Vieta:Aukštaitija
Dūdų akmenys Dūdų akmenys – du stambūs rieduliai, slūgsantys Širvintų rajone, Gelvonų sen., Dūdų kaime, 3,5 km į šiaurę nuo Bagaslaviškio. Akmenis supa dirbami laukai ir ganyklos. Privažiavimo, kelio nuorodų nėra (2017 m. duomenimis). Rieduliai paprastai matomi nuo Kangedų kaimo kapinaičių, kol nėra užaugusių pasėlių. Apatinis riedulys dar vadinamas Dideliu…
Peržiūrėti daugiau
Plavėjų akmuo – mitologinis akmuo su iškaltais ženklais Plavėjų kaime, Dūkšto seniūnijoje, Ignalinos rajone. Akmuo slūgso apie 6 km į šiaurės vakarus nuo Dūkšto, sekliame pakelės griovyje prie kelio 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas (iš šiaurės pusės), pusiaukelėje tarp kryžkelių į Plavėjus ir Aukštakalnius. Riedulys gerai matomas nuo kelio – toje vietoje yra nuovaža tarp medžių…
Peržiūrėti daugiau
Stelmužės ąžuolas Stelmužės ąžuolas – seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje. Lietuvos gamtos paminklas. Auga Stelmužės kaime (Imbrado seniūnija, Zarasų rajonas). Ąžuolui apie 1500 metų, jo skersmuo – 3,5 m, aukštis – 23 m, apimtis prie žemės 13 m. Šiuo metu Stelmužės ąžuolo būklė yra sunki. Senasis medis yra apniktas…
Peržiūrėti daugiau
Ožakmenis arba Ignotiškio akmuo – stambus riedulys, Lietuvos gamtos paminklas, esantis Rokiškio rajone, Juodupės seniūnijoje, Ignotiškio miške, kuris priklauso Rokiškio miškų urėdijos Vyžuonos girininkijos (71 kv., 4 skl.) teritorijai. Akmuo stūkso už 100 m į vakarus nuo kelio 3603 Bajorai–Gediškiai–Rakališkis , nuokalnėje, apie 3,5 km į pietryčius nuo Lukštų. Kelyje informacinių nuorodų…
Peržiūrėti daugiau
Nolėnų akmuo, vad. Laumės stalu yra Davainių kaime, kelio Dusetos – Užpaliai pietrytinėje pusėje (Dusetų sen.). Šioje vietoje akmuo stovi nuo 1973 metų, kai melioratorių buvo atvilktas iš Paindrės kaimo laukų. Jo kraštinių ilgis 2,2×3,0x2,5 m, centrinės dalies aukštis – iki 1,6 m, šonų aukštis – 0,9 ir 0,4 m….
Peržiūrėti daugiau
Lūžų akmuo – mitologinis akmuo Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, netoli Antalieptės, Lūžų miško 60 kvartale, Šavašos dešiniajame krante, Antalieptės seniūnija, Gražutės regioninis parkas. Lūžų dubenėtas akmuo yra apie 1,2 km į pietvakarius nuo Lūžų piliakalnio ir pilkapyno. Rausvos spalvos stambiagrūdžio granito akmuo yra 1,25 x 1,3 m pločio ir 70–75 cm aukščio, jo šonai…
Peržiūrėti daugiau
Šventupė prasideda aukštumose Vilniaus rajone, 9 km į šiaurės rytus nuo Paberžės, pelkynėse šalia Pociūnų. Vingiuoja į vakarus, šiaurės vakarus. XIX a. ši upės dalis vadinta Akmena. Vietos gyventojų iki šiol vadinama Švindupe (Šventupė). Paminėtina ir istorinė gyvenamoji vieta Swindupie (1798 m., LVIA), з. Швиндупа (1865 m., VaR), Švindupe (Vait.)…
Peržiūrėti daugiau
Salako akmuo Salako akmuo (arba Napoleono akmuo) – archeologinės reikšmės riedulys Lietuvoje, Zarasų rajone, 2 km į pietvakarius nuo Salako, netoli Nariūnų, Salako miške, šalia kelio 4918 Daugailiai–Šlepečiai–Salakas , priešais Salako pilkapyną. Patenka į Gražutės regioninį parką. Tai apdorotas nupjautviršūnis smulkiagrūdžio granito akmuo, kurio matmenys 1,25×1,2×0,9 m, virš žemės paviršiaus išlindęs apie pusmetrį. Šiaurės…
Peržiūrėti daugiau
Valiulio akmuo Valiulio akmuo, Karališkių Valiulio akmuo, Svobiškėlio akmuo – archeologijos paminklas, mitologinis akmuo su ženklais Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje tarp Karališkių ir Svobiškėlio kaimų, Alantos seniūnija į šiaurės rytus nuo Glasmyno ežero, Alkos giraitėje, kurios daug ąžuolų ir uosių iškirsta 1988 m. Apie 0,6 km į pietryčius nuo akmens…
Peržiūrėti daugiau
Maseliškių akmuo su ženklais (arba Masališkių akmuo su ženklais) – mitologinis akmuo, riogsantis Lietuvoje, Vilniaus rajono šiaurėje, Paberžės seniūnijoje, Maseliškių kaimo pietuose. Pasiekiamas keliu 172 Raudondvaris–Giedraičiai–Molėtai, ties Burkilos kaimu pasukus link Petriškių, už 400 m į vakarus. Akmuo guli dirbamo lauko pakraštyje, šalia kelio. Pažymėtas ženklu. 2015 m. duomenimis ant akmens užverstas paprastas…
Peržiūrėti daugiau
Ringys – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, apie 6,5 km į pietryčius nuo Naujojo Daugėliškio, prie Paringio kaimo. Ežero ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus – 0,46 km, plotis – iki 0,24 km. Altitudė 162,1 m. Krantai žemi, pelkėti, pakrantės kalvotos. Aplinkui plyti pievos ir dirbami laukai. Iš rytų į šiaurę prateka Dysnos upės intakas Ringė….
Peržiūrėti daugiau
Laumakės akmuo su dubeniu ir kryželiu randasi pietinėje Laumakės kaimo dalyje, apie 250 m į pietus nuo Švenčionių — Tverečiaus kelio, 50 m į vakarus nuo bevardžio upelio (dešiniojo Dysnos intako), eglyno pakraštyje. Akmuo — smulkiagrūdis rausvas granitas, 1,65 m ilgio, 1,35 m pločio, 55 — 70 cm aukščio, čia…
Peržiūrėti daugiau