Kategorija:Kiti objektai

Mančiagirės skardžiai Mančiagirės skardžiai – gamtos paminklas, esantis pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Dzūkijos nacionaliniame parke, Ūlos kraštovaizdžio draustinyje, 1,5 km į pietus nuo Mančiagirės kaimo, Ūlos atkarpoje tarp Zervynų ir Mančiagirės, 0,4 km į vakarus nuo Mekšrinio ežero. Patenka į Varėnos miškų urėdijos Marcinkonių girininkijos 43, 53, 59, 60, 928, 932 ir 936 kvartalus. Saugoma nuo 1997 m. spalio 2 d. Ūlos atkarpa ties skardžiais laikoma…

Antaveršio duobė Antaveršio duobė – unikalus gamtos objektas esantis  Aukštadvario – Giriotiškių stambiai kalvotame moreniniame kalvyne. Ji susiformavo paskutinio ledynmečio periode, Gelionių kalvos šiauriniame pakraštyje. Duobės gylis skirtingose pusėse skiriasi. Antaveršio duobė susidarė ledyno pakraščio properšoje, į kurią nuo paviršiaus sutekėdavo ledo tirpsmo vanduo. Vėliau duobė užsipildė ledu, nukritusiu nuo ledyno…

Šatrijos ugnis  Šatrijos ugnis – savanoriu sergstima Amžinoji ugnis Žemaitijoje, Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, ant Raudonkalnio prie Pašatrijos kaimo, Luokės seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Luokė – Gaulėnai 2,7 km į pietryčius nuo Luokės miestelio Žylakiuose pasukus į dešinę pietų kryptimi, už 1,5 km yra kelio gale. Apylinkėse įsteigtas Šatrijos kraštovaizdžio draustinis (813 ha). Amžinoji Šatrijos Ugnis – tai mūsų tautos dievų ir protėvių palikimas bei gyva perdava ateities…

Albinavos duobė Albinavos duobė yra Aukštadvario – Giriotiškių stambiai kalvotame moreniniame kalvyne. Duobė yra elipsės formos, lėkštais šlaitais su mažu ežerėliu. Tai glaciokarstinės kilmės geologinis-geomorfologinis objektas, turintis ledyno tirpsmo vandenų srauto išgraužtą protaką. Tirpstant ledynui vandens srautai tekėdami nuo aukštesnių smėlingų kalvų atnešė atitrūkusį ledo luistą ir palaidojo žemesnių moreninių…

Sietuvos kūlgrinda Sietuvos kūlgrinda arba Reistrų (Burbiškių, Dargių) kūlgrinda – grįstas pelkių kelias (kūlgrinda), esantis Žemaitijoje, Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke, tarp Burbiškių, Reistrų ir Dargių kaimų. Sudaro trys dalys. Pirmoji kūlgrindos dalis eina per patį Sietuvų upelį, jungiantį Lūksto ir Paršežerio ežerus bei Švedų prūdo pelkę. Išlikę takai, akmenimis grįsta…

Velnių pečius Velnių pečius arba Putoklis – tai Merkio dešinysis krantas ir upės gelmė, esanti maždaug 340 metrų į pietvakarius nuo dviejų legendinių Dzūkijos upių – Merkio ir Ūlos – santakos. Vieta glūdi giliai gamtos prieglobstyje, maždaug 210 metrų į rytus nuo senosios Mardasavo dvarvietės. Merkys čia daro kilpą, kairiajame…

Mirabelio įtvirtinta dvarvietė Mirabelio įtvirtinta dvarvietė – XV a. minimas Mirabelio piliakalnis, XVI–XVII a. kariniai įtvirtinimai, apie 1800 m. jame įkurtas Mirabelio dvaras, Mirabelio kaime, Kupiškio rajone. Mirabelio dvaras iš pradžių vadinosi Atadavariu. Šis vardas galėjo būti kilęs iš veiksmažodžio „atiduoti“ (turint omenyje dvarui atiduoti duoklę). 1797 m. dvaras atiteko prancūzų diplomatui, nuo Prancūzijos revoliucijos pabėgusiam į Rusiją – Augustui Šuazeliui Gufjė. Gali būti, kad dabartinis…

Velnio duobė Velnio duobė (arba Velniaduobė) – geologinis gamtos paminklas (nuo 1964 m.), esantis 4 km į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario (Trakų rajonas), važiuojant link Beižionių, Aukštadvario girininkijos (10,16 kv.) Kalvų miške, Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje, pietinėje Škilietų kaimo dalyje. Plotis 60-65 m – 200 m. Plotas 0,04-4,5 ha. Gylis – 30-40 m. Durpių sluoksnio dugne storis apie 9,5 metro. Įtraukta į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą. Mitologinis-sakralinis…

Ąžuolo ragas Ąžuolo ragas, kitaip Ąžuolas I (tarmiškai Ųžuolas), yra 0,77 km į ŠR nuo kelių į Gelovinę ir Raitininkus išsišakojimo Subartonyse, Subartonių mš. 715 kvartale, 42 sklype. Ąžuolu vadinama tarp Gelovinės (rytuose) ir Naučiškių raisto (vakaruose) įsiterpusios, apie 35 x 45 m dydžio iškiliu viršumi, vidutinio statumo ir nuolaidžiais…

Perkūno namas Perkūno namas – pastatas, stovintis Kauno senamiestyje, šalia Vytauto bažnyčios, Aleksoto g. 6. Tai senas, originalus gotikinės architektūros paminklas, pastatytas XV a. II pusėje. Pastatas mūrinis, su puošniu frontonu ir erdviais rūsiais. Pagrindinis pastato fasadas papuoštas stačiakampėmis dekoratyvinėmis nišomis ir Saulės simboliu, sudarytu iš glazūruotų akmenų. Nuo 1991 m. Perkūno namas sugrąžintas jėzuitams ir šiuo metu priklauso Kauno…

Žemaičių kalnelis (Palangos XII–XIII a. senovės gyvenvietė, Palangos kapinynas III) Žemaičių kalnelis. Grafų Tiškevičių laikais, pro rūmų pietinės pusės langus matėsi ant nedidelės pakilumos, kiek daugiau negu 100 metrų į pietus dvaro šeimininkų pastatyta pavėsinė. Dabar jos čia nebėra, tačiau kalnelis yra, jis tvarkomas, stovi informacinės rodyklės. Kodėl jos čia…

Čiobiškio urvas Čiobiškio urvas arba Rynos urvas – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Širvintų rajone, Čiobiškio sen., Stepanavos kaime. Priklauso Ukmergės miškų urėdijos Čiobiškio girininkijos (780 kv., 12 skl.) teritorijai. Urvo vieta yra 0,4 km į rytus nuo kelio 4305 Musninkai–Čiobiškis–Gelvonai–Vytinė , 1,3 km į šiaurės vakarus nuo Čiobiškio. Objektas nuorodomis nepažymėtas. Nuo automobilių stovėjimo aikštelės, išlipę iš…