Kategorija:Piliakalniai
Kupiškio piliakalnis Kupiškio piliakalnis – piliakalnis Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Kupiškio, Lėvens kairiajame krante, ties jo santaka su Aukštupio upeliu. Pasiekiamas nuo Kupiškio bažnyčios šiaurinio galo važiuojant 250 m į šiaurės vakarus Muziejaus gatve, pavažiavus į dešinę Piliakalnio gatve 500 m. Prie piliakalnio šiaurės rytų papėdės galima privažiuoti Pergalės ir Vėžionių gatvėmis, iš jos pasukus į kairę vakarų…
Peržiūrėti daugiau
Šikšto kalnas (arba Girnikų piliakalnis, Šventkalnis) yra aukščiausia kalnas Šiaulių rajone. Jis iškilęs 183,4 m virš jūros lygio, o papėdę ir viršūnę skiria 50 metrų. Pagal geomorfologinę kilmę Girnikų kalnas yra keimas, kartu su visu Vainagių–Raudonsparnės kalvagūbriu susiformavęs paskutiniame Lietuvos apledėjimo laikotarpyje. Šiame kalvagūbryje esama ir aukštesnių už Girnikų kalną…
Peržiūrėti daugiau
Apie 1,5 km į šiaurę nuo Nemenčinės ir mažo bevardžio upeliuko santakoje stūkso Nemenčinės piliakalnis. Čia pat yra Piliakalnio kaimo sodybos. Pilikalnis yra gana masyvus; jo viršuje esanti aikštelė yra trikampio formos, 90 m ilgio ir 45 m pločio. Jos plotas apie 2200 m². Aikštelės viduriu iškastas apie 20 m…
Peržiūrėti daugiau
Maišiagalos piliakalnis Maišiagalos piliakalnis įrengtas Dūkštos dešiniajame krante esančioje iš aukštumos pakraščio suformuotoje kalvoje. Šlaitai statūs, 14–18 m aukščio. Aikštelė ovali, 40 x 65 m dydžio. Papėdėje aplink piliakalnį yra 360 m ilgio, 30 m pločio, 4 m gylio griovys; už jo supiltas 270 m ilgio, 4 m aukščio pylimas….
Peržiūrėti daugiau
Lenkų literatūroje ši vietovė vadinama Zameczek vardu. Istorikas M. Balinskis teigia, kad Pilaitė seniau buvusi vadinama Viršilų Sudervės vardu (lenk. Suderwa Wirszyllow) ir spėja, jog ji gali būti kryžiuočių kronikoje minimoji Wissenwalde. Tiesa, Wissenwalde's vieta iki šiol nėra tiksliai nustatyta, tačiau jos reikėtu ieškoti plaukiant Nerimi Kauno link. Nuo senųjų…
Peržiūrėti daugiau
9 km į pietryčius nuo Šilalės, 3 km į vakarus nuo Vaitimėnų, yra Pūtvės pelkė; nuo jos į pietus traukiasi didelis Obelyno miškas, o šiaurėje yra Pūtvės kaimas. Kitoje pelkės pusėje yra Kreivių kaimas. Viena tarp šių kaimų esanti žemės dalis vadinama Pūtvialaukiu. Mūsų istorikai bando šią vietovę sutapatinti su…
Peržiūrėti daugiau
Medvėgalis Medvėgalis tai aukščiausia Žemaičių žemės kalva, esanti Karūžiškės buvusio dvaro lauke, 10 km į rytus nuo Laukuvos, 8,5 km į šiaurės vakarus nuo Kaltinėnų, 13 km į pietus nuo Varnių. Jos viršūnė iškilusi aukščiau jūros paviršiaus 233,5 m, apie 60 m aukščiau slėnio. Iš šiaurės šlaitai statūs, pereiną į…
Peržiūrėti daugiau
Pagrybio piliakalnis Pagrybio piliakalnis. 3 km į pietus nuo Kaltinėnų yra kalva, Skuburlos kalnu (Skuburkalniu) arba Pagrybio piliakalniu vadinama. Spėliojama čia galėjus būti Karšuvos pilį (kiti jos ieško Karšuvos kaimelyje, Skaudvilės valsčiuje). Prie Skuburlos kalno randama kultūrinės žemės sluoksnių, senų plytgalių, kaulų, puodų šukių, ginklų liekanų. Piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje,…
Peržiūrėti daugiau
Gegužkalnis Gegužkalnis dar vadinamas Bliūdkalniu, Galvyčių piliakalniu vienas iš aukščiausių žemaičių žemės pakilimų – 191,2 m aukščiau jūros paviršiaus. Tai didoka, pailga, lyg nupjauta viršūnė kalva – piliakalnis. Jo ir kaimo vardas kilęs nuo gegučių, kurių pavasarį kalne ir jo apylinkėse labai daug laikosi. Nuo viršūnės gražiai matyti Girdiškės, Upynos,…
Peržiūrėti daugiau
Batakių piliakalnis Batakių piliakalnis su gyvenviete arba Pilutė, Švedų kalnas – piliakalnis ir gyvenvietė Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Batakių miestelio, Ančios ir Ūkio santakos. Pasiekiamas Batakiuose važiuojant iš vakarų, Ateities gatve priešais Ančią pasukus į dešinę pietų kryptimi Pilaitės gatve, už 120 m, prieš tiltą už namo Nr. 14 tvarto dešinėje vėl pasukus į dešinę vakarų kryptimi, už 50 m, yra kairėje,…
Peržiūrėti daugiau
Eržvilko piliakalnis Eržvilko piliakalnis yra Jurbarko rajone, Eržvilko miestelio pietvakarinėje dalyje, prie Šaltuonos upės. Piliakalnis įrengtas kairiajame Eržvilkų upelio krante, prie santakos su Šaltuona esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampė, pailga rytų-vakarų kryptimi, 27 m ilgio ir 20 m pločio rytinėje pusėje, nugriuvusiu į Eržvilkus šiauriniu šonu. Piliakalnio rytuose supiltas 2 m aukščio…
Peržiūrėti daugiau
Šatrija Šatrija – antra savo didumu Žemaitijos kalva, savo viršūne 227 m. iškilusi aukščiau jūros paviršiaus, esanti 3 km į pietryčius nuo Luokės. Kiek toliau į pietus vingiuoja Šatrijos upė (dešinysis Aunuvos-Ventos intakas, 29,8 km ilgumo). Žemaičių aukštumoje savo aukštumu Šatriją praneša tik vienas Medvėgalis, bet kalva yra gražiausia Žemaitijoje….
Peržiūrėti daugiau