Vieta:Aukštaitija

Karajimiškis nedidelis kaimelis Biržų rajono savivaldybės va­karinėje dalyje, 3 km nuo Biržų. Garsėja Karajimiškis savo požemiu, kuriame de­dasi keisti dalykai, ir dėl to įgriūva žemė. Tai pats karstinių reiškinių epicentras Lietuvoje. Čia yra saugoma geologinė žemės sandara. Kaimo laukuose žiojėja di­džiausia mūsų šalyje kars­tinė įgriuva – Karvės ola. Karvės Ola…

Miestelis išsidėstęs Rokiškio rajono savivaldybės pietinėje dalyje, 20 km į pietus nuo Rokiškio, netoli Dosinio ir Bedugnio ežerėlių. Duokiškis minimas nuo 1637 m. Yra 1906 m. pastatyta Šv. Onos bažnyčia, į pietus nuo miestelio tvyro Uosinto ežeras. 1596 m. minimas Duokiškio dvaras, 1618 m. Duokiškio laukas. 1650 m. kaimas užrašytas Kamajų bažnyčiai, nuo 1842 m….

Pasvalio rajone, Krinčino seniūnijoje, Pajiešmenių kaimo parke, perėjus tiltą, dešinėje Jiešmens upės pusėje (nuo dvaro) augantis ąžuolas yra valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Pasvalio rajone esančių gamtos paminklų ir saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo duomenimis, jo aukštis – 23 m. Apimtis – 5,5 m. Skersmuo siekia 1,5 m. Kaime…

Akmenytė – nedidelis kaimelis Kupiškio rajono savivaldybės centre, 2 km į va­karus nuo Kupiškio. XIX a. kaimo žemėse buvo Paketurių ganyklos. Iš akmenuotų ganyklų laukų ir kilęs Akmenytės pavadinimas. Padavimas kalba, kad labai seniai palei Lėvens upę velnias nešęs didelį maišą akmenų prikrovęs. Maiše tarp mažų akmenų buvęs didelis akmuo. Tai…

Asalnų ir Asalnykščio ežerai labai dažnai vadinami bendru Asalnų ežero vardu. Jie jungiasi sąsmauka. Į rytus nuo sąsmau­kos yra Asalnai. Patogumo dė­lei ir mes abu ežerus vadinsime bendru vardu. Geriausiai prieinamos rytinės ir šiaurinės ežero pakrantės. Vakarines ir pietines pakrantes sausumos keliais pasiekti kur kas sunkiau. Asalnų ežeras labai sudėtin­gos…

Šančių piliakalnis, Kepeliušius, Pikelnia – piliakalnis ir gyvenvietė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Šančių kaimo, Lapių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta  pagal lankytino objekto rodyklę (0,7 km), ties gamybiniais pastatais 400 m pasukus šiaurės kryptimi lauko keliuku link kolektyvinių sodų, nuo jų ribos paėjus į dešinę šiaurės rytų – šiaurės…

Bakainių piliakalnis Bakainių piliakalnis yra Kėdainių rajono savivaldybės šiauriniame pakrašty­je, 19 km nuo Kėdainių, Liaudės upelės kairiajame krante, apie 2 km į šiaurės vakarus nuo Surviliškio. Dažnai Bakainių piliakalnis vadinamas Pilies kalnu. Piliakalnis krantinio tipo. Bakainių piliakalnis pailgas, nutįsęs šiaurės-pietų kryptimi, stačių šlaitų. Viršūnės aikštelė netaisyklingos trapecijos pavidalo, apie 70…

Pilionių piliakalnis Pilionių piliakalnis stūkso Kėdainių rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 27 km nuo Kėdainių, netoli Gudžiūnų miestelio. Jis matomas tik pravažiavus Pilio­rių kaimą, pakelės kairėje pusėje. Dar vadintas Švedkapiu arba Piliuku. Aikštelė trikampė, driekiasi pietų – šiaurės kryptimi. Ilgis 44 m, plotis 35 m (šiaurinėje dalyje). Šiauriniame aikštelės krašte yra 35 m ilgio, 3 m…

Istorikai negali pasakyti, kada šiame pasakiško grožio, kampelyje žmonės surentė pirmąją sodybą. Pasakojama, kad čia pirmieji apsigyveno buvę Lietuvos bajorai Lukaševičiai. Iš kur jie atkeliavo, taip pat niekas nežino. Be sūnų, jie dar turėjo keletą gražuolių dukterų, kurių vie­ną, vardu Birutė, pamilęs Lietuvos didiko Puzono sū­nus ir vedęs. Kuri laiką…

Pietrytinėje Gaveikėnų kaimo dalyje, pamiškėje prie Palaukinio upelio, netoli kelio Ignali­na — Ginučiai stovi vienas iš penkių dar išlikusių Nacionali­niame parke vandens malūnų. Žodžiai "vienas iš išlikusių", deja, ne visai tikslūs. Kaip ir kituose parke esančiuose malū­nuose, likęs tik pats malūno pa­statas ir atskiros technikos da­lys. Prie galinio fasado likus…

Pakaso ežeras tįso šiaurės-pie­tų krypties pažemėjime, esan­čiame į rytus nuo Kirdeikių miestelio. Ežeras rininės kilmės, ilgas, siauras, vingiuotas. Ge­riausia jį pasiekti iš pietinio ga­lo ir nuo Kirdeikių miestelio. Ilgis—3 km, didžiausias plotis — 1,1 km, vidutinis plotis — 0,5 km, plotas — 155,3 ha. Kranto linija lygi, mažai vin­giuota, didesnis…

Už devynių miškų, devynių kalnų ir plačių upių yra toks kraštas, skarotomis eglėmis ap­augęs, mėlynų ežerų dabintas, smėliu ir žvirgždu nubertas, kal­vomis, lomomis ir duburiais iš­margintas. Senoliai pasakoję, kad čia, šiame krašte, įžymaus karvedžio kunigaikščio Utenio, Utenos miesto įkūrėjo, tėvonijos būta. Dar ir dabar vienas di­džiausių šios vietos ežerų jo…