Vieta:Žemaitija
Praviršulio ežeras, Praviršulis – ežeras vidurio Lietuvoje, Radviliškio rajone, apie 7,5 km į pietus nuo Šaukoto. Ežeras telkšo Praviršulio tyrelio botaninio-zoologinio draustinio viduryje, pelkių apsuptyje. Ilgis iš vakarų į rytus 1,07 km, plotis iki 0,92 km. Gylis siekia 4,3 m. Krantai užpelkėję, žemi, apaugę medžiais ir krūmais, vietomis ardomi. Ežero dugne slūgso…
Peržiūrėti daugiau
Kapstatų ežeras, Kapstatas arba Laigis – ežeras vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, apie 1 km į šiaurę nuo Endriejavo. Ilgis vakarų-rytų kryptimi 1,3 km, plotis iki 0,5 km. Gylis siekia 2,4 m. Krantai žemi, rytinis miškingas. Ežerą supa Paežerių žemapelkė. Rytuose įteka Dievupis, vakaruose išteka Minijos intakas Veiviržas. Į rytus įsikūrę Kapstatų, į…
Peržiūrėti daugiau
Bitinėlio ežeras Bitinėlio ežeras arba Talkša (Talša) – ežeras – rytinėje Šiaulių dalyje esantis vandens telkinys. Plotas – 57,5 ha. Ilgis – 2 km, didžiausias plotis – 550 m. Didžiausias gylys – 8,2 m (pietinėje dalyje), vidutinis gylis – 3,6 m. Mūšos upės baseinui priklausančiam Talkšos ežerui būdingi žemi, daugiausia pelkėti krantai….
Peržiūrėti daugiau
Platelių ežeras Platelių ežeras – didžiausias ir giliausias ežeras Žemaitijoje, pasižymintis gamtine, kultūrine ir kraštovaizdžio verte. Giliausia vieta – apie 48,5 m. Krantai labai vingiuoti, ypač pietiniame ežero gale. Ežero kranto ilgis – 37,59 km. Krantai nevienodo aukščio. Aukščiausios 20-30 m kalvos matyti rytinėje ežero pusėje, kur dunkso miškinga Plokštinės plokščiakalvė. Joje sovietmečiu…
Peržiūrėti daugiau
Paršežeris Paršežeris – ežeras vakarų Lietuvoje, Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke, apie 3,5 km į šiaurės rytus nuo Laukuvos. Paršežeris yra didžiausias natūralios kilmės vandens telkinys Tauragės apskrityje. Telkšo netaisyklingo pavidalo ledo lūstavietės duburyje. Ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus 2 km, plotis iki 1,3 km. Altitudė 157,6 m. Dubens šlaitai su terasomis, krantai žemi,…
Peržiūrėti daugiau
Bulėnų ežeras – ežeras šiaurės Lietuvoje, Šiaulių rajone, apie 6,5 km į šiaurės vakarus nuo Bubių, 4,5 km į šiaurę nuo Kurtuvėnų. Įeina į Kurtuvėnų regioninį parką. Ežero ilgis iš šiaurės į pietus – 0,2 km, plotis – iki 0,13 km. Altitudė 122,9 m. Kranto linija vingiuota. Ežeras baigiantis užakti. Jį supa Bulėnų miške esanti apie 25 ha…
Peržiūrėti daugiau
Šikšto kalnas (arba Girnikų piliakalnis, Šventkalnis) yra aukščiausia kalnas Šiaulių rajone. Jis iškilęs 183,4 m virš jūros lygio, o papėdę ir viršūnę skiria 50 metrų. Pagal geomorfologinę kilmę Girnikų kalnas yra keimas, kartu su visu Vainagių–Raudonsparnės kalvagūbriu susiformavęs paskutiniame Lietuvos apledėjimo laikotarpyje. Šiame kalvagūbryje esama ir aukštesnių už Girnikų kalną…
Peržiūrėti daugiau
9 km į pietryčius nuo Šilalės, 3 km į vakarus nuo Vaitimėnų, yra Pūtvės pelkė; nuo jos į pietus traukiasi didelis Obelyno miškas, o šiaurėje yra Pūtvės kaimas. Kitoje pelkės pusėje yra Kreivių kaimas. Viena tarp šių kaimų esanti žemės dalis vadinama Pūtvialaukiu. Mūsų istorikai bando šią vietovę sutapatinti su…
Peržiūrėti daugiau
Medvėgalis Medvėgalis tai aukščiausia Žemaičių žemės kalva, esanti Karūžiškės buvusio dvaro lauke, 10 km į rytus nuo Laukuvos, 8,5 km į šiaurės vakarus nuo Kaltinėnų, 13 km į pietus nuo Varnių. Jos viršūnė iškilusi aukščiau jūros paviršiaus 233,5 m, apie 60 m aukščiau slėnio. Iš šiaurės šlaitai statūs, pereiną į…
Peržiūrėti daugiau
Pagrybio piliakalnis Pagrybio piliakalnis. 3 km į pietus nuo Kaltinėnų yra kalva, Skuburlos kalnu (Skuburkalniu) arba Pagrybio piliakalniu vadinama. Spėliojama čia galėjus būti Karšuvos pilį (kiti jos ieško Karšuvos kaimelyje, Skaudvilės valsčiuje). Prie Skuburlos kalno randama kultūrinės žemės sluoksnių, senų plytgalių, kaulų, puodų šukių, ginklų liekanų. Piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje,…
Peržiūrėti daugiau
3 km į šiaurės vakarus nuo Girdiškės yra Požerio (Paežerės) ežeras, iš kurio išteka Ežerupis (kairysis Akmenos – Jūros intakas, 11,6 km ilgumo). Apie ežero atsiradimą yra išlikęs padavimas, pagal kurį senovėje šio ežero nebuvę: augęs gražus beržynas ir žaliavusios lankos. Buvę baudžiavos metai, ir žmonės dirbę šienapjūtės darbus: vyrai…
Peržiūrėti daugiau
Gegužkalnis Gegužkalnis dar vadinamas Bliūdkalniu, Galvyčių piliakalniu vienas iš aukščiausių žemaičių žemės pakilimų – 191,2 m aukščiau jūros paviršiaus. Tai didoka, pailga, lyg nupjauta viršūnė kalva – piliakalnis. Jo ir kaimo vardas kilęs nuo gegučių, kurių pavasarį kalne ir jo apylinkėse labai daug laikosi. Nuo viršūnės gražiai matyti Girdiškės, Upynos,…
Peržiūrėti daugiau