Kategorija:Miesteliai ir kaimeliai
Abromiškės – kaimas Elektrėnų savivaldybėje, 1 km į rytus nuo Elektrėnų, piečiau magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Seniūnaitijos centras. Piečiau nuo kaimo telkšo Abromiškių ežeras. Kaime išlikęs Abromiškių dvaras, XVI a. kultūros paminklas, su 15,5 ha ploto parku, yra trys tvenkiniai. Netoli yra Sabališkių koplyčia, pastatyta XIX a. pirmoje pusėje. Kaimo vardas yra asmenvardinės kilmės – nuo vardo Abromas, Abraomas – Abromiškių dvaro valdytojas 1571 m. buvo Abraomas…
Peržiūrėti daugiauPlateliai Plateliai – miestelis Plungės rajono savivaldybėje, 20 km į šiaurę nuo Plungės, vakariniame Platelių ežero krante. Stovi medinė Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1744 m., su varpine), Šv. Florijono paminklas-koplytstulpis (nuo 1923 m.), veikia, jachtų klubas, kraštotyros muziejus (1982 m. įkurtas dvaro svirne; ekspozicijoje daug vietos skiriama Užgavėnių tradicijoms), yra…
Peržiūrėti daugiauNemunaitis Nemunaitis – miestelis Alytaus rajono savivaldybėje, 18 km į pietus nuo Alytaus, 9 km į vakarus nuo kelio 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė, dešiniajame Nemuno krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Nemunaičio mineralinė versmė, stūkso Nemunaičio piliakalnis. Paminklas „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę“ – Lietuvos nepriklausomybės paminklas, atidengtas 1990 m. vasario 16 d. Mokytojo…
Peržiūrėti daugiauKernavė Kernavė – miestelis Širvintų rajono savivaldybėje, Neries dešiniajame krante, 18 km į pietvakarius nuo Širvintų, 35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Kerniaus ir Piliakalnio). Miestelis garsus piliakalniais, kuriems XIX a. sugalvoti vardai – Pilies kalnas, Aukuro kalnas, Mindaugo kalnas (arba Mindaugo sosto piliakalnis), Lizdeikos kalnas ir Kriveikiškio piliakalnis….
Peržiūrėti daugiauVerkiai – Vilniaus miesto dalis, esanti dešiniajame Neries krante, į šiaurę nuo miesto centro, išsidėstę aplink Verkių gatvę nuo Trinapolio pietuose iki Staviškių šiaurėje. Čia įkurtas Verkių regioninis parkas, yra Verkių dvaro architektūros ansamblis (Verkių kraštovaizdžio ir architektūros draustinis) – rūmai, parkas, senųjų tvenkinių sistema, miškas. Yra Mokslininkų rūmai, specialioji mokykla. Išlikęs…
Peržiūrėti daugiauAuksūdys (arba Auksūdis) – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 2 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, prie kelio 218 Kretinga–Skuodas ir Darbos upės. Vakariniu pakraščiu teka Kulšės upelis. Ignas Jablonskis teigia, kad prie Darbos upelio Auksūdyje žmonės gyvena nuo neolito ir žalvario amžių. Apie tai liudija K. Grabio rasti akmeninis…
Peržiūrėti daugiauAlkas (arba Alka) – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 2 km į šiaurės vakarus nuo Salantų, 1 km į vakarus nuo kelio 169 Skuodas–Plungė , kairiajame Erlos krante, Salantų regioniniame parke. Stūkso Alko alkakalnis. Kaimo teritorija – 61 ha, patenkanti į Salantų regioninio parko Erlos geomorfologinį draustinį. Kaime stovi 2 vienkieminės sodybos….
Peržiūrėti daugiauLaumakė – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 1 km į vakarus nuo Dietkauščiznos, 1 km nuo Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos, prie kelio 112 Ignalina–Didžiasalis . Šiaurėje kaimo teka Dysna, įsteigtas Dysnos hidrografinis draustinis. Padavimai: Laumes, saka, iš girios eja upėn gert — tai Laumakė. < . . . > Dysnos upelėn. — O…
Peržiūrėti daugiauSeredžius Seredžius stovi dešiniajame Nemuno krante, prie Dubysos žiočių, 45 km į šiaurės vakarus nuo Kauno ir 10 km į rytus nuo Veliuonos, priešais kairėje Nemuno pusėje esančius Kriūkus. Vieta, kur dabar Seredžius, gyvenama iš seniausių laikų. Prof. J. Puzinas, vadovavęs Seredžiaus apylinkės archeologiniams tyrinėjimams 1936-1937 m., teigia (LE XXVII…
Peržiūrėti daugiauAriogalos miestelis išsistatęs kairiajame Dubysos krante, prie Žemaičių plento, 35 km. į vakarus nuo Kėdainių. Vietovės vardas priklauso sudurtinių vietovardžių rūšiai, yra sudėtas iš asmenvardžio Aris ir daiktavardžio galas (reiškia Ario vietą, kraštą, pusę). Kai kurie istorikai vardo kilmę bando sieti su legenda apie lietuvių kilmę iš romėnų (E yra…
Peržiūrėti daugiauUž Stundžių, išsinėrus iš miškelio bažnyčios bokštui ir geltonai varpinei, vieškelis pasiunta: nerimo ir dulkių verpetas aptvindo ir vežimus, ir pėsčiuosius… Pro Cidrono upelį pradundėjus, pakvimpa oras šviežiais riestainiais ir skrudintam aguonom. — štai ir Tauragnai! Ir atsidūsti žmogus, o ko atsidūsti — nė nežinai.. (Iš Pulgio Andriušo raštų) Tauragnai…
Peržiūrėti daugiauVakarinėj Aukštaitijos nacionalinio parko dalyje, pusiaukelėje tarp Antalksnės ir Ginučių, yra gražus, jaukiai Ūkojo ir Alksno ežerų pakrantėse išsibarstęs Kimbariškės kaimelis. Tačiau tokių jaukių ir gražių kaimelių Aukštaitijoje ne vienas ir ne dešimt. IŠ kitų jį išskiria jo savotiškas vardas, viena ar kita forma suskambantis dar keliose Aukštaitijos vietose. Kaip…
Peržiūrėti daugiau