Šventosios maršrutas – tai kelionė viena savičiausių Lietuvos pajūrio upių, kuri iš šiaurės vakarų Žemaitijos vingiuoja Baltijos jūros link, pakeliui praplaukdama pro senas gyvenvietes, piliakalnius, malūnų vietas, pušynus ir ramius pakrančių kaimus. Šis maršruto aprašymas buvo publikuotas 1980 m. žurnalo „Mūsų gamta“ 1 numeryje, rubrikoje „Mūsų upės“, ir šiandien įdomus…
Peržiūrėti daugiauŽygi pradedame Vaišnoriškės kaime, apsuptame Ažvinčių girios. Kelių čia daug, susisiekimas geras. Nuo Vaišnoriškės iki Minčios kaimo – apie 8 – 8,5 kilometro. Žygiuodami į šiaurę, už pusantro kilometro pasiekiame labai įdomią vietą – Senatiltę, kuri yra prie trijų ežerų. Kairėje pusėje – Utenykštis, dešinėje – Baltelės ir Byvainėlio ežerai….
Peržiūrėti daugiauIš mano kelionės po Lietuvą – tai A. Paškevičiaus 1927 m. žurnale Karys publikuotas straipsnis, kviečiantis leistis į gyvą, vaizdingą kelionę per Žemaitiją. Autorius dviračiu įveikia šimtus kilometrų, sustodamas Vaškuose, Joniškyje, prie Kryžių kalno, Šatrijos, Medvėgalio, Kražių, Šiluvos, Dubysos slėnių ir daugelio kitų vietų. Jo pasakojime susilieja gamtos grožis, piliakalnių…
Peržiūrėti daugiauNuo Gargždų iki Lapių – tai A. Pleškio kelionių ir kraštotyros pasakojimas, publikuotas 1927 m. žurnale „Trimitas“ (nr. 11, 12 ir 13), vedantis skaitytoją Minijos slėniais, piliakalnių viršūnėmis ir legendomis apipintais Žemaitijos kaimais. Autorius ne tik aprašo Minijos didybę – jos sraunius vandenis, skardžius krantus ir pavasario potvynių šėlsmą –…
Peržiūrėti daugiauŠilėti Švenčionijos pietryčiai – tai kvietimas pažinti vieną tyliausių, bet kartu ir turtingiausių Lietuvos kampelių, kuriame gamta, istorija ir gyvoji kaimų kultūra susilieja į vientisą kraštovaizdžio pasakojimą. Česlovo Kudabos tekstas atveria smėlėtą, banguotą ir pušynais kvepiantį Švenčionių rajono pietrytinį paribį, dažnai apeinamą turistų, bet stebinantį savo įvairove, senumu ir ramia…
Peržiūrėti daugiauNuotrauka: Rašės upelis. Upelyje matyti skautų baidarės ir skautai. Bendras vaizdas iš toliau. 1935-08-23 © Vytauto Didžiojo karo muziejus Baidarės tampa kukliais mūsų namais, sparnais ir tiltu į kitokį pasaulį – laukinę gamtą, širdį glostančius kaimų vaizdus ir ežerų tylą. Kiekvienas irklo mostas artina prie nuotykio, kiekvienas krantinės sustojimas dovanoja…
Peržiūrėti daugiauPabarė Pabarė. Pabares bažnytkaimis, kadaise buvęs dvaras, yra įsikūręs apie 13 km į šiaurę nuo Eišiškių, prie nedidelio Kubankos (ar Kukaukos) upelio (Maltupės-Šalčios intakas 6 km ilgio). Pro Pabarę eina Eišiškių-Rudninkų kelias. Buvęs dvaras priklausė Jundilams. Dvare kalbėta lietuviškai. 1908-1909 m. dvarą dalimis nupirko keli, rodos, devyni apylinkės ūkininkai. 1911…
Peržiūrėti daugiauKuktiškės įsikūrusios 12 km į pietus nuo Utenos, prie Vyžntos upės (šiuo vardu vadinamas Kiaunos aukštupys iki Galuonių ežero Žeimenos baseine, 18,2 km ilgio), kalvotoje ir ežeringoje vietoje, prie Utenos — Švenčionėlių siaurojo geležinkelio, kuris eina apie 1 km į pietus nuo Kuktiškių. Kuktiškiai — viena iš seniausių apylinkės vietovių….
Peržiūrėti daugiauVištyčio miestelis yra įsikūręs Vištyčio ežero šiauriniame krante, prie Lietuvos – Prūsijos sienos, 40 km į pietvakarius nuo Vilkaviškio. Vietovė išsistačiusi kalvotoje vietoje ir šliejasi prie smėlėtų ežero krantų. Miestelis bus gavęs Vištyčio ežero vardą. Vištyčio gyvenvietė galėjo atsirasti 1530 — 1550 metais, kai karalienė Bona Alytaus girios vakarinėje pusėje…
Peržiūrėti daugiauMolėtų ežerai Molėtų ežerai. Norėčiau papildyti savo straipsnį „Keliaukime upėmis ir ežerais“ aprašymu vieno nepaprastai įdomaus kelionių maršruto, kurio dalį šiomis dienomis perplaukiau kartu su kun. A. Sabaliausku, pasinaudojęs pono P. Petronio, Rašos dv. savininko, maloniu kvietimu aplankyti „Lietuviškąją Suomiją“. Utenos apskrity, už Malėtų miesto, ilga grandine eina dideli ir…
Peržiūrėti daugiauAtėjo graži vasara. Jautrioje sieloje atbunda giliai paslėptas įgimtas keliavimo jausmas. Seniau šeimos ir tautelės keliavo naujų ganyklų savo gyvuliams ieškoti, vėliau ieškojo naujų kolonizacijai ar eksportui plotų. Kai visas Amerikas „atrado“, apkeliavo aplink „pasaulį“, žmonėms pasirodė EI mundo es poco — per mažas pasaulis! Liko poliariniai kraštai. Kad ir…
Peržiūrėti daugiauAlantos apylinkių gamtovaizdžiai pasižymi įvairumu: daug gražių ežerų, upelių, kalnelių, slėnių, miškelių: yra archeologinių paminklų, pilkapių, randama akmens laikotarpio įrankių. Trumpiau kalbant yra viskas ko reikia įdomiam ir prasmingam žygiui pėsčiomis ir to visko čia tiek daug, kad per vienos dienos žygį neapeisi. Tad pirmam šių apylinkių tyrinėjimui pasirinkome teritoriją,…
Peržiūrėti daugiau











