Vieta:Aukštaitija
Golubiškių piliakalnis ir gyvenvietė, Ažuraisčiai – piliakalnis ir gyvenvietė Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, apie 0,3 km į vakarus nuo buvusio Golubiškių kaimo, apie 0,7 km į šiaurės vakarus nuo Avilio ežero pietrytinio kranto, bevardžio upelio kairiajame krante. Apardytą piliakalnio kalvą (nuartas pietvakarinis šlaitas) iš šiaurės vakarų juosia upelis, iš kitų pusių – pievos, buvusios…
Peržiūrėti daugiauSuvieko piliakalnis, Žytkalnis – piliakalnis Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Suvieko, Suvieko seniūnija. Pasiekiamas plentu Grumbiniai – Suviekas, yra 300 m į dešinę šiaurėn nuo kelio, neprivažiavus Suvieko, tarp plento ir Suvieko ežero. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Suvieko ežero pietiniame krante. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių…
Peržiūrėti daugiauČiaunas – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, 4 km į šiaurės rytus nuo Dusetų, Sartų regioniniame parke. Ilgis rytų – vakarų kryptimi 1,35 km, plotis iki 0,48 km. Giliausia vieta yra vakariniame gale, ji siekia 8,4 m gylį. Ežero dubuo rininės kilmės. Kranto linija vingiuota, jos ilgis 4,54 km. Krantai žemi,…
Peržiūrėti daugiauŠventas Šventas – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, apie 4 km į pietvakarius nuo Smalvų. 1998 m. įsteigtas Švento botaninis draustinis, patenka į Gražutės regioninį parką. Tai vandenskyrinis nenuotakus ežeras. Ežero ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 3 km, plotis iki 2,14 km. Dubuo susidaręs ledo luistavietėje, ežero gylis siekia 18,2 m….
Peržiūrėti daugiauLaukesas, vietinių dar vadinamas Smėlynės ežeru – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, Zarasų seniūnijoje, apie 3 km į šiaurės rytus nuo Zarasų bei pietryčių Latvijoje, Aukštutinės Dauguvos savivaldybėje. Palei pietinį ežero krantą nutiestas magistralinis kelias A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis . Plotas 187,2 ha, iš jų Lietuvoje 95 ha. Ilgis šiaurės –…
Peržiūrėti daugiauZarasaitis – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, Zarasų miesto pietrytinėje dalyje. Ilgis šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi 1,9 km, plotis iki 0,6 km. Ežero kranto linija vingiuota, jos ilgis 6,9 km. Krantai aukšti, apaugę pušynu. Iš rytų prieina Magučių miškas. Vakaruose protaka (Nikajumi) susijungia su Zarasu, rytuose – su Baltu, kuris…
Peržiūrėti daugiauKunigokalnis (arba Kunigų kalnas) stūkso Aukštaitijoje, prie Salako, Gražutės RP. Alkakalnis yra 1 km į šiaurės rytus nuo Salako pilkapyno, Salako girioje. Tai išskirtinė senovės šventvietė, susiformavusi pailgoje kalvoje (šiaurės – rytų, pietvakarių kryptimi apie 350 m, plotis iki 100 m). Stačiausias alkakalnio šiaurės – rytų šlaitas siekia 10 m…
Peržiūrėti daugiauGinučių piliakalnis – dviejų piliakalnių kompleksas Ignalinos rajone, ~2 km nuo Ginučių, tarp Linkmeno ir Ūkojo ežerų, netoli Ladakalnio. Archeologinis paminklas. Rytiniai ir vakariniai šlaitai statūs, pietiniai ir šiauriniai – nuožulnūs. Pasiekiamas Kimbariškės–Ginučių keliu (yra dešinėje, ties Linkmeno ežero Š galu). Atskiras įtvirtinimas pasiekiamas iš šio kelio ties Linkmeno ežero Š galu…
Peržiūrėti daugiauKraujelių akmuo, dar vadinamas Šventakmeniu, yra valstybės saugomas mitologinis kultūros paveldo objektas. Stūkso jis šalia Kraujelių kaimo, Molėtų rajone. Tai natūralus pilkai rusvos spalvos riedulys, smulkiagrūdis granitas. Akmuo netaisyklingos trikampės piramidės formos, apie 3 m ilgio, iki 2,5 m pločio, iki 1 m aukščio. Pasak legendos, ant dirvonėlio buvo akmuo….
Peržiūrėti daugiauMarčiupio akmuo – stambus riedulys, slūgsantis Anykščių r., buvusioje Šlavėnų kaimo šiaurinėje dalyje, perduotoje Anykščių miesto plėtrai, kelio 1201 Anykščiai–Kurkliai–Balninkai–Želva rytinėje pašlaitėje. Akmuo yra apie 150 m į pietus nuo Anykščių miesto riboženklio (ties juo veikia degalinė), giliame Marčiupio upelio slėnyje. Prie akmens pastatyta informacinė rodyklė, tačiau jos nesant šalikelėje,…
Peržiūrėti daugiauPuntuko brolis – akmuo Pašventupio kaime (Anykščių raj.), prie Šventosios upės, Penionių miške. Akmens matmenys: 6 m, 4 m ir 1,7 m. Riedulys yra mažesnis už Puntuką ir visai kitos kilmės, nors ir vadinamas broliu. Šalia yra archeologinis kultūros paveldo objektas – Pašventupio pilkapiai. Didžiausias akmens ilgis – 5,94 m., plotis – 4,7 m,…
Peržiūrėti daugiauLino Verdenė Lino Verdenė – šaltinis Švenčionių girininkijoje, Bėlio miške. Objektas yra pušynu apaugusios kalvos šlaito apatinėje dalyje prie pat Sėtikio ežero, rytiniame jo krante. Absoliutinis aukštis apie 171,2 metrus, o aukščio skirtumas tarp šaltinio ir ežero lygio – apie 0,85 metro. Iš akmenų įrengta patvankos sienelė (anksčiau buvo medinė)…
Peržiūrėti daugiau