Vieta:Žemaitija
Luokavos piliakalnis, Lokavos kalnas, Kerėžių piliakalnis − piliakalnis Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Vėlaičių ir Kerėžių kaimų, Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija, Lakavos miškas. Pasiekiamas keliu Ramučiai – Vegeriai per Vėlaičius. Kairėje prasidėjus miškui sukti į dešinę iškart už pirmojo kanalo einančiu lauko keliuku, važiuoti į rytus 1,35 km, miške už 0,55 km…
Peržiūrėti daugiau
Papilių piliakalnis, Pilis – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Papilių kaimo, Pakražančio seniūnija. Pasiekiamas keliu Kražiai – Griniai Valpainių pradžioje pasukus keliuku į kairę šiaurės rytų kryptimi, pavažiavus 1 km – yra dešinėje, rytuose. Palyginti, tai gana aukštas kalnas, iš šiaurės rytų pusės jo aukštis – apie 17 metrų, nuo pietryčių jis…
Peržiūrėti daugiauVadagių piliakalnis, vad. Pilale, Švedkalniu, yra Sedos seniūnijoje, Vadagių k., 1,5 km į šiaurės rytus nuo Sedos – Židikų kelio. Įrengtas Varduvos kairiajame krante, ties Ragupio žiotimis. Datuojamas I tūkst. – XIII a. Piliakalnį iš rytų juosia Varduva, iš šiaurės ir vakarų – Ragupio slėnis. Šlaitai į slėnį statūs, iki…
Peržiūrėti daugiau
Pilies sala Pilies sala (Pilė) – viena didesnių salų, esanti Platelių ežere, Žemaitijos nacionaliniame parke, Plungės rajone. Ji yra centrinėje ežero dalyje, netoli vakarinio kranto. Pilies sala Platelių ežero salų grupėje yra paskelbta hidrografiniu gamtos paveldo objektu. Pilies sala saugoma ir kaip kultūros paminklas. Salos plotas – 5,29 ha. Ji…
Peržiūrėti daugiau
Dievytis Dievytis – ežeras vakarų Lietuvoje, Šilalės rajone, apie 4 km į pietus nuo Laukuvos. Ilgis iš vakarų į rytus 0,83 km, plotis iki 0,81 km. Nuo Šilalės keliaujant Laukuvos link, prieš pat Šiauduvos gyvenvietę, jau iš tolo dešinėje kelio pusėje išvysi aukštais medžiais apaugusį Dievyčio piliakalnį. Už Šiauduvos – Dievyčio ežero akis… Dievytis…
Peržiūrėti daugiau
Praviršulio ežeras, Praviršulis – ežeras vidurio Lietuvoje, Radviliškio rajone, apie 7,5 km į pietus nuo Šaukoto. Ežeras telkšo Praviršulio tyrelio botaninio-zoologinio draustinio viduryje, pelkių apsuptyje. Ilgis iš vakarų į rytus 1,07 km, plotis iki 0,92 km. Gylis siekia 4,3 m. Krantai užpelkėję, žemi, apaugę medžiais ir krūmais, vietomis ardomi. Ežero dugne slūgso…
Peržiūrėti daugiau
Kapstatų ežeras, Kapstatas arba Laigis – ežeras vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, apie 1 km į šiaurę nuo Endriejavo. Ilgis vakarų-rytų kryptimi 1,3 km, plotis iki 0,5 km. Gylis siekia 2,4 m. Krantai žemi, rytinis miškingas. Ežerą supa Paežerių žemapelkė. Rytuose įteka Dievupis, vakaruose išteka Minijos intakas Veiviržas. Į rytus įsikūrę Kapstatų, į…
Peržiūrėti daugiau
Bitinėlio ežeras Bitinėlio ežeras arba Talkša (Talša) – ežeras – rytinėje Šiaulių dalyje esantis vandens telkinys. Plotas – 57,5 ha. Ilgis – 2 km, didžiausias plotis – 550 m. Didžiausias gylys – 8,2 m (pietinėje dalyje), vidutinis gylis – 3,6 m. Mūšos upės baseinui priklausančiam Talkšos ežerui būdingi žemi, daugiausia pelkėti krantai….
Peržiūrėti daugiau
Platelių ežeras Platelių ežeras – didžiausias ir giliausias ežeras Žemaitijoje, pasižymintis gamtine, kultūrine ir kraštovaizdžio verte. Giliausia vieta – apie 48,5 m. Krantai labai vingiuoti, ypač pietiniame ežero gale. Ežero kranto ilgis – 37,59 km. Krantai nevienodo aukščio. Aukščiausios 20-30 m kalvos matyti rytinėje ežero pusėje, kur dunkso miškinga Plokštinės plokščiakalvė. Joje sovietmečiu…
Peržiūrėti daugiau
Paršežeris Paršežeris – ežeras vakarų Lietuvoje, Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke, apie 3,5 km į šiaurės rytus nuo Laukuvos. Paršežeris yra didžiausias natūralios kilmės vandens telkinys Tauragės apskrityje. Telkšo netaisyklingo pavidalo ledo lūstavietės duburyje. Ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus 2 km, plotis iki 1,3 km. Altitudė 157,6 m. Dubens šlaitai su terasomis, krantai žemi,…
Peržiūrėti daugiau
Bulėnų ežeras – ežeras šiaurės Lietuvoje, Šiaulių rajone, apie 6,5 km į šiaurės vakarus nuo Bubių, 4,5 km į šiaurę nuo Kurtuvėnų. Įeina į Kurtuvėnų regioninį parką. Ežero ilgis iš šiaurės į pietus – 0,2 km, plotis – iki 0,13 km. Altitudė 122,9 m. Kranto linija vingiuota. Ežeras baigiantis užakti. Jį supa Bulėnų miške esanti apie 25 ha…
Peržiūrėti daugiau
Šikšto kalnas (arba Girnikų piliakalnis, Šventkalnis) yra aukščiausia kalnas Šiaulių rajone. Jis iškilęs 183,4 m virš jūros lygio, o papėdę ir viršūnę skiria 50 metrų. Pagal geomorfologinę kilmę Girnikų kalnas yra keimas, kartu su visu Vainagių–Raudonsparnės kalvagūbriu susiformavęs paskutiniame Lietuvos apledėjimo laikotarpyje. Šiame kalvagūbryje esama ir aukštesnių už Girnikų kalną…
Peržiūrėti daugiau