Vieta:Aukštaitija

Šveicarkos šaltinis Šveicarkos šaltinis arba Šventoji versmė 1 km į ŠR nuo Kaniūkų (Lūžų miško) piliakalnio (Ar 1476), 0,9 km į PR nuo Antalieptės bažnyčios, 0,7 km į PR nuo Antalieptės vandens malūno, 0,13 km į ŠV nuo Šavašos ir Šventosios santakos, kairiajame Šventosios krante, apie 40 m atstumu nuo…

Čiobiškio urvas Čiobiškio urvas arba Rynos urvas – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Širvintų rajone, Čiobiškio sen., Stepanavos kaime. Priklauso Ukmergės miškų urėdijos Čiobiškio girininkijos (780 kv., 12 skl.) teritorijai. Urvo vieta yra 0,4 km į rytus nuo kelio 4305 Musninkai–Čiobiškis–Gelvonai–Vytinė , 1,3 km į šiaurės vakarus nuo Čiobiškio. Objektas nuorodomis nepažymėtas. Nuo automobilių stovėjimo aikštelės, išlipę iš…

Karpakėlio pirmasis ąžuolas Karpakėlio pirmasis ąžuolas – išskirtinis ąžuolas Švenčionių rajone, Pabradės seniūnijoje, Karpakėlio kaime, Asvejos regioniniame parke. Lankytinas objektas yra apie 5,5 km į šiaurės rytus nuo Sužionių, Asvejos ežero šiaurinėje pakrantėje, 0,5 km į šiaurės vakarus nuo sąsiaurio, jungiančio vakarinį ir rytinį ežerus (čia įrengta Žingių stovyklavietė). Medis aptvertas, šalia stovinčioje lentoje pateikta iliustruota informacija. Ąžuolas…

Lygumų akmuo Lygumų akmuo stūkso Zarasų rajono savivaldybėje, Lygumų miške, netoli Stelmužės dvaro, prie keliuko Stelmužė–Suviekas, nuo Stelmužės ąžuolo į šiaurinį parko pakraštį 1,6 km. 18 m ilgio, plačiu paviršiumi. Yra manoma, jog akmuo savo dydžiu gali lenkti Puntuką, kadangi didžioji jo dalis yra po žeme, o archeologų akmuo kol kas nėra tyrinėtas. Legendos ir padavimai Tai įvyko labai…

Karalienės liūnas Karalienės liūnas – šaltinis, esantis Utenos apsk., Anykščių raj., prie Pašventupio kaimo. Atsiveria Šventosios upės slėnio dešinėje pusėje. Respublikinės reikšmės hidrogeologiniu paminklu paskelbtas 1964 m. Įrengtas dviračių takas ir kabantis pėsčiųjų tiltas per Šventąją pasiekti priešingame krante Puntuko akmenį ir Medžių lajų taką. Karalienės liūnas užima 0,14 ha plotą. Jo gylis 6–7 m. Absoliutinis aukštis apie 62,5 m. Šaltinis ypatingas…

Šventieji ąžuolai Šventieji ąžuolai – Anykščių rajono savivaldybėje saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, ąžuolai, stūksantys Anykščių šilelyje, kelio 1245 Gražumynas–Puntuko akmuo  vingyje netoli Puntuko akmens (už 200 m į pietvakarius). Paminkliniai medžiai aptverti, pastatyta informacinė lenta, supažindinanti su ąžuolų istorija. Vienam iš dviejų Šventųjų ąžuolų nulūžus, 1990 m. pasodintas naujas ąžuoliukas. Medžiai nuo seno garsėja legendomis. Paskelbti saugomais 2003 m. spalio 30 d. Knygoje "senosios…

Dubingių gatvių — kelių — sankryžoje jau antras šimtmetis stovi karčema. Lietuvoje nuo seno karčemas buvo priprasta statyti gerai matomose vietose — netoli bažnyčių, rotušių ir kelių sankryžose; taip pastatyta ir Dubingių karčema. Ji stovėjusi priešais parapinę bažny­čią. Kaip teigia istoriniai šaltiniai, karčema buvo pa­statyta 1842 m. Ji tuo metu…

Pakalniškių piliakalnis Piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Pakalniškių Turmanto seniūnija. Pasiekiamas plentu 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai, yra 100 m į kairę rytuose, tarp plento ir Ramio ežero vakarinio galo. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Ramio ežero šiaurės vakarų krante. Iš Š, R ir P jį juosia ežeras ir pakrančių pelkės, V…

Dubingių piliavietė Dubingių piliavietė (Pilies kalnas) – Lietuvos pilis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, į pietvakarius nuo Dubingių, Asvejos ežero saloje, (dab. likęs pusiasalis) kalvoje, vadinamoje Pilies kalnu. Dubingiai daugiau ar mažiau buvo liečiami XIX a. vidurio ir vėlesnėse studijose, skirtose reformacijai Lie­tuvoje, su ja susijusiai Radvilų veiklai, nušviečiant Lie­tuvos didžiosios kunigaikštienės, vėliau ir Lenkijos ka­ralienės Barboros Radvilaitės gyvenimą, apskritai Rad­vilų istoriją,…

Degsnės pilkapynas, Labotiškių pilkapynas – pilkapynas Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, Degsnės miške ir Guronais vadinamame lauke, prie Labotiškių kaimo. Apie 3 km į pietvakarius nuo Dubingių, į pietus nuo Viežbaro ežero yra Guronų kalva vadinamas laukas – dabar apaugęs jaunu mišku. Jo vakarinė dalis remiasi į Labatiškių kaimo laukus, o rytinė – į Laumikonių kaimą. Tuo tarpu iš pietų…

Alka – gatvinio tipo kaimas Molėtų rajono savivaldybės pietryčiuose, Asvejos regioniniame parke, pusiasalyje Asvejos ežero šiauriniame krante, priešais Jonėnus. Pietryčiuose yra Alkos kaimas Švenčionių rajone. Kaimas supamas miškų, šalia įteka Baluoša, telkšo Kaušelio ežerėlis. Yra privatus Artūro Davainio buities rakandų muziejus. Yra saugoma etnoarchitektūrinė sodyba (dvigalė gryčia, svirnas, pirtis). Gamtos paminklas – senas klevas. Šis vardas liudija, jog ka­daise čia buvo senojo lietuvių kulto vieta —…