Norvydų akmuo

Norvydų akmuo

Norvydų akmuo – riedulys esantis šalia kelio atkarpos tarp Norvydų ir Lankupkos kaimų. Kaip ir dauguma akmenų šis riedulys atneštas iš Skandinavijos, tikėtina iš Suomijos teritorijos. Norvydų akmenį sudaranti uoliena lengvai dūla, todėl nenustebkite pamatę netaisyklingos ovališkos formos, apzulintą, sueižėjusį, apsamanojusį ir su įtrūkiu riedulį, kurio pašonėje, vos už kelių metrų pūpso mažesnis Norvydų akmens broliukas.

Norvydų riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies): aukštis – 1,8 m; ilgis rytų- vakarų kryptimi – 2,2 m, o šiaurės pietų kryptimi – 3,4 m. Tai rausvos, pilkos, vietomis rožinės spalvos riedulys. Riedulį sudaranti uoliena yra magminės kilmės – rapakyvi granitas („rapakyvi“ suomiškai sutrešęs akmuo). Uolienos grūdėtumas netolygus. Uolienos mineralinė sudėtis: kalio lauko špatas – mikroklinas – 55%, oligoklazas – 10%, tamsus kvarcas – 15%, raginukė ir biotitas – 15%, rūdiniai mineralai – 4%, akcesoriniai mineralai – 1%. Struktūra yra porfyriška. Stambius, apvalius iki 2 cm skersmens kalio lauko špato (mikroklino) kristalus yra apjuosę pilki oligoklazo kristaliukų apvadėliai. Kadangi grūdėtumas netolygus, ši porfyriška struktūra lengvai dūla, veikiant temperatūrai. Todėl šio riedulio paviršius stipriai išdūlėjęs.

Legendos ir padavimai

Sakoma, kad Vištytis – akmenų kraštas. Ir žmonės neklysta, nes akmenų Vištytyje nors vežimu vežk. Kaip pasakojama padavime, nežinia iš kur atskridęs Didysis Vištyčio akmuo taip trenkėsi į žemę, kad iš žemės po apylinkes pažiro daugybė akmenų. Iš jų didžiausi Pavištyčio akmenų grupės, Rečiūnų, Liubiškių ir Norvydų akmenys.