Kategorija:Miesteliai ir kaimeliai
Troškūnai – miestas Anykščių rajono savivaldybėje, už 18 km į vakarus nuo Anykščių, prie kelio 121 Anykščiai–Troškūnai–Panevėžys . Seniūnijos centras, Troškūnų seniūnaitija. Troškūnai – nedidelis, bet istoriškai ir kultūriškai nepaprastai turtingas Aukštaitijos miestelis, įsikūręs ten, kur Nevėžio lygumos pakraštys remiasi į Viešintų kalvagūbrio vakarinę papėdę. Jis išsidėstęs prie Juostos upelio, o visai netoli, vos už kelių kilometrų,…
Peržiūrėti daugiauBarstyčiai – miestelis Skuodo rajono savivaldybės pietryčiuose, 12 km į vakarus nuo Sedos. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietryčių ir Pietvakarių). Barstyčiai – nedidelis, bet išskirtinio charakterio Žemaitijos miestelis, įsikūręs tarp kalvų, ežerėlių ir kelių, vedančių į Telšius, Skuodą bei Ylakius. Tai vieta, kur susipina žemaitiškas tvirtumas, senosios istorijos pėdsakai ir paslaptinga mitologijos dvasia. Nors Barstyčiai iš pirmo…
Peržiūrėti daugiauSalakas – miestelis Zarasų rajono savivaldybėje, šalia kelio 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas. Seniūnijos centras, Salako seniūnija. Salakas – vienas savičiausių Aukštaitijos miestelių, įsikūręs tarp ežerų, miškų ir senųjų kelių, ten, kur žmogaus istorija susilieja su gamtos didybe ir padavimų pasauliu. Šis Zarasų krašto miestelis, šiandien ramiai gyvenantis prie Luodžio ežero, Gražutės regioninio parko pašonėje, savyje talpina…
Peržiūrėti daugiauŽagarė – miestas Joniškio rajono savivaldybėje, 26 km į šiaurės vakarus nuo Joniškio, netoli Latvijos sienos. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Senosios Žagarės, Švėtės, Žagarės centro). Senamiestis saugomas valstybės kaip urbanistikos paminklas. Istoriškai miestas susiformavo iš dviejų miestelių, kuriuos dalija Švėtės upė – Senosios Žagarės (kairiajame krante, miesto šiaurinėje dalyje) ir Naujosios Žagarės (dešiniajame krante, miesto centrinėje ir pietinėje dalyje). Žagarė – vienas iš tų Lietuvos…
Peržiūrėti daugiauKvietiniai Kvietiniai – kaimas šiaurinėje Klaipėdos rajono savivaldybės dalyje, 3 km į šiaurę nuo Gargždų, prie kelio 216 Gargždai–Kretinga ir Minijos upės. Kvietinių seniūnaitijos centras. Iš rytų prieina Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis. Per kaimą teka Galupalis – Minijos intakas, o netoliese į ją įteka ir Kuršupalis (žemėlapiuose vadinamas Kurtupaliu). Kaimas ribojasi su Gribžiniais, Antkalniu, Rudaičiais, Gerduvėnais, Saulažoliais ir…
Peržiūrėti daugiauMėžionys Mėžionys – gatvinis kaimas Švenčionių rajono savivaldybėje, 8 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie Mėžios (Mėžės) upelio. 2 km į pietus, už Paulinavo miško, telkšo Sarių ežeras. Seniūnaitijos centras. Tarp Švenčionių kalvų ir miškų, 8 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie ramiai tekančio Mėžios (Mėžės) upelio, plyti Mėžionys – vienas ryškiausių Rytų Lietuvos gatvinių kaimų, šiandien saugomas kaip Kultūros paveldo…
Peržiūrėti daugiauModžiūnai Modžiūnai – gatvinis kaimas Švenčionių rajono savivaldybėje, 4 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie kelio 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai. Urbanistikos paminklas, kurį sudaro 26 sodybos. Prie kaimo prasideda Kunigiškės kraštovaizdžio draustinis. Vos 4 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai (Nr. 102), keliautoją pasitinka Modžiūnai – retas ir vertingas gatvinis kaimas, įtrauktas į Kultūros paveldo…
Peržiūrėti daugiauMantviliškis Mantviliškis – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, 6 km į šiaurės vakarus nuo Akademijos, prie plento 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva ir Šiaulių-Vilniaus geležinkelio. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka. Kaimo pakraščiu teka Dotnuvėlė, ant kurios įrengtas Mantviliškio tvenkinys. Svarbiausia įmonė – Mantviliškio ŽŪB. Archeologijos paminklas – Mantviliškio akmuo („su dubeniu“). Kaimo dalis, kuri vadinasi Mantviliškis II, yra Gudžiūnų seniūnijoje. Vietovardis Mantviliškis (dar žinomas kaip Montviliškis, Montviliškiai) yra priesagos -iškis vedinys iš asmenvardžio Mañtvila ar Mañtvilas. Isotrija Kaime rasti 3 senoviniai…
Peržiūrėti daugiauVilkiniai Vilkiniai – taip vadinama už kokių 0,5 km į PV nuo tilto esanti, kitados Kaniavos seniūnijai ir girininkijai priklausiusi Zervynų k. dalis Ūlos kair. krante (viduryje – LKS94: 533010, 5996749). Nuo šios kelių sodybų grupės upės link, apie 200 m ruože plytėjo daržai, o su likusia k. dalimi nuo…
Peržiūrėti daugiauZervynos Zervynos – etnografinis gatvinis kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, Dzūkijos nacionalinio parke abipus Ūlos upės bei jos intako Pavilnio. Respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis 48 sodybas, kurių 8 paskelbtos etnografinėmis. Vakariniu pakraščiu eina Vilniaus–Marcinkonių geležinkelis, yra Zervynų geležinkelio stotelė. Zervynas iš visų pusių supa Dainavos girios miškai. Pro kaimą vinguriuoja Ūla (per ją įrengtas medinis tiltas ir metalinis Zervynų geležinkelio tiltas), nedidelis šaltiniuotas Pavilnio upelis….
Peržiūrėti daugiauVeliuona Veliuona – tai vienas iškiliausių Lietuvos miestelių, įsikūręs Jurbarko rajono rytinėje dalyje, ant vaizdingojo Nemuno kranto. Tai vieta, kur istorija ir gamta susilieja į harmoningą visumą, o legendos ir realūs istoriniai įvykiai sukuria unikalią atmosferą. Jei ieškote vietos, kur galima pajusti tikrąjį Lietuvos praeities alsavimą ir mėgautis įspūdingu kraštovaizdžiu…
Peržiūrėti daugiauPunia Punia – kaimas Alytaus rajono savivaldybėje, 13 km į šiaurę nuo Alytaus, 3 km į vakarus nuo kelio 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė , dešiniajame Nemuno krante (ties Punelės žiotimis), Nemuno kilpų regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1863 m.), Punios koplyčia (1831 m. sukilėliams atminti), yra Punios mokykla-daugiafunkcis centras, biblioteka (nuo 1949 m.), paštas, kultūros namai, ekologiško kuro gamybos ir medienos apdirbimo įmonės. Įrengta lietuvių…
Peržiūrėti daugiau