Vieta:Aukštaitija
Pasvalio rajone, Krinčino seniūnijoje, Pajiešmenių kaimo parke, perėjus tiltą, dešinėje Jiešmens upės pusėje (nuo dvaro) augantis ąžuolas yra valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Pasvalio rajone esančių gamtos paminklų ir saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo duomenimis, jo aukštis – 23 m. Apimtis – 5,5 m. Skersmuo siekia 1,5 m. Kaime…
Peržiūrėti daugiauAkmenytė – nedidelis kaimelis Kupiškio rajono savivaldybės centre, 2 km į vakarus nuo Kupiškio. XIX a. kaimo žemėse buvo Paketurių ganyklos. Iš akmenuotų ganyklų laukų ir kilęs Akmenytės pavadinimas. Padavimas kalba, kad labai seniai palei Lėvens upę velnias nešęs didelį maišą akmenų prikrovęs. Maiše tarp mažų akmenų buvęs didelis akmuo. Tai…
Peržiūrėti daugiauAsalnų ir Asalnykščio ežerai labai dažnai vadinami bendru Asalnų ežero vardu. Jie jungiasi sąsmauka. Į rytus nuo sąsmaukos yra Asalnai. Patogumo dėlei ir mes abu ežerus vadinsime bendru vardu. Geriausiai prieinamos rytinės ir šiaurinės ežero pakrantės. Vakarines ir pietines pakrantes sausumos keliais pasiekti kur kas sunkiau. Asalnų ežeras labai sudėtingos…
Peržiūrėti daugiauŠančių piliakalnis, Kepeliušius, Pikelnia – piliakalnis ir gyvenvietė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Šančių kaimo, Lapių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta pagal lankytino objekto rodyklę (0,7 km), ties gamybiniais pastatais 400 m pasukus šiaurės kryptimi lauko keliuku link kolektyvinių sodų, nuo jų ribos paėjus į dešinę šiaurės rytų – šiaurės…
Peržiūrėti daugiauBakainių piliakalnis Bakainių piliakalnis yra Kėdainių rajono savivaldybės šiauriniame pakraštyje, 19 km nuo Kėdainių, Liaudės upelės kairiajame krante, apie 2 km į šiaurės vakarus nuo Surviliškio. Dažnai Bakainių piliakalnis vadinamas Pilies kalnu. Piliakalnis krantinio tipo. Bakainių piliakalnis pailgas, nutįsęs šiaurės-pietų kryptimi, stačių šlaitų. Viršūnės aikštelė netaisyklingos trapecijos pavidalo, apie 70…
Peržiūrėti daugiauPilionių piliakalnis Pilionių piliakalnis stūkso Kėdainių rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 27 km nuo Kėdainių, netoli Gudžiūnų miestelio. Jis matomas tik pravažiavus Piliorių kaimą, pakelės kairėje pusėje. Dar vadintas Švedkapiu arba Piliuku. Aikštelė trikampė, driekiasi pietų – šiaurės kryptimi. Ilgis 44 m, plotis 35 m (šiaurinėje dalyje). Šiauriniame aikštelės krašte yra 35 m ilgio, 3 m…
Peržiūrėti daugiauIstorikai negali pasakyti, kada šiame pasakiško grožio, kampelyje žmonės surentė pirmąją sodybą. Pasakojama, kad čia pirmieji apsigyveno buvę Lietuvos bajorai Lukaševičiai. Iš kur jie atkeliavo, taip pat niekas nežino. Be sūnų, jie dar turėjo keletą gražuolių dukterų, kurių vieną, vardu Birutė, pamilęs Lietuvos didiko Puzono sūnus ir vedęs. Kuri laiką…
Peržiūrėti daugiauPietrytinėje Gaveikėnų kaimo dalyje, pamiškėje prie Palaukinio upelio, netoli kelio Ignalina — Ginučiai stovi vienas iš penkių dar išlikusių Nacionaliniame parke vandens malūnų. Žodžiai "vienas iš išlikusių", deja, ne visai tikslūs. Kaip ir kituose parke esančiuose malūnuose, likęs tik pats malūno pastatas ir atskiros technikos dalys. Prie galinio fasado likus…
Peržiūrėti daugiauPakaso ežeras tįso šiaurės-pietų krypties pažemėjime, esančiame į rytus nuo Kirdeikių miestelio. Ežeras rininės kilmės, ilgas, siauras, vingiuotas. Geriausia jį pasiekti iš pietinio galo ir nuo Kirdeikių miestelio. Ilgis—3 km, didžiausias plotis — 1,1 km, vidutinis plotis — 0,5 km, plotas — 155,3 ha. Kranto linija lygi, mažai vingiuota, didesnis…
Peržiūrėti daugiauUž devynių miškų, devynių kalnų ir plačių upių yra toks kraštas, skarotomis eglėmis apaugęs, mėlynų ežerų dabintas, smėliu ir žvirgždu nubertas, kalvomis, lomomis ir duburiais išmargintas. Senoliai pasakoję, kad čia, šiame krašte, įžymaus karvedžio kunigaikščio Utenio, Utenos miesto įkūrėjo, tėvonijos būta. Dar ir dabar vienas didžiausių šios vietos ežerų jo…
Peržiūrėti daugiauMinčios kaimas glūdi Minčiagirės šiaurinėje dalyje. Šioje vietovėje jau gyventa IX a. Apie tai liudija čia esantys to laikmečio pilkapiai. Šių vietų žemės XIV a. priklausė Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui, o XVIII a. — Vilniaus vyskupui. XIX a. kaimas buvo dvarininko V. Puslovskio nuosavybė. Minčių ir jos apylinkes palietė 1812 m….
Peržiūrėti daugiauTaramas arba Tarama – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, apie 4 km į vakarus nuo Ignalinos, Palūšės miške. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 0,59 km, plotis 0,16 km. Altitudė 139,5 m. Tarama — jau pradėjęs senti juostinio ištisinio užžėlimo tipui priskiriamas ežeras. Rytuose jį juosia Pataramės pelkė. Joje spindi du mažyčiai bevardžiai…
Peržiūrėti daugiau