Vieta:Aukštaitija
Žadeikonių ąžuolas Žadeikonių ąžuolas – išskirtinio amžiaus ąžuolas, augantis Pasvalio rajone, Saločių seniūnijoje, Žadeikonių kaime, apie 5 km į pietvakarius nuo Saločių, netoli kelio 3116 Saločiai–Telžiai (apie 300 m į rytų pusę). Pasiekiamas netoli tilto per Kamaties upelį pasukus ties koplytstulpiu link ūkio pastatų (fermų). Medis keroja ant kalvelės esančiose senose kapinaitėse, aplink kurias driekiasi dirbami laukai. Gerai matomas…
Peržiūrėti daugiauKoplyčkalnis Koplyčkalnis arba Kavarsko kapinynas yra Anykščių rajono sav., Kavarsko sen., Kavarsko vs. Tai kalva žemesne Š dalimi, gana stačiais 5-6 m aukščio šlaitais; kalvos viršus buvo apardytas XX a. septintajame dešimtmetyje ieškant joje žvyro, dabar kalvos didžioji dalis apaugusi eglėmis, dirvonuoja tiktai dalis viršaus ir P šlaito, į R…
Peržiūrėti daugiauŠovenių piliakalnis Šovenių piliakalnis su gyvenviete, Pakarklos kalnas, Budriai – piliakalnis ir gyvenvietė Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Šovenių, Kavarsko seniūnija. Pasiekiamas keliu Kavarskas – Šoveniai pavažiavus 1 km, paėjus per pievas į dešinę šiaurės rytų kryptimi 400 m, yra priekyje. Piliakalnis yra patvenktos Pienios dešiniajame krante esančioje atskiroje kalvoje, juosiamoje slėnio daubų. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi,…
Peržiūrėti daugiauLapušiškės pilkapynas Lapušiškės, Sausalio pilkapynas, vad. Žuvėdų kapais randasi Visagino savivaldybės teritorijoje. Kapinyną sudaro 5 smėlio sampilai, išsidėstę nuo 7-10 m iki 20 m, o vienas net iki 50-60 m, atstumu vienas nuo kito: trys mažesnieji sampilai 6 m, 7,5 m ir 9,5 m skersmens, o du didžiausi – 12…
Peržiūrėti daugiauKavarsko šaltinis Kavarsko šaltinis, Kregūdės šaltiniai, Kavarsko tufų šaltiniai arba Šv. Jono šaltinis, – šaltinis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Kavarske. Šventvietė. 1985 m. paskelbtas saugomu gamtos paveldo objektu. Ši versmė vaizduojama ir Kavarsko herbe. Kavarsko šaltinis išteka sufoziniame cirke, kuris yra Šventosios upės slėnio dešiniojo šlaito viršutinėje dalyje. Šioje šaltinio įduboje ir jos pakraščiais, nuolat sunkiasi kalcio druskų prisotinti atitekantys vandenys, susidaro sąlygos formuotis tufams, dar vadinamiems gėlavandeniais karbonatais….
Peržiūrėti daugiauRiklikų šaltinis Riklikų šaltinis – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas, esantis Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, Svirnų II kaime, dešiniajame Šventosios krante. Šaltinis patenka į Kavarsko girininkijos (1338 kv., 12, 13 skl.) ir Šventosios valstybinio ichtiologinio draustinio teritoriją. Šaltinis pasiekiamas iš kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis Riklikų kaime, pasukus kalvos papėdėje pro dvi pakelės sodybas link Šventosios. Keliukas apie 0,8 km eina paupiu (prieš srovę),…
Peržiūrėti daugiauRiklikų piliakalnis Riklikų piliakalnis – buvęs piliakalnis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Riklikuose, Kavarsko seniūnija, į rytus nuo kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis. Šventosios dešiniojo kranto slėnio pakraštyje, Pragų upelio kairiajame krante buvo piliakalnis, iš pietų ir vakarų juosiamas šio upelio slėnio. Aikštelė ovali, apie 25×20 m dydžio. Jos šiauriniame ir rytiniame kraštuose, kur piliakalnis siekė aukštumą, buvo supiltas apie 1…
Peržiūrėti daugiauPakalnių piliakalnis Pakalnių piliakalnis su gyvenviete (arba Švedų baterija) – piliakalnis ir gyvenvietė Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Pakalnių, Leliūnų seniūnija. Pasiekiamas keliu Pakalniai–Leliūnai pavažiavus 800 m, yra dešinėje rytuose, pietvakarinėje Vidinksto ežero pakrantėje. 1918 m. kaimo jaunuoliai ant piliakalnio viršūnės buvo užtempę ąžuolinį 18 metrų aukščio kryžių su įrašu „Dieve, gink Lietuvą“. Prasidėjus atgimimui, kryžius atstatytas (autoriai – broliai Juškos), po dešimties…
Peržiūrėti daugiauNolėnų piliakalnis Nolėnų piliakalnis – piliakalnis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Nolėnų, Sudeikių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Utena – Užpaliai trečioje sankryžoje į Sirutėnus pasukus į dešinę rytuosna, pavažiavus 200 m yra 50 m į dešinę pietuose. Piliakalnis įrengtas atskiros kalvos vakariniame gale. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 65×23 m dydžio, 1,5 m aukštesniu šiaurės rytų kraštu. Joje…
Peržiūrėti daugiauManeičių piliakalnis Maneičių piliakalnis su gyvenviete, Sudeikiai – piliakalnis ir gyvenvietė Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Ruklių miške, Daugailių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Sudeikiai – Radeikiai pasukus į kairę šiaurėn, pavažiavus Alaušo rytiniu krantu per miškus einančiu keliu laikantis kairės 2 km iki poilsiavietės Alaušo krante – yra 200 m į dešinę šiaurėje. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, 150 m į rytus nuo Alaušo ežero rytinio…
Peržiūrėti daugiauKarmėlavos piliakalnis Karmėlavos piliakalnis ir kapinynas – piliakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Karmėlavoje. Objektas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 1997 m. Ant piliakalnio įsikūrusios sodybos adresas yra Piliakalnio g. 32, tačiau objektas pasiekiamas iš kitos pusės. Vykstant keliu A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, pasukama į Pylimo gatvę, toliau – Draugystės gatve iki galo, į pravažiavimą tarp garažų…
Peržiūrėti daugiauKiūčių piliakalnis Kiūčių piliakalnis – piliakalnis Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, Kiūčių kaime, apie 0, 2 km į šiaurės rytus nuo Lėvens kairiojo kranto. Kiūčių piliakalnis, dar vadinamas Minakalniu, jo rytiniai šlaitai statūs, 5–6 m aukščio, vakariniai – lėkšti, jo vakarinėje papėdėje tekėjo Šaltenio upelis, kuris po melioracijos išdžiuvo. Aikštelė ovali, 100×40 m dydžio. Jos šiaurinėje dalyje yra kapinyno liekanų. Didelė kalvos pietinė ir…
Peržiūrėti daugiau