpsmo vandenų srauto išgraužtą protaką. Tirpstant ledynui vandens srautai tekėdami nuo aukštesnių smėlingų kalvų atnešė atitrūkusį ledo luistą ir palaidojo žemesnių moreninių…
Peržiūrėti daugiauMergiškių alko akmenys Mergiškių alko akmenys – tai viena seniausių ir paslaptingiausių mitologinių akmenų grupė Trakų rajone, esantis Aukštadvario seniūnijoje, Mergiškių kaime, Mergiškių kraštovaizdžio draustinio širdyje. Šis archeologiniu ir mitologiniu požiūriu vertingas pavienis objektas yra valstybės saugomas nuo 1994 m. ir priskiriamas regioninio reikšmingumo kultūros paveldo vertybių sąrašui. Jo amžius…
Peržiūrėti daugiauGedanonių kalva Gedanonių kalva – viena aukščiausių kalvų pietų Lietuvoje, už 5 km į pietryčius nuo Nemaitonių, Gedanonių kaime. 257,4 metrų aukštyje virš jūros lygio iškilusi Gedanonių kalva – ne tik viena aukščiausių Pietų Lietuvos viršūnių, bet ir tikras reljefo perlas, vainikuojantis Aukštadvario kalvyną. Ji stūkso Dzūkų aukštumoje, Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje, vos keli kilometrai nuo garsiosios…
Peržiūrėti daugiauBakanauskų ežeras Bakanauskų ežeras, dzūk. Bakanauskų ažaraicis – ežeras pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, apie 8,5 km į vakarus nuo Marcinkonių, Bakanauskų pelkėje. Ežero ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius – 0,28 km, plotis – iki 0,21 km. Altitudė 120,8 m. Krantai žemi, sunkiai prieinami, plačiai užpelkėję, plyti ~ 25 ha dydžio pelkė. Ežerą supa Kapiniškių miškas. Prie ežero įsikūrę 2 Kapiniškių kaimo sodybos (Bakanauskų vienkiemiai)….
Peržiūrėti daugiauČirštų šaltinis Čirštų šaltinis kitaip Padreviškių šaltinis trykšta Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, netoli Kapiniškių kaimo, Kapiniškių miško 588 kv. vidurinėje dalyje, už 120 metrų į pietvakarius nuo kelio Kapiniškiai–Viršurodukis. Čirštų šaltinis trykšta stačiašlaitės, 9–11 metrų gylio griovos smaigalyje, Kapiniškių miške, 15–20 metrų skersmens sufoziniame cirke – tai gamtinė įgriuva, susiformavusi,…
Peržiūrėti daugiauSkerdzimų pieva Skerdzimų pieva – žemapelkė įeinanti į Kapiniškių kraštovaizdžio draustinio teritoriją, pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Dzūkijos nacionaliniame parke, ties Kapiniškių kaimu. Tai Skroblaus slėnio užpelkėjusi salpa, kurioje vingiuoja šaltiniuotasis Skroblus. Įžengus į šią vietą, patenki tarsi į kitą pasaulį – drėgną, kvepiantį, šaltiniuotą. Šaltas ir tyras Skroblus lėtai vingiuoja tarp akmenų ir…
Peržiūrėti daugiauVerknės senvagės šaltinis Verknės senvagės šaltinis – valstybės saugomas hidrogeologinis gamtos paveldo objektas, esantis Trakų rajono savivaldybėje, Aukštadvario miestelyje. Šaltinis trykšta Aukštadvario pietvakariniame pakraštyje, Verknės senvagės kairiajame krante, 0,6 km į rytus nuo Aukštadvario dvaro sodybos. Pasiekiamas iš Draugystės gatvės (kelias 4703 Aukštadvaris – Vaickūniškės) ties Aukštadvario tvenkiniu, kur stovi nuoroda į šaltinį. Jis pasižymi geros kokybės gėlu vandeniu, todėl gausiai lankomas Aukštadvario regioninio parko lankytojų ir vietos…
Peržiūrėti daugiauPavinkšnės šaltinis Pavinkšnės šaltinis arba Gudų salos šaltinis trykšta Varėnos rajono savivaldybėje, Marcinkonių seniūnijoje, tarp Mardasavo ir Puvočių kaimų, apie 460 m. į Vakarus nuo kelio Pyvočiai – Mardasavas, apie 50 metrų nuo Merkio dešiniojo kranto. Apie 50 metrų ilgio šaltinio vaga vingiuoja per akmenėlius, pirmiausia pietų kryptimi, o prieš pat…
Peržiūrėti daugiauŪlostakos miško šaltiniai Ūlostakos miško šaltiniai trykšta Varėnos rajono savivaldybėje, Marcinkonių seniūnijoje, tame pačiame kaip ir Ūlostakos akmuo Paūlių kaime, kairiajame Ūlos upės krante. Randami jie Ūlos takos miško 2-ojo kvartalo pakraštyje. Ten, kur Ūlos kairysis krantas pereina į stačią aukštumą, gamta atvėrė nepaprastą reginį – tris gyvybės šaltinius, vietinių vadinamus…
Peržiūrėti daugiau