Šakališkių piliakalnis
Šakališkių piliakalnis, Valunkalnis
Adresas
Šakališkių piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.
GPS
54.553940877076, 23.689033985138
Šakališkių piliakalnis
Šakališkių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis su papėdės gyvenviete rytiniame Marijampolės savivaldybės teritorijos pakraštyje, Šakališkių kaime (Igliaukos seniūnija), Yglės dešiniajame krante. Pasiekiamas iš plento Marijampolė – Prienai Šakališkiuose pasukus link Daukšių, už 280 m pasukus į kairę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 550 m – yra priekyje.
Tai atskira kalva, kylanti lygumoje, per 0,5 km į dešinę nuo Šakališkių – Prienų vieškelio. Iš šiaurės, netoli piliakalnio, iškastu kanalu teka upelis Šlavanta, o iš kitų pusių supa dirbami laukai.
Ovali piliakalnio aikštelė 35 m ilgio, 20 m pločio, užima apie 600 m² ploto. Aikštelės rytiniame gale yra 3 m, o vakariniame – 2 m aukščio pylimas. Žemėjantieji pylimo 1 m aukščio galai apjuosia visą aikštelę, todėl jos vidurys įdubęs. Aikštelės rytiniame pakraštyje iškastoje duobėje matyti iki 0,8 m gylio juodos spalvos kultūrinis sluoksnis. Piliakalnis apaugęs žole.
Piliakalnis yra apie 10 m aukščio. Šlaitai statūs , krinta 60-65° kampu . P.R. šlaitu į aikštelę eina gilus takas. Į pietus nuo piliakalnio, apie 1 ha plote pastebima sodybvietė, kuri ryškiai išsiskiria tamsesnės spalvos kultūriniu sluoksniu. Čia dirvos paviršiuje rasta lipdytos, brūkšniuotos, grublėtos ir gnaibytos keramikos.
Šakališkių piliakalnio tyrinėjimai
J. Radziukynas laiko Šakališkių piliakalni apeiginiu. Ši nuomonė nėra teisinga. Kaip ir kiti Užnemunes piliakalniai, taip ir Šakališkių yra dar 1-ojo t-mečio pirmosios puses gynimosi piliakalnis.
Piliakalnis žinomas nuo seno. XX a. pradžioje jį aprašė kraštotyrininkas Juozapas Radziukynas. 1935 m. Valstybės archeologijos komisija surinko apie piliakalnį medžiagą ir įpareigojo žemės savininką Joną Karalių jį saugoti.
1954 m. ir 1962 m. piliakalnį ir gyvenvietę žvalgė Lietuvos mokslo akademijos Istorijos institutas. Piliakalnis su gyvenviete datuojami I tūkstantmečiu – XIII a.
Legendos ir padavimai
Prieš japonų-rusų karą Antanas Karalius Šakališkių piliakalnį išarė ir pasėjo kokių javų. Jam naktį prisisapnavo. Antanas Karalius girdėjo sapne balsą: jei piliakalniui viršugalvį draskys, tai jis ilgai negyvens ir nuostolį turės! Po trijų dienų krito jautis, kuris piliakalnio viršugalvį draskė.
Šakališkių piliakalnis
Suv. red, Marijam. pav., Balbieriškio valščius., kaimas Šakališkiai.
Šitas piliakalnis stūkso ant krašto neaukštos kalvos. Iš žiemių šalies pamatą jo siekia lėtai tekantis upeliukas. Viršūnė kalno nuo rytų į vakarus yra pailga; ilgio jijė turi 25 metrus, o pločio 124 metrų. Ant viršūnės kalno vietoj lygumos yra įdubimas pavidale luoto. Orutinė išveizda viršūnės panaši į balną. Dabartinis šonų augktis siekia 18 metrų, pamato gi apvada turi 152 metr. Kadangi kraštai viršūnės truputį jau apgriuvę, o pakraščiai pamato liko išarti, sunku tat tikrąjį senovės piliakalnio aukštį ir apatinės apvados didumą apreikšti. Patys šonai kalno užsilaikę dar gana gerai.
Lipama ant kalno buvo žiemių šonu. Matyt, jog piliakalnis lengva buvo aplinkui užleisti vandeniu.
Sunku yra datirti, kokį uždavinį turėjo šisai piliakalnis; tačiau galima manyti, jog apginimo tikslui jisai nebuvo supiltas, nes nė jo didumas, nė pati vieta tam tikslui nėra atsakanti. Greičiau galima spėti, jog jisai paskirtas buvo tikybos kulto tikslui. Reginys nuo piliakalnio yra gražus, bet dėlei vietos žemumo neerdvus.
J. Radziukynas „Suvalkų rėdybos piliakalniai” // 1909 m., p. 10



