Bačkininkėlių piliakalnis – vieta, kur galėjo stovėti pagoniška šventykla

Bačkininkėlių piliakalnis

Bačkininkėlių piliakalnis ir gyvenvietė – piliakalnis ir gyvenvietė Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, Bačkininkėlių kaime, Kauno marių vakariniame krante. Tai viena įdomesnių šio krašto archeologinių vietų, išsiskirianti ne tik savo forma, bet ir tyrimų metu aptiktais radiniais, leidžiančiais pažvelgti į labai seną Lietuvos praeitį.

Bačkininkėlių piliakalnis įrengtas Nemuno kairiajame krante, slėnio pakraštyje esančioje atskiroje kalvoje. Jis primena nupjauto kūgio formos kalvą su stačiais, 15–20 metrų aukščio šlaitais. Piliakalnio aikštelė ovali – apie 20 × 15 metrų dydžio, o jos šiaurės vakarų krašte supiltas maždaug 1 metro aukščio ir 6 metrų pločio pylimas.

Piliakalnio šlaitai statūs, apaugę praretintais lapuočiais, o pietvakarinis šlaitas vietomis dirvonuoja. Nuo kalvos atsiveria Nemuno slėnio kraštovaizdis, kuris ir šiandien leidžia suprasti, kodėl ši vieta buvo pasirinkta senovės žmonių.

Rytų ir pietryčių pašlaitėje plytėjo didelė, apie 1–3 hektarų ploto papėdės gyvenvietė. Archeologiniai tyrimai čia atskleidė storą kultūrinį sluoksnį su židiniais, ūkinėmis duobėmis, moliniais verpstukais, geležine yla, molinio tiglio dalimi, įvairių tipų keramika bei gyvulių kaulais. Anksčiau čia buvo rasta ir žiestų šukių su banguotu ornamentu.

1956–1957 metais Bačkininkėlių piliakalnį ir gyvenvietę tyrė Lietuvos istorijos institutas, vadovaujamas archeologės Onos Kuncienės. Buvo ištirta beveik visa piliakalnio aikštelė bei dalis gyvenvietės. Tyrimų metu aptiktas 1,2–1,25 metro storio kultūrinis sluoksnis, kuriame išskirti du skirtingi horizontai.

Apatiniame sluoksnyje archeologai aptiko ovalų, 6 × 4 metrų dydžio stulpinės konstrukcijos pastatą su moline asla ir atviru židiniu. Vėliau šis statinys buvo interpretuotas kaip pagoniška šventykla. Taip pat rasta akmenų grindinių ir brūkšniuotos keramikos. Viršutiniame sluoksnyje aptikta židinių liekanų, grindinių fragmentų, geležinės ylos dalis ir grublėtos keramikos.

Bačkininkėlių piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Tyrinėtojai mano, kad piliakalnis greičiausiai nebuvo nuolat gyvenamas. Sprendžiant iš negausių radinių ir nedidelio pastato, vietos gyventojai daugiausia gyveno papėdės gyvenvietėje, o pats piliakalnis galėjo būti naudojamas slėptis ar gintis.

Šiandien Bačkininkėlių piliakalnis išlieka viena įdomiausių Nemuno pakrančių archeologinių vietų. Jį galima pasiekti iš plento Pakuonis–Piliuona, pasukus Kėbliškio–Bačkininkėlių keliu ir nusileidus į Nemuno slėnį. Toliau reikia pasukti į kairę ir apie 300 metrų važiuoti lauko keliuku – piliakalnis yra maždaug už 100 metrų nuo kelio.

Tai vieta, kur susilieja Nemuno kraštovaizdis, senoji gyvenvietė ir archeologiniai atradimai, leidžiantys geriau pažinti ankstyvąją Lietuvos istoriją.