Kategorija:Akmenys
Mosėdžio II akmuo su dubeniu Mosėdžio II akmuo su dubeniu (saugotinas objektas) – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Mosėdyje, Bartuvos dešiniajame krante, Respublikinio V. Into akmenų muziejaus ir Salantų regioninio parko teritorijoje. Akmuo apskritas, stambaus grūdėtumo rusvo granito, girnapusės pavidalo, 33-39 cm aukščio. Viršutinė dalis 1,1-1,2 m skersmens, aptašytais šonais. Plokštumos viduryje yra nežymiai link dugno…
Peržiūrėti daugiauMosėdžio I akmuo su dubeniu Mosėdžio I akmuo su dubeniu (saugotinas objektas) – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Mosėdyje, Bartuvos dešiniajame krante, Respublikinio V. Into akmenų muziejaus ir Salantų regioninio parko teritorijoje. Akmuo pilkas, apysmulkio grūdėtumo granito, apskritas, 1,33–1,42 cm skersmens ir 74–80 cm aukščio. Virš žemės kyšo 43–52 cm aukščio dalis. Šonų viršutinė, iki 30–35…
Peržiūrėti daugiauŠilalės Aukuro akmuo Šilalės Aukuro akmuo, vad. Aukuru – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šilalėje (Mosėdžio seniūnija), 0,3 km į pietryčius nuo Šakalės upelio, 0,11 km į vakarus nuo kelio Skuodas–Plungė. Dubenėtas akmuo pilkšvai rusvas, stambiai grūdėtas, 1,28 m skersmens, 86–90 cm aukščio. Apatinė dalis stambiai apskaldyta, nelygi, netašyta. Viršuje, 40–50 cm aukštyje šonai šiurkščiai aptašyti suteikiant akmeniui…
Peržiūrėti daugiauŠauklių senovės kulto vieta Šauklių senovės kulto vieta – senovės kulto vieta pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 1,0 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo kelių Mosėdis-Šaukliai ir Šatraminiai-Šaukliai kryžkelės, 50 m į pietryčius nuo kelio Mosėdis-Šaukliai, 0,1 km į vakarus nuo Eiškūno kairiojo kranto, Šauklių miške. Senovės kulto vieta yra Eiškūno upelio kairiojo kranto terasoje, pakilumos vakariniame šlaite, žemesnėje vietoje, miško…
Peržiūrėti daugiauŠauklių akmuo su dubeniu Šauklių akmuo su plokščiadugniu dubeniu – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 0,95 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo kelių Šaukliai-Mosėdis ir Šatraminiai-Šaukliai kryžkelės, 50 m į pietryčius nuo kelio Šaukliai-Mosėdis ir 0,1 km į vakarus nuo Eiškūno kairiojo kranto, Šauklių miške. Akmuo rausvas, stambaus grūdėtumo, apskritas, apskaldytais šonais, 1,1-1,2 m skersmens, 60 cm aukščio. Apačia…
Peržiūrėti daugiauLiubiškių akmuo Liubiškių akmuo – tai Tadarinės miške esantis įspūdingas paskutinio ledynmečio metu atvilktas riedulys. Didžioji šio akmens dalis yra po žeme. Riedulys yra taisyklingos ovališkos formos, primenantis duonos kepalą. Liubiškių riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies): aukštis – 2,8 m; ilgis – 4,5 m, plotis – 3 m….
Peržiūrėti daugiauNorvydų akmuo Norvydų akmuo – riedulys esantis šalia kelio atkarpos tarp Norvydų ir Lankupkos kaimų. Kaip ir dauguma akmenų šis riedulys atneštas iš Skandinavijos, tikėtina iš Suomijos teritorijos. Norvydų akmenį sudaranti uoliena lengvai dūla, todėl nenustebkite pamatę netaisyklingos ovališkos formos, apzulintą, sueižėjusį, apsamanojusį ir su įtrūkiu riedulį, kurio pašonėje, vos…
Peržiūrėti daugiauSkudutiškio šventvietė Skudutiškio šventvietė – akmenys, šaltinis ir žmonių pastatyta koplyčia, esanti Skudutiškyje, Molėtų rajone, ženklinanti šv. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą. Skudutiškio šventvietė randasi 0,7 km į šiaurės vakarus nuo miestelio bažnyčios, 0,6 km į šiaurę nuo kelio Skudutiškis-Kaniūkai, Juodisos (dar vadinamos Juodišiumi, Skudute) ir bevardžio (?) dešiniojo intako santakoje, vadinamosiose Vaškuškėse….
Peržiūrėti daugiauVyžuonų Ozo akmenynas. Kartuvių kalnas (visas Vyžuonų ozas) yra įspūdingas gamtos paminklas, iki šiol archeologų mažai tyrinėtas, lygiai kaip ir kalne esantis savito geometrinio išdėstymo akmenynas, galėjęs turėti senovės kulto ir astronominę paskirtį. Pagal juos skaičiuodavę metų laiką. Visi akmenys buvo išdėstyti tam tikra tvarka. Jų jokiu būdu niekas negalėjo…
Peržiūrėti daugiauLaumės valtis Laumės valtis – mitologinis akmuo Lietuvoje, Utenos rajone, Užpalių seniūnijoje, priešais Užpalius (kitapus Šventosios), Lygamiškio piliakalnio papėdėje. Akmuo gulsčias – 2,50 m ilgio, 1,95 m pločio, 1,10 m aukščio. Objektas nuo 2002 m. yra įtrauktas į saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Legendos ir padavimai Pasak legendos tai kažkada buvusi auksinė valtis, giliai piliakalnyje paslėpta. Ją daug kas bandė atkasti, bet, užgiedojus…
Peržiūrėti daugiauKlebono akmuo Klebono akmuo. Netoli Alytaus, anksčiau buvusio geležinkelio tilto, sraunioje Nemuno tėkmėje iš vandens kyšo didelis akmuo, žmonių vadinamas „klebono akmeniu". Vietos gyventojai šį akmenį laiko stebuklingu. Sakomą, kad badmečio laikais žmonės pristigo valgio. Pradžioje grūdus maišė su pelais, bet greit pritrūko ne tik grūdų, bet ir pelų. Tada…
Peržiūrėti daugiauBarboros akmuo Barboros akmuo. Kavarskas, (Utenos aps.) Anykščiu apylinkėje yra plačiai visoj Lietuvoj žinomas akmuo „Puntukas“, o netoliese nuo ten, apie 15—20 km. atstumu, yra kitas akmuo, „Barbora“ vadinamas. „Barbora“ yra Kavarsko apylinkėje, nuo Mackeliškių kaimo atstumu apie 5—6 km., miške. Tai nėra, labai didelis akmuo, tūrio apie 25—30 m³,…
Peržiūrėti daugiau