Vieta:Dzūkija

Paalkių piliakalnis Paalkių piliakalnis – piliakalnis Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Paalkių ir į rytus nuo Diržonių, Kazokiškių seniūnija. Pasiekiamas keliu Kazokiškės – Mitkiškės prieš Diržonis pasukus į dešinę rytuosna, į Zabariją einančiu keliu, pavažiavus 1 km iki miško dešinėje ir nuo kelio posūkio į dešinę paėjus 500 m…

Papalazdijų piliakalnis Papalazdijų piliakalnis su gyvenviete, Katkuškės, Lazdijai, Palazdijai – piliakalnis ir gyvenvietė Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Papalazdijų kaime, Lazdijų seniūnija. Pasiekiamas plentu Lazdijai – Miškiniai pavažiavus 1,1 km, pasukus į dešinę vakarų kryptimi link Baltajo ežero vedančiu lauko keliuku 150 m, ties jo įvažiavimu į mišką paėjus vos pastebimu miško keliuku 150 m. į dešinę šiaurės vakarų kryptimi. Papalazdijų piliakalnis įrengtas Baltajo…

Barčių piliakalnis Barčių piliakalnis, arba Čepelūnų, Ulbinų piliakalnis – piliakalnis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Barčių, į vakarus nuo Ulbinų kaimo, Vydenių seniūnija, Uosupio dešiniajame krante, buv. Čepelūnų dvaro lauke. Pasiekiamas nuo plento Varėna – Dubičiai, neprivažiavus Uosupio užtvankos, pasukus pirmu žvyruotu keliu į dešinę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 1,5 km, už miškelio pasukus į kairę pietuosna ir pavažiavus 200 m lauko…

Ežerėlių piliakalnis Ežerėlių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Ežerėlių kaime, Šventežerio seniūnija. Pasiekiamas keliu Šventežeris – Gegutė Ežerėlių pradžioje pasukus į dešinę vakarų kryptimi, pavažiavus 700 m lauko keliuku, ties antra sodyba dešinėje paėjus į kairę pietuosna per laukus 250 m. Piliakalnis įrengtas atskiroje didelėje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga pietvakarių – šiaurės rytų…

Didžiųjų Gulbinų piliakalnis Didžiųjų Gulbinų piliakalnis – piliakalnis, stūksantis Vilniaus šiaurinėje dalyje, į rytus nuo kelio A14 Vilnius–Utena , Didžiuosiuose Gulbinuose, Gulbino ežero saloje. Piliakalnis yra archeologijos ir kraštovaizdžio paminklas, 2009 m. įrašytas Į LR Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 33045). Užima 2234 m² teritoriją, datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pab. – I mūsų eros tūkstantmečiu. Piliakalnis yra vienintelėje Gulbino ežero saloje, vandens telkinio…

Galvė Galvė – ežeras pietryčių Lietuvoje, Trakų rajone, Trakų miesto šiaurinėje dalyje, Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Pietuose išsikišančiame pusiasalyje yra XIV a. Pusiasalio pilies liekanos. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 3,28 km, didžiausias plotis siekia 1,96 km. Altitudė 148,5 m. Ežero gylis rytinėje ežero dalyje siekia net 46,7 m. Galvės dubuo rininės kilmės. Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 13,5 km,…

Stalo kalnas Stalo kalnas – kalnas, stūksantis Vilniaus centre, Kalnų parko teritorijoje, Vilniaus pilių kultūrinio rezervato archeologijos paminklas. Pavadinimą kalnas gavęs dėl savo formos – viršūnėje jis lygus kaip stalas. Priešais – Trijų Kryžių paminklas ant Plikojo kalno. Stalo kalną galima aplankyti iš T. Kosciuškos gatvės pusės; iš čia užkopus į kalną, patenkama į estradą. Vasarą joje vyksta įvairūs koncertai, šventės. Galima tiesiai…

Bekešo kalnas Bekešo kalnas – piliakalnis Vilniuje, Pilių rezervate. 2005 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą. Kasparo Bekešo antkapinis paminklas, 20 m aukščio ir 4 m skersmens aštuoniakampis bokštas, nugarmėjo į Vilnią, vandeniui paplovus kalno šlaitą 1838 ir 1841 m. Vėliau, 2009 m. liepos 5 d. kalno papėdėje, Bernardinų sode Krivių g. 10, atidengtas medinis ąžuolinis obeliskas Kasparui Bekešui (autorius – tautodailininkas Rimantas Zinkevičius). Ldk S. Batoro draugas karvedys Kasparas Bekešas mirė Gardine, bet prieš…

Kreivasis (Krivių) kalnas Kreivasis kalnas (arba Plikasis kalnas, Trijų Kryžių kalnas) – kalnas Vilniaus senamiestyje, stūksantis 300 m į rytus nuo Pilies Kalno, Neries kairiajame ir Vilnios dešiniajame krante, Vilnios ir Neries santakoje esančioje aukštoje kalvoje (abs. aukštis 163,6 m). Čia stovėjusi Kreivoji pilis – viena gynybinių Vilniaus pilių. Kreivasis kalnas labai sunaikintas erozijos, viršus apardytas čia XVII-XIX a. buvusių gynybinių įtvirtinimų. Pietinėje dalyje ant pylimo 1916 m. pastatyti 3 kryžiai (1948 m….

Nečiuikų šaltinis Nečiuikų šaltinis – šaltinis, trykštantis Punios piliakalnio papėdėje ir įtekantis į Punelės upę. Pavadintas pagal netoliese buvusį Nečiuikų kaimą ir dvarą. Šaltinis čiurlena dešiniajame upės krante, jį formuojančios vandens srovės sunkiasi iš 14 m aukščio. Susijungusios srovės teka ~80 m, kol kriokliuku įkrenta upėn. Tyliai čiurlenanti Punelė ir krištolinio skambesio į ją įsiliejantis niekad neužšąlantis šaltinis-kriokliukas…

Kuršių akmenys – du akmenys su pėdomis yra už 0,41 km į R–PR nuo Kuršių kaimo kapinių (Valkininkų seniūnija), 0,25 km į ŠV nuo kryžkelės tarp Kalnais ir Dugnais vadinamų Kuršių kaimo dalių, 0,12 km į Š nuo Karolinai Verseckienei priklausiusios sodybos, Užsienio upelio (Šalčios kairysis intakas, kitaip dar vadinamo…