Vieta:Aukštaitija

Kraštų piliakalnis Kraštų piliakalnis – piliakalnis, esantis Rokiškio rajone, Juodupės seniūnijoje, Kraštų kaime, Gaidžiabalės samanynės telmologinio draustinio vakariniame pakraštyje, Kukių miške, 1 km į šiaurės rytus nuo kelio 3645 Bryzgiai–Kraštai. Žygeivių ir pėsčiųjų maršrutuose Kraštų piliakalnis atsiveria ne iš karto – jis slepiasi jauno miško ir senų reljefo linijų fone, ilgo, lenkto ožnugario aukščiausioje vietoje….

Bryzgių piliakalnis Bryzgių piliakalnis arba Bryzgių senovės gyvenvietė – piliakalnis Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, į pietryčius nuo Bryzgių kaimo Juodupės seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Juodupė – Onuškis Bryzgiuose pasukus į kairę pietvakarių kryptimi Kiemiškių link ir pavažiavus 300 m – yra 200 m į dešinę šiaurės vakaruose nuo kaimo kapinių, kelio kairėje, miške. Bryzgių piliakalnis įrengtas kalvos kyšulyje, į šiaurės vakarus nuo natūralios įdubos, vadinamos…

Alksnių piliakalnis Alksnių piliakalnis, Onuškio piliakalnis – piliakalnis Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Alksniai kaimo, Juodupės seniūnija. Pasiekiamas keliu Skuomantai-Alksniai, yra kaimo pradžioje, dešinėje, į rytus nuo kelio. Alksnių piliakalnis įrengtas Apvalaso ežero rytinėje pakrantėje, aukštesniame kalvos vakariniame gale, kur natūralus reljefas sudaro aiškiai apibrėžtą gynybinę vietą. Iš čia atsiveria ežero erdvė, o pati kalva iš trijų pusių saugoma…

Gudiškių piliakalnis Gudiškių piliakalnis, minimas ir Čedasų ar Daliečių pavadinimais – piliakalnis Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Čedaso ežero, Juodupės seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Onuškis – Čedasai Kirmėliškyje pasukus keliu į šiaurę per mišką ir pavažiavus 2,8 km – yra miške, matyti priekyje ties keliuko posūkiu į dešinę rytuose, link iškirsto miško ploto. Gudiškių piliakalnis įrengtas atskiros, ilgos kalvos pietiniame krašte…

Panemunio šaltinis (Versmelė) trykšta Nemunėlio upelio dešiniojo kranto salpinėje terasoje, Panemunio dvarvietės šiaurės vakarinėje papėdėje, Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje. Tai vienintelis šio krašto šaltinis, įtrauktas į Lietuvos geologijos tarnybos sudarytą saugotinų geologijos objektų – geotopų – sąrašą. Vieta rami, pusiau paslėpta nuo kelio, apsupta sodybų ir daržų, bet išlaikiusi aiškią,…

Panemunio senovės gynybinis įtvirtinimas Panemunio senovės gynybinis įtvirtinimas, 16–18 a. įtvirtinimai Rokiškio rajono savivaldybės Panemunio miestelyje. Yra greta buvusio dvaro, Nemunėlio dešiniajame krante esančioje kalvoje. Šiandien iš Panemunio įtvirtinimų likę nedaug. Pirmiausia tai 11 m virš upės iškilusi kalva, kurios viršus keturkampis, apsuptas pylimu. Jo kraštinės 56-60 m ilgio. Žemiausias yra…

Moliūnų piliakalnis Moliūnų piliakalnis – dar vadinamas Kriklinių arba Perkūnine yra Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, miške tarp Moliūnų ir Kriklinių kaimų, Pyvesos dešiniajame krante. Moliūnų piliakalnis yra įrengtas apie 2 km į rytus nuo Kriklinių kaimo centro, miške, pelkėtų žemumų apsuptyje. Iš pietų, vakarų ir šiaurės kalvą juosia žemesnės, drėgnos vietos, todėl pati vieta išsiskiria kaip natūraliai parinkta gynybai. Piliakalnis apaugęs…

Siponių pėduotasis akmuo Siponių pėduotasis akmuo, dar vadinamas Ožakmeniu – geologinis gamtos paveldo objektas. Riedulys yra Kėdainių rajone, Dotnuvos seniūnijoje, į šiaurės vakarus nuo Siponių kaimo. Guli dirbamame lauke, apie 0,8 km nuo kelio Mantviliškis – Dotnuva. Iš pirmo žvilgsnio Siponių pėduotasis akmuo atrodo tarsi iš žemės išaugęs rusvas kupolas – netaisyklingos formos, į viršų švelniai smailėjantis, apie 1,75 m aukščio, 4…

Šakalių akmuo Šakalių akmuo – geologinis gamtos paveldo objektas Švenčionių rajone, Sarių seniūnijoje, Šakalių kaime, 2 km į šiaurės vakarus nuo Sarių. Pasiekiamas iš kelio 4406 Švenčionėliai–Melagėnai–Sariai. Šakalių akmuo – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas, nešantis savyje ledynmečio atmintį ir beveik nepastebimai įsiliejantis į banguotą Rytų Lietuvos kraštovaizdį. Šis stambus riedulys guli moreninės kalvos…

Akvieriškės piliakalnis Akvieriškės piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 0,4 km į pietus nuo kelio Naujas Strūnaitis-Toleikos tilto per Strūną, 0,1 km į šiaurę nuo Akvieriškės kaimo, Strūnos kairiajame krante. Šiauriau Akvieriškės kaimo, Strūnaičio seniūnijoje, Strūnos kairiajame krante, iš pelkėto upelio slėnio iškyla nedidelė, bet iškalbinga kalva – Akvieriškės piliakalnis. Tai valstybės saugomas, nacionalinės…

Bogutiškės piliakalnis Bogutiškės piliakalnis – piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 0,45 km į šiaurę nuo Bogutiškės kaimo, 1,8 km į vakarus nuo Mėžionių kaimo ir 0,2 km nuo Mėžios upelio kairiojo kranto. Švenčionių rajone, Cirkliškio seniūnijoje, ten, kur šiandien jau nebegyvenamas Bogutiškės kaimas pamažu grįžta į gamtos glėbį, iš pelkėtų daubų iškyla išskirtinė kalva – Bogutiškės piliakalnis. Tai nacionalinės reikšmės…

Mėžionys Mėžionys – gatvinis kaimas Švenčionių rajono savivaldybėje, 8 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie Mėžios (Mėžės) upelio. 2 km į pietus, už Paulinavo miško, telkšo Sarių ežeras. Seniūnaitijos centras. Tarp Švenčionių kalvų ir miškų, 8 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie ramiai tekančio Mėžios (Mėžės) upelio, plyti Mėžionys – vienas ryškiausių Rytų Lietuvos gatvinių kaimų, šiandien saugomas kaip Kultūros paveldo…