Kategorija:Miesteliai ir kaimeliai
Meironys – gatvinis kaimas Ignalinos rajono savivaldybės pietvakariuose, 2 km į šiaurės vakarus nuo Palūšės, Aukštaitijos nac. parke. Kaimas yra tarpuežeryje: šiauriniame kaimo pakraštyje telkšo Dringykščio ežeras, pietiniame – Lūšių, vakariniame – Asalnų. Meironis supa Palūšės ir Linkmenų miškai. Į rytus nuo kaimo yra Ekologinio švietimo centras, į vakarus – poilsiavietė prie Lūšių ir Asalnų protaikos. Jau apie 100 metų kaime gyva tradicija: kasmet per Sekmines gėlių vainikais papuoštos karvės plukdomos į Asalnų…
Peržiūrėti daugiauVaišniūnai – kaimas Ignalinos rajono savivaldybės vakaruose, Aukštaitijos nac. parke, šalia kelio 1423 Aza–Vaišniūnai–Ginučiai–Kirdeikiai, ant šiaurinio Dringio ežero kranto ir Švoginos upelio. Ežero pakrantėje prie kaimo yra miško parkas, įrengta poilsio stovykla (viena didžiausių nac. parke). Ant kalvos yra kaimo kapinaitės, kuriose išlikę XIX a. pab. – XX a. lietuvių liaudies memorialiniai paminklai. Vaišniūnai įsikūrę ant šiaurinio…
Peržiūrėti daugiauKirdeikiai Kirdeikiai – kaimas Utenos rajono savivaldybėje, prie kelio Linkmenys – Klykiai, 7 km į šiaurę nuo Linkmenų, 14 km į vakarus nuo Ignalinos. Seniūnaitijos ir parapijos centras. Yra paštas. Kirdeikiai įsikūrę Pakaso ežero pietvakariniame krante. Dalis kaimo priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. Į pietus nuo kaimo yra Staniuliškių piliakalnis. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kirdeikių kaimas paminėtas 1554 m. Linkmenų dvaro inventoriuje. 1927 m. pastatyta Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo…
Peržiūrėti daugiauLabanoras – miestelis Švenčionių rajono savivaldybės šiaurės vakaruose, prie 114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina kelio. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka, paštas, viešbutis-restoranas „Labanoras“. Miestelis patenka į Labanoro regioninio parko ribas, čia įsikūrusi šio parko direkcija. Yra turizmo paslaugų bendrovė „Labanoro pramogos“. Šalia miestelio yra keliautojų stovyklavietė. Labanoras įsikūręs Labanoro girioje. Per miestelį teka Peršokšnos upės baseinui priklausantis Labanoro upelis, rytuose nuo miestelio telkšo Labanoro ežeras,…
Peržiūrėti daugiauStripeikiai – kaimas Ignalinos rajono savivaldybės vakaruose, Aukštaitijos nac. parko šiaurės vakaruose, Minčios girios pakraštyje. Pro kaimą eina keliautojų maršrutas Palūšė–Tauragnai, pietuose telkšo Pakasas, o pačiame kaime nedideli Šaminio ir Balinio ežerėliai. Upelis Tauragna (Tauragnėlė) ties kaimu užtvenktas, prie užtvankos stovi vandens malūnas (istorijos paminklas). Kaime yra vienintelis Lietuvoje bitininkystės muziejus (nuo 1984 m.). Kaimas minimas Livonijos ordino metraščiuose nuo 1357 m., nors žmonės čia gyveno ir anksčiau. Prie kelio į Kirdeikius yra 3 grupės…
Peržiūrėti daugiauUžpaliai – miestelis Utenos rajono savivaldybės šiaurėje, abipus Šventosios upės. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Aukštuolių, Centro, Užtiltės). Stovi Užpalių Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1898 m.; šalia jos stovi paminklas Šv. Florijonui), Užpalių Šv. Nikolajaus cerkvė (nuo 1872 m.; su varpine), veikia Užpalių gimnazija, biblioteka, paštas (LT-28033), Užpalių Vytauto Didžiojo tiltas (1930 m.), išlikę kai kurie dvaro pastatų ansamblio (XIX a.) pastatai, vandens malūnas. Veikia „Dausuvos“ muziejus, Viktorijos Jovarienės važiuoklių ir pakinktų muziejus. Miestelis…
Peržiūrėti daugiauGinučiai – gatvinis kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, tarp Almajo ir Sravinaičio ežerų bei Srovės upelio. Per kaimą eina kelias 1423 Aza–Vaišniūnai–Ginučiai–Kirdeikiai . Seniūnaitijos centras. Stūkso Ginučių piliakalnis (IX–XII a. archeologijos paminklas, ant kurio galbūt stovėjusi Linkmenų pilis). Yra paštas, maisto prekių parduotuvė, „Gaidelių sodyba“ kaimo turizmo reikmėms. Ant kalvos yra kaimo kapinaitės. Išvystytas kaimo turizmas, vandens pramogos, nutiestas pėsčiųjų kelias į Palūšę. Veikia vandens…
Peržiūrėti daugiauPrie senojo Kauno—Zarasų—Daugpilio—Petrapilio pašto kelio, kurį perkerta vieškeliai į Salaką, Tauragnus, Dusetas, 1 km į pietryčius nuo gražaus Indrajo ežero, yra Daugailių miestelis. Nuo kitų didesnių apylinkės centrų — Utenos, Salako, Tauragnų, Dusetų, Užpalių, juos skiria maždaug vienodas 18—20 km tarpas. Gana gausūs senovės radiniai — akmens, bronzos, geležies amžių…
Peržiūrėti daugiauDeltuva Deltuva – miestelis Ukmergės rajono savivaldybėje, prie kelio 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė, 6 km į vakarus nuo Ukmergės. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Vakariniu pakraščiu teka dešinysis Šventosios intakas Armona. Yra paštas, bendruomenės namai, Deltuvos kapinės. Stovi Deltuvos Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1752 m., atstatyta 1872 m.), XVI a. evangelikų reformatų bažnyčios liekanos (sugriauta 1946 m.), obeliskas Deltuvos mūšiui atminti (1998 m., už miestelio kapinių, link kelio į Ukmergę). Miestelio šiaurės vakaruose stūkso gamtos paminklas –…
Peržiūrėti daugiauIlguva – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante, 5 km į vakarus nuo Kriūkų, Panemunių regioniniame parke. Kaimo pakraščiu teka Nemuno intakas Nyka. Seniūnaitijos centras. Stovi Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (nuo 1814 m., yra vertingas paveikslas „Marija su Kūdikiu“, dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis) ir varpinė. Veikia civilinės Ilguvos kapinės, biblioteka, Šakių rajono pensionatas. Išlikęs Ilguvos dvaras – XVIII a. pabaigos dvaro sodybos pastatai – liaudiškojo klasicizmo stiliaus…
Peržiūrėti daugiauPerkūnakiemis (arba Perkūnkiemis) – buvęs kaimas Elektrėnų savivaldybėje, dabartinėje Elektrėnų miesto Lietuvos elektrinės teritorijoje. Perkūnakiemis pažodžiui reiškia Perkūno kiemą, kur „kiemas“ reiškia kaimą arba gyvenvietę. Nuo XVII a. istoriniuose šaltiniuose minimas Perkūnakiemis buvo bajorų Virpšų ir Pacevičių kaimas, akalica, kitados įkurtas šalia Perkūnui skirtos šventvietės Gojaus miške ar ežero pakrantėje…
Peržiūrėti daugiauGirnakaliai – kaimas Elektrėnų savivaldybėje, 7 km nuo Ausieniškių, abipus kelio Abromiškės–Geibonys. Kaimo teritorijoje – sodo bendrijos, vasarnamiai. Rytuose nuo kaimo telkšo ežeras Besenis, vakaruose – mažas ežeriukas Kūdrelis. Apylinkėse rasta mitologinių akmenų. Kaimo pavadinimas kilęs nuo šiame kaime gyvenusių girnakalių, kurių čia buvo daug. Kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. pab. Iki…
Peržiūrėti daugiau