Vieta:Žemaitija
Bišpilio piliakalnis Bišpilio piliakalnis dar vadintas Višpiliu, Viešpiliu – piliakalnis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Jurbarko šiaurės vakarų pakraštyje, Imsrės kairiajame krante. Piliakalnį iš šiaurės, vakarų ir pietų juosia upės slėnis ir jos pakrančių daubos, rytuose yra aukštuma. Šlaitai nuo upės yra statūs, jie siekia 17–20 m aukščio. Piliakalnio aikštelė 58×28 m dydžio, jos pietvakarinis galas smailesnis. Ji…
Peržiūrėti daugiauNaglio kalnas Naglio kalnas – spėjamas 1425 m. minimas piliakalnis Palangos šiaurėje, kurį norėjo gauti kryžiuočiai ir jame statytis pilį. Tačiau kalnas ilgą laiką, iki apželdinant kopas, buvo pustomas vėjo, todėl piliakalnio požymių jame nepastebėta. Kartu su Birutės kalnu laikomas Palangos piliakalnio dalimi. Ši pajūrio kalva yra apie 200 m…
Peržiūrėti daugiauNegarbos piliakalnis Negarbos piliakalnis, vad. Nagarbos kalnu, Bliūdkalniu – piliakalnis ir papėdės gyvenvietė Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Negarbos kaime, Tenžės dešiniajame krante. Pasiekiamas iš kelio Ankštakiai–Tarvydai ties Senkais pasukus į kairę ir šiaurės vakarų kryptimi pavažiavus 800 m, pervažiavus Tenžę, yra kairėje, į pietus nuo kelio. Nagarbos piliakalnis vietiniams žemaičiams geriausiai…
Peržiūrėti daugiauLuokavos piliakalnis, Lokavos kalnas, Kerėžių piliakalnis − piliakalnis Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Vėlaičių ir Kerėžių kaimų, Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija, Lakavos miškas. Pasiekiamas keliu Ramučiai – Vegeriai per Vėlaičius. Kairėje prasidėjus miškui sukti į dešinę iškart už pirmojo kanalo einančiu lauko keliuku, važiuoti į rytus 1,35 km, miške už 0,55 km…
Peržiūrėti daugiauPapilių piliakalnis, Pilis – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Papilių kaimo, Pakražančio seniūnija. Pasiekiamas keliu Kražiai – Griniai Valpainių pradžioje pasukus keliuku į kairę šiaurės rytų kryptimi, pavažiavus 1 km – yra dešinėje, rytuose. Palyginti, tai gana aukštas kalnas, iš šiaurės rytų pusės jo aukštis – apie 17 metrų, nuo pietryčių jis…
Peržiūrėti daugiauVadagių piliakalnis Vadagių piliakalnis, vad. Pilale, Švedkalniu, yra Sedos seniūnijoje, Vadagių k., 1,5 km į šiaurės rytus nuo Sedos – Židikų kelio. Įrengtas Varduvos kairiajame krante, ties Ragupio žiotimis. Datuojamas I tūkst. – XIII a. Piliakalnį iš rytų juosia Varduva, iš šiaurės ir vakarų – Ragupio slėnis. Šlaitai į slėnį…
Peržiūrėti daugiauPilies sala Pilies sala (Pilė) – viena didesnių salų, esanti Platelių ežere, Žemaitijos nacionaliniame parke, Plungės rajone. Ji yra centrinėje ežero dalyje, netoli vakarinio kranto. Pilies sala Platelių ežero salų grupėje yra paskelbta hidrografiniu gamtos paveldo objektu. Pilies sala saugoma ir kaip kultūros paminklas. Salos plotas – 5,29 ha. Ji…
Peržiūrėti daugiauDievytis Dievytis – ežeras vakarų Lietuvoje, Šilalės rajone, apie 4 km į pietus nuo Laukuvos. Ilgis iš vakarų į rytus 0,83 km, plotis iki 0,81 km. Nuo Šilalės keliaujant Laukuvos link, prieš pat Šiauduvos gyvenvietę, jau iš tolo dešinėje kelio pusėje išvysi aukštais medžiais apaugusį Dievyčio piliakalnį. Už Šiauduvos – Dievyčio ežero akis… Dievytis…
Peržiūrėti daugiauPraviršulio ežeras, Praviršulis – ežeras vidurio Lietuvoje, Radviliškio rajone, apie 7,5 km į pietus nuo Šaukoto. Ežeras telkšo Praviršulio tyrelio botaninio-zoologinio draustinio viduryje, pelkių apsuptyje. Ilgis iš vakarų į rytus 1,07 km, plotis iki 0,92 km. Gylis siekia 4,3 m. Krantai užpelkėję, žemi, apaugę medžiais ir krūmais, vietomis ardomi. Ežero dugne slūgso…
Peržiūrėti daugiauKapstatų ežeras, Kapstatas arba Laigis – ežeras vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, apie 1 km į šiaurę nuo Endriejavo. Ilgis vakarų-rytų kryptimi 1,3 km, plotis iki 0,5 km. Gylis siekia 2,4 m. Krantai žemi, rytinis miškingas. Ežerą supa Paežerių žemapelkė. Rytuose įteka Dievupis, vakaruose išteka Minijos intakas Veiviržas. Į rytus įsikūrę Kapstatų, į…
Peržiūrėti daugiauBitinėlio ežeras Bitinėlio ežeras arba Talkša (Talša) – ežeras – rytinėje Šiaulių dalyje esantis vandens telkinys. Plotas – 57,5 ha. Ilgis – 2 km, didžiausias plotis – 550 m. Didžiausias gylys – 8,2 m (pietinėje dalyje), vidutinis gylis – 3,6 m. Mūšos upės baseinui priklausančiam Talkšos ežerui būdingi žemi, daugiausia pelkėti krantai….
Peržiūrėti daugiauPlatelių ežeras Platelių ežeras – didžiausias ir giliausias ežeras Žemaitijoje, pasižymintis gamtine, kultūrine ir kraštovaizdžio verte. Giliausia vieta – apie 48,5 m. Krantai labai vingiuoti, ypač pietiniame ežero gale. Ežero kranto ilgis – 37,59 km. Krantai nevienodo aukščio. Aukščiausios 20-30 m kalvos matyti rytinėje ežero pusėje, kur dunkso miškinga Plokštinės plokščiakalvė. Joje sovietmečiu…
Peržiūrėti daugiau