Vieta:Dzūkija

Didžiųjų Gulbinų piliakalnis Didžiųjų Gulbinų piliakalnis – piliakalnis, stūksantis Vilniaus šiaurinėje dalyje, į rytus nuo kelio A14 Vilnius–Utena , Didžiuosiuose Gulbinuose, Gulbino ežero saloje. Piliakalnis yra archeologijos ir kraštovaizdžio paminklas, 2009 m. įrašytas Į LR Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 33045). Užima 2234 m² teritoriją, datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pab. – I mūsų eros tūkstantmečiu. Piliakalnis yra vienintelėje Gulbino ežero saloje, vandens telkinio…

Galvė Galvė – ežeras pietryčių Lietuvoje, Trakų rajone, Trakų miesto šiaurinėje dalyje, Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Pietuose išsikišančiame pusiasalyje yra XIV a. Pusiasalio pilies liekanos. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 3,28 km, didžiausias plotis siekia 1,96 km. Altitudė 148,5 m. Ežero gylis rytinėje ežero dalyje siekia net 46,7 m. Galvės dubuo rininės kilmės. Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 13,5 km,…

Stalo kalnas Stalo kalnas – kalnas, stūksantis Vilniaus centre, Kalnų parko teritorijoje, Vilniaus pilių kultūrinio rezervato archeologijos paminklas. Pavadinimą kalnas gavęs dėl savo formos – viršūnėje jis lygus kaip stalas. Priešais – Trijų Kryžių paminklas ant Plikojo kalno. Stalo kalną galima aplankyti iš T. Kosciuškos gatvės pusės; iš čia užkopus į kalną, patenkama į estradą. Vasarą joje vyksta įvairūs koncertai, šventės. Galima tiesiai…

Bekešo kalnas Bekešo kalnas – piliakalnis Vilniuje, Pilių rezervate. 2005 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą. Kasparo Bekešo antkapinis paminklas, 20 m aukščio ir 4 m skersmens aštuoniakampis bokštas, nugarmėjo į Vilnią, vandeniui paplovus kalno šlaitą 1838 ir 1841 m. Vėliau, 2009 m. liepos 5 d. kalno papėdėje, Bernardinų sode Krivių g. 10, atidengtas medinis ąžuolinis obeliskas Kasparui Bekešui (autorius – tautodailininkas Rimantas Zinkevičius). Ldk S. Batoro draugas karvedys Kasparas Bekešas mirė Gardine, bet prieš…

Kreivasis (Krivių) kalnas Kreivasis kalnas (arba Plikasis kalnas, Trijų Kryžių kalnas) – kalnas Vilniaus senamiestyje, stūksantis 300 m į rytus nuo Pilies Kalno, Neries kairiajame ir Vilnios dešiniajame krante, Vilnios ir Neries santakoje esančioje aukštoje kalvoje (abs. aukštis 163,6 m). Čia stovėjusi Kreivoji pilis – viena gynybinių Vilniaus pilių. Kreivasis kalnas labai sunaikintas erozijos, viršus apardytas čia XVII-XIX a. buvusių gynybinių įtvirtinimų. Pietinėje dalyje ant pylimo 1916 m. pastatyti 3 kryžiai (1948 m….

Nečiuikų šaltinis Nečiuikų šaltinis – šaltinis, trykštantis Punios piliakalnio papėdėje ir įtekantis į Punelės upę. Pavadintas pagal netoliese buvusį Nečiuikų kaimą ir dvarą. Šaltinis čiurlena dešiniajame upės krante, jį formuojančios vandens srovės sunkiasi iš 14 m aukščio. Susijungusios srovės teka ~80 m, kol kriokliuku įkrenta upėn. Tyliai čiurlenanti Punelė ir krištolinio skambesio į ją įsiliejantis niekad neužšąlantis šaltinis-kriokliukas…

Punia Punia – kaimas Alytaus rajono savivaldybėje, 13 km į šiaurę nuo Alytaus, 3 km į vakarus nuo kelio 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė , dešiniajame Nemuno krante (ties Punelės žiotimis), Nemuno kilpų regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1863 m.), Punios koplyčia (1831 m. sukilėliams atminti), yra Punios mokykla-daugiafunkcis centras, biblioteka (nuo 1949 m.), paštas, kultūros namai, ekologiško kuro gamybos ir medienos apdirbimo įmonės. Įrengta lietuvių…

Kuršių akmenys – du akmenys su pėdomis yra už 0,41 km į R–PR nuo Kuršių kaimo kapinių (Valkininkų seniūnija), 0,25 km į ŠV nuo kryžkelės tarp Kalnais ir Dugnais vadinamų Kuršių kaimo dalių, 0,12 km į Š nuo Karolinai Verseckienei priklausiusios sodybos, Užsienio upelio (Šalčios kairysis intakas, kitaip dar vadinamo…

Pamiškės piliakalnis Pamiškės piliakalnis, Aukštasis kalnas, Aukštakalnis, Piliakalnis – piliakalnis yra Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, Pamiškės kaime, Aukštadvario seniūnija. Pasiekiamas keliu Paberžė – Paukšteliškiai, yra kairėje rytinėje kelio pusėje. Piliakalnis įrengtas apylinkėse dominuojančioje kalvoje (altitudė 216,7 m). Aikštelė trikampė, kampais į pietryčius, šiaurės vakarus ir vakarus, 50 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 50 m pločio šiaurės vakarų – pietryčių…

Velnio duobė Velnio duobė (arba Velniaduobė) – geologinis gamtos paminklas (nuo 1964 m.), esantis 4 km į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario (Trakų rajonas), važiuojant link Beižionių, Aukštadvario girininkijos (10,16 kv.) Kalvų miške, Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje, pietinėje Škilietų kaimo dalyje. Plotis 60-65 m – 200 m. Plotas 0,04-4,5 ha. Gylis – 30-40 m. Durpių sluoksnio dugne storis apie 9,5 metro. Įtraukta į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą. Mitologinis-sakralinis…

Aukštadvario piliakalnis Aukštadvario piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, Aukštadvario miestelio pietvakariniame pakraštyje, Verknės kairiajame krante. Pietryčiuose telkšo Pilaitės (Zomkelio) ežeras, todėl dar vadinamas Pilaitės piliakalniu. Pasiekiamas iš Aukštadvario pasukus Onuškio keliu, prieš Verknę pasukus į dešinę vakarų kryptimi, pavažiavus 600 m, dešinėje. Piliakalnio šlaitai statūs, 9–15 m aukščio. Aikštelė ovali, rytų-vakarų kryptimi 80 x 50…

Nikronių senkapis Nikronys – kaimas Trakų rajono savivaldybės vakaruose, Sienio pietvakarinėje pakrantėje, Aukštadvario RP. Kaime aptiktas senkapis. Pasak Nikronių kaimo gyventojų, šiuose kol kas netyrinėtuose senkapiuose ilsisi jų protėviai. Senoliai aiškina, kad žodis "nikros" reiškia "miręs kaimas". Kadaise atslinkusi baisi liga (greičiausiai maras) pražudė beveik visus šio kaimo gyventojus kurie čia ir yra palaidoti. Laikui bėgant,…