Kategorija:Kalnai
Pūkštės kalnas – geomorfologinio gamtos paminklo statusą turinti kalva, stūksanti Žemaitijos nacionaliniame parke, Skuodo rajono savivaldybėje, Barstyčių seniūnijoje, Kruopių kaime, apie 3 km į pietvakarius nuo Barstyčių, 0,8 km į pietus nuo žvyruoto kelio 2704 Seda–Barstyčiai–Salantai . Objektas pasiekiamas keliuku, vedančiu į miško gilumą, link sodybos, įsikūrusios pietvakariniame kalvos pakraštyje. Patenka…
Peržiūrėti daugiauLiškiavos alkakalnis Liškiavos alkakalnis – alkakalnis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Liškiavos kaimo (Merkinės seniūnija) pietiniame pakraštyje, į šiaurės vakarus nuo Nemuno ir Krūčiaus santakos, Nemuno kairiajame krante, greta Liškiavos piliakalnio. Liškiavos alkakalnis dar vadinamas Bažnyčios kalnu. Iš pietų jį juosia Nemunas, iš rytų – Kriūčiaus, iš šiaurės vakarų, šiaurės ir šiaurės…
Peržiūrėti daugiauAlko kalnas, Alko alkakalnis – alkakalnis, stūksantis Rietavo savivaldybėje, Alko kaime (Rietavo sen.), 5 km į šiaurės rytus nuo Rietavo, 300 m į šiaurės vakarus nuo kelio 3218 Narbutiškė–Akmenskinė . Valstybės saugomas archeologijos paminklas. Kalnas prižiūrimas, pažymėtas paminklo ženklu, informaciniu stendu. Alko kalnas yra aukščiausia vieta Rietavo seniūnijoje, virš jūros lygio…
Peržiūrėti daugiauNaglio kalnas Naglio kalnas – spėjamas 1425 m. minimas piliakalnis Palangos šiaurėje, kurį norėjo gauti kryžiuočiai ir jame statytis pilį. Tačiau kalnas ilgą laiką, iki apželdinant kopas, buvo pustomas vėjo, todėl piliakalnio požymių jame nepastebėta. Kartu su Birutės kalnu laikomas Palangos piliakalnio dalimi. Ši pajūrio kalva yra apie 200 m…
Peržiūrėti daugiauLegendos Kauno gubernijoje, Vilkmergės paviete yra Valtūnų sodžia. Gale tos sodžios daržo yra kalnas, apaugęs visokiais krūmais, o labiausiai erškėčiais ir laukinėmis rožėmis. Sakydavo viena senututė Kazienė, jos bobutė pasakodavo, kad ant to kalno degindavo burtininkes tokiu būdu. Privarydavo ant to kalno daugybę moterų ir jaunų mergaičių. Tai visų pirmiausia…
Peržiūrėti daugiauPietinėje Drevernos dalyje stūkso lygiame apylinkių kraštovaizdyje išsiskirianti, medžiais apaugusi kopa. Dabar tai senosios Drevernos kapinės, apsuptos legendomis, dėl kurių ši kopa dar yra vadinama Milžinkapiu, esą čia laidojant, vietiniai atkasą milžino kaulų. Drevernos kapinės Etnografine prasme labai įdomios ir savitos kapinės. Ypač originalus kapinaičių išdėstymas. Kalnelis aplink kurį ratu…
Peržiūrėti daugiauRambynas yra vos 150 pėdų aukščio, ir vis dėlto, kaip aukščiausias šios plokštumos taškas, lietuvininkų laikomas aukštu ir šventu kalnu, su kuriuo siejama jų senovės istorija, daugybė padavimų ir visokeriopi papročiai bei pranašingi ženklai.
Peržiūrėti daugiauKražių miestelio pakluonėj, tuojau už Kražantės upės, matosi du kalnai: Medžiokalnis ir Bagdonkaktis.
Peržiūrėti daugiau