Kategorija:Piliakalniai
Sedos piliakalnis, Pilalė, Kalpės kalnas, Karpos kalnas – piliakalnis Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Sedos, Sedos seniūnija. Pasiekiamas keliu Seda – Pašilė, dar neišvažiavus už Sedos pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi, į kalvą vedančiu keliuku pavažiavus 100 m – yra kairėje pakilus į kalvą. Piliakalnis yra buvęs bliūdo formos. Įlipęs į jo centrą, per pylimus nieko aplink nematydavai. XIX a….
Peržiūrėti daugiau
Skomantų piliakalnis Skomantų piliakalnis su gyvenviete, Ragokalnis, Papilys, Raguvos kalnas, Raguva – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Skomantų kaimo vakaruose, Veiviržėnų seniūnija. Pasiekiamas nuo kelio Gargždai – Švėkšna ties jo nežymiu posūkiu miške į kairę važiuojant tiesiai – į dešinę pietvakarių kryptimi buvusiu ankstesniu keliu 450 m iki mašinų stovėjimo aikštelės, nuo jos eiti į kairę keliuku 100 m šiaurės…
Peržiūrėti daugiau
Šiūparių piliakalnis Šiūparių piliakalnis – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Padubrinų kaimo, Švėkšnos seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Švėkšna – Daukšaičiai, pasukus pro Alseikas link Šiūparių, už Padubrinio, ties kelio į Lekius atsišakojimu, pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi, laukais pavažiavus 900 m, yra priekyje. Šiūparių piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Šalpės kairiojo kranto vingyje. Šlaitai statūs, 14 m aukščio. Aikštelė keturkampė, pailga pietvakarių – šiaurės rytų…
Peržiūrėti daugiau
Paulaičių piliakalnis Paulaičių piliakalnis, Pilalė – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Paulaičių kaimo, Švėkšnos seniūnija. Pasiekiamas iš plento Gardamas – Švėkšna pavažiavus į kairę šiaurės vakarų kryptimi link Paulaičių, už 1,6 km – keliu į pietus – pietvakarius, už 300 m už griovio pasukus į dešinę šiaurės kryptimi lauko pakraščiu – yra už 500 m, lauko šiauriniame krašte. Paulaičių piliakalnis…
Peržiūrėti daugiau
Normančių piliakalnis Normančių piliakalnis su gyvenviete, Bauskės pilis – piliakalnis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Pakapės, Šiaulių kaimiškoji seniūnija. Pasiekiamas iš plento 2105 Tytuvėnai–Pakapė–Šiauliai , pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi, į Normančius, juose – į kairę pietvakarių kryptimi link Pakapės, pavažiavus 500 m – 0,2 km į šiaurės vakarus nuo kelio pietryčių kryptimi. 0,7 km į šiaurės rytus nuo Pakapės kaimo kapinių. Normančių piliakalnis…
Peržiūrėti daugiau
Didžiųjų Gulbinų piliakalnis Didžiųjų Gulbinų piliakalnis – piliakalnis, stūksantis Vilniaus šiaurinėje dalyje, į rytus nuo kelio A14 Vilnius–Utena , Didžiuosiuose Gulbinuose, Gulbino ežero saloje. Piliakalnis yra archeologijos ir kraštovaizdžio paminklas, 2009 m. įrašytas Į LR Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 33045). Užima 2234 m² teritoriją, datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pab. – I mūsų eros tūkstantmečiu. Piliakalnis yra vienintelėje Gulbino ežero saloje, vandens telkinio…
Peržiūrėti daugiau
Kamšos piliakalnis Kamšos piliakalnis – piliakalnis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietvakarius nuo Kamšos (Tauragnų seniūnija) kaimo. Kalva, dar vadinama Barsukakalniu, yra tarp laukų. Šlaitai 4–5 m aukščio, jų viršutinė dalis stačiai nulyginta. Viršūnės aikštelė ovali, 35×20 m dydžio. Kultūrinis sluoksnis suardytas ariant. Piliakalnio šiaurės ir vakarų papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų, apie 0,5 ha plote…
Peržiūrėti daugiau
Stalo kalnas Stalo kalnas – kalnas, stūksantis Vilniaus centre, Kalnų parko teritorijoje, Vilniaus pilių kultūrinio rezervato archeologijos paminklas. Pavadinimą kalnas gavęs dėl savo formos – viršūnėje jis lygus kaip stalas. Priešais – Trijų Kryžių paminklas ant Plikojo kalno. Stalo kalną galima aplankyti iš T. Kosciuškos gatvės pusės; iš čia užkopus į kalną, patenkama į estradą. Vasarą joje vyksta įvairūs koncertai, šventės. Galima tiesiai…
Peržiūrėti daugiau
Kreivasis (Krivių) kalnas Kreivasis kalnas (arba Plikasis kalnas, Trijų Kryžių kalnas) – kalnas Vilniaus senamiestyje, stūksantis 300 m į rytus nuo Pilies Kalno, Neries kairiajame ir Vilnios dešiniajame krante, Vilnios ir Neries santakoje esančioje aukštoje kalvoje (abs. aukštis 163,6 m). Čia stovėjusi Kreivoji pilis – viena gynybinių Vilniaus pilių. Kreivasis kalnas labai sunaikintas erozijos, viršus apardytas čia XVII-XIX a. buvusių gynybinių įtvirtinimų. Pietinėje dalyje ant pylimo 1916 m. pastatyti 3 kryžiai (1948 m….
Peržiūrėti daugiau
Pakalniškių piliakalnis Pakalniškių piliakalnis yra Kauno rajone, kairiajame Nemuno krante, į rytus nuo dabartinės Zuikinės, Girionyse. Pasiekiamas iš Didžiosios g. Vaišvydavoje (apie 300 m). 2022 m. šalia išaiškintas Girionių piliakalnis. Jis buvo supiltas netoli buvusio Pakalniškių kaimo, kuris atsidūrė Kauno marių dugne pastačius Kauno hidroelektrinę. Šiuo metu Pakalniškių piliakalnis yra Kauno marių pakrantėje, atlikti piliakalnio sutvirtinimo ir tvarkymo darbai. Pakalniškių piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo…
Peržiūrėti daugiau
Veršvų piliakalnis Veršvų piliakalnis – piliakalnis ir buvusi gyvenvietė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Veršvuose. Pasiekiamas iš Islandijos plento žiedo ties IX fortu važiuojant Žemaičių plentu Vilijampolės link, Baltų prospektu, Šilainių plentu ir Gabijos gatve iki jos posūkio į dešinę vakarų kryptimi, toliau paėjus pro gyvenamuosius namus įgilintos magistralės-vakarinio lanksto šiauriniu šonu 300 m į pietvakarius, yra kiek dešiniau, šlaitui leidžiantis į Nemuno…
Peržiūrėti daugiau
Gaigalių piliakalnis Gaigalių piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Gaigalių kaimo (Šimonių seniūnija), Šepetos pelkės rytiniame pakraštyje. Gaigalių piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. m. e. pabaiga – I tūkst. m. e. m. Įrengtas atskiroje kalvoje, Šepetos pelkės rytiniame pakraštyje. Nupjauto kūgio formos kalvą beveik iš visų pusių juosia mažos pelkės. Šlaitai statūs, apie…
Peržiūrėti daugiau