Vieta:Žemaitija
Luponių piliakalnis Luponių piliakalnis, Perkūnkalnis, Perkūno kalnas, Raganų kalnas – piliakalnis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, Luponių kaime, Kužių seniūnija, 2 km į rytus nuo kelio Kužiai-Gruzdžiai, kelio Verbūnai–Noreikiai dešinėje pusėje, 1,9 km į pietryčius nuo Verbūnų gyvenvietės. Pasiekiamas iš autostrados A11 Šiauliai–Palanga ties Kuzavinėmis pasukus į dešinę šiaurės kryptimi, pavažiavus iki…
Peržiūrėti daugiauPrūdytės šaltinio versmė sruvena Radviliškio seniūnijai priklausančio Verdulių kaimo apylinkėse, Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje. Rasti vietą, kurioje guli Prūdytės akmuo ir sruvena šaltinis tuo pačiu pavadinimu, nėra labai lengva, ją reikia gerai žinoti. Šaltinių vanduo nepakeičiamas ne tik per sausrą ar nusekus šuliniams. Jis itin tinkamas atrodė ir aludariams. Pasirodo,…
Peržiūrėti daugiauPrūdytės akmuo stovi Radviliškio seniūnijai priklausančio Verdulių kaimo apylinkėse, Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje. Rasti vietą, kurioje guli Prūdytės akmuo ir sruvena šaltinis tuo pačiu pavadinimu, nėra labai lengva, ją reikia gerai žinoti. Tuoj už sodybos, takeliu paėjus giliau į mišką, galima išvysti visai ne tokį vaizdelį, kokio tikimasi. Atrodo, pasakojimais…
Peržiūrėti daugiauVerdulių akmuo, vadinamas Velnio akmeniu – masyvus riedulys, mitologinis akmuo, esantis Radviliškio rajone, Verdulių kaime. Jis yra „Radviliškio rajono mitologinių akmenų kelio“ lankomas objektas. Jis guli šalia pamiškės sodybos, yra pastatytas archeologijos paminklą žymintis betoninis stulpas su įrašu „Verdulių akmuo su pėda, vad. Velnio akmeniu“. Velnio akmuo sudaro 2 akmenų…
Peržiūrėti daugiauPaežerių akmuo su dubenėliais Paežerių akmuo su dubenėliais guli Paežerių Koplyčkalnyje (apie 250 m į vakarus nuo kelio Pakruojis–Rozalimas). Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, vienoje Laičių II tvenkinio salelėje (Rozalimo seniūnija). Koplyčkalnis, iki įrengiant Ežerėlės upės tvenkinį, buvo šios upės pakrantėje, lomoje, supamas šlapių pievų (dabar – sala tvenkinyje). Akmuo iš senosios…
Peržiūrėti daugiauDaugyvenė – upė šiaurės Lietuvoje, dešinysis ir ketvirtas pagal ilgį Mūšos intakas. Ištakos yra Ežerbalos pelkėje, esančioje už 5 km į pietvakarius nuo Šeduvos (Radviliškio rajonas). Teka į šiaurės rytus per Raudondvarį, Pakalniškius, apjuosia Raginėnų pilkapius, teka pro Rozalimą ir Klovainius. Žiotys – už 91,4 km nuo Mūšos žiočių ties Rimšonių kaimu (Pakruojo rajonas)….
Peržiūrėti daugiauRaginėnų piliakalnis Daugyvenės kultūros istorijos muziejuje – draustinyje, kuris yra Radviliškio rajono rytinėje dalyje, prie kelio Šiauliai — Panevėžys, stūkso legendomis apipintas Raginenų piliakalnis, dar vadinamas Raganų kalnu. Raginėnų piliakalnis įrengtas aukštumoje, Daugyvenės kairiajame krante, jos santakoje su bevardžiu upeliu. Iš rytų jį juosia Daugyvenės, iš pietų ir vakarų – upelio…
Peržiūrėti daugiauValatkonių akmuo, vadinamas Angelo akmeniu – valstybės saugomas stambus – 2,3 m aukščio, 5,25 m ilgio – riedulys, stūksantis Radviliškio rajone, 2 km į pietryčius nuo Baisogalos geležinkelio stoties, 2 km į pietvakarius nuo Valatkonių. Vieta priklauso Radviliškio miškų urėdijos Baisogalos girininkijos teritorijai. Angelo akmuo laikomas mitologiniu akmeniu, 1998 m….
Peržiūrėti daugiauVelnio akmuo (dar vadinamas Valatkonių akmeniu) – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas, archeologijos paminklas, stūksantis Radviliškio rajono savivaldybėje, miške tarp Baisogalos ir Valatkonių. Tame pačiame miško masyve, apie 700 m į šiaurės vakarus yra mažesnis riedulys – Angelo akmuo. Velnio akmuo yra vienas iš lankytinų objektų Baisogalos apylinkės seniūnijoje….
Peržiūrėti daugiauBridvaišis – ežeras vidurio Lietuvoje, Kelmės rajone, apie 1 km į pietryčius nuo Tytuvėnų. Ežero plotas – 46,5 ha. Ilgis 1,1 km, plotis 0,7 km. Didžiausias gylis 42.8 m. Vidutinis gylis 10.2 m. Rytiniai ir pietvakariniai krantai aukšti, šiaurinis žemas, pelkėtas. Ežere yra dvi salos – Didžioji ir Varnų. Iš…
Peržiūrėti daugiauTytuvėnai — miestelis Žemaitijos aukštumos rytinėse priekalnėse, šiauriniu šonu įlindęs į mišką, nusidriekęs tarp dviejų ežerų – Giliaus ir Bridvaišio. Žinių apie Tytuvėnus paliko dar XV a. mokslininkas Mikalojus Kuzietis: pažymėjo miestelį savo sudarytame Vidurio Europos žemėlapyje. O juk tai seniausias žemėlapis, kuriame pavaizduota Lietuvai Miestelyje, netoli bažnyčios, supamas Tytuvos…
Peržiūrėti daugiauJurgaičių (Domantų) piliakalnis Kryžių kalnas, Jurgaičių (Domantų) piliakalnis – katalikų piligrimystės vieta Lietuvoje, Meškuičių seniūnijoje (Šiaulių rajonas), šalia Šiaulių-Rygos plento ir geležinkelio, 12 km į šiaurę nuo Šiaulių ir 6 km į pietvakarius nuo Meškuičių, Kulpės kairiajame krante. Katalikiškos piligrimystės vieta Šiaulių vyskupijoje. Ant piliakalnio yra tūkstančiai kryžių, atvežtų ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš užsienio (todėl ir vadinasi Kryžių…
Peržiūrėti daugiau