Liškiavos alkakalnis – pagoniškos šventvietės paslaptys

Liškiavos alkakalnis

Liškiavos alkakalnis – alkakalnis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Liškiavos kaimo (Merkinės seniūnija) pietiniame pakraštyje, į šiaurės vakarus nuo Nemuno ir Krūčiaus santakos, Nemuno kairiajame krante, greta Liškiavos piliakalnio.

Liškiavos alkakalnis dar vadinamas Bažnyčios kalnu. Iš pietų jį juosia Nemunas, iš rytų – Kriūčiaus, iš šiaurės vakarų, šiaurės ir šiaurės rytų – Žvėrinčiaus slėnis, iš vakarų pusės yra dauba.

Manoma čia buvus gamtameldžių šventvietę, kurios vietoje po krikščionybės įvedimo Lietuvoje (1387 m.) pastatyta krikščionių bažnyčia. Alkakalnio papėdėje Nemune rastas mitologinis akmuo su jaučio pėda.

Istorija

Paminklų restauravimo institutas 1975 m. Liškiavoje atliko archeologinius tyrimus (vadovas Juozas Markelevičius). Nustatyta, kad ant kalno, aikštelės šiauriniame pakraštyje, XV a. antroje pusėje – XVI a. pirmoje pusėje buvusi medinė bažnyčia, kuri XVI a. vid. sudegė, netrukus atstatyta, prie jos įrengtos kapinės. XVII a. pr. bažnyčiai nugriuvus aikštelės pietinėje, pietrytinėje ir vakarinėje dalyje buvo pastatyti dvaro rūmai, kurie priklausė Liškiavos valdytojui M. Pranskevičiui-Radziminskiui. XVII a. pab. rūmai sudegė.

Rasta XV a. antrosios pusės ir XVI a. vidurio bažnyčios ir kiemo akmenų grindinio liekanų, Aleksandro denarų, žiestos keramikos, apie 3 m pločio tašytų akmenų plokščių, kurios juosė bažnyčią, vinių, durų ir langų apkaustų, langų vitražo švininių rėmų ir stiklo, Jono Kazimiero monetų, polichrominių koklių, stiklo indų šukių. Aptikta kapų; vyro ir moters kapai rasti prie apsidės, 3 kapų liekanų rasta alkakalnio rytinėje terasoje. Viename kape buvo Žygimanto Augusto 1570 m. dvidenaris. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.