Vieta:Žemaitija

Kalnujų piliakalnis Kalnųjų piliakalnis, žinomas ir Palendrių, Jovaišių ar Žieveliškės vardais – piliakalnis Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Kalnujų kaimo, Kalnujų seniūnija. Pasiekiamas iš autostrados A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda  Kalnujuose pasukus Jurbarko link plentu 146 Raseiniai–Šilinė , už 550 m keliuku į dešinę šiaurės vakarų kryptimi 650 m. Piliakalnis įrengtas dominuojančios aukštumos šiaurės vakarų krašte. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 27 m…

Erkšvos alkakalnis Erkšvos alkakalnis – Erkšvos kaime prie kelio Erkšva – Apuolė stūkso Alkos kalnas su senkapiais – aukščiausia apie 3 ha ploto pakiluma apylinkėse. Kai kurie Latvijos tyrinėtojai Elku kalnus, apjuostus apskritais pylimais, laiko šventvietėmis. XVI – XVII a. katekizmuose tarp garbinamų dievybių ir gamtos objektų minimus „Alkus“, pirmiausia…

Papilė Papilė – miestelis Akmenės rajono savivaldybės pietinėje dalyje, šalia kelio 155 Kuršėnai–Mažeikiai, Ventos regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra S. Daukanto gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), vaikų lopšelis-darželis „Kregždutė“, paštas, istoriko ir rašytojo S. Daukanto muziejus (u.k. 10788) bei paminklas (u.k. 7656; ant aukšto postamento, 1930 m., bronza, skulptorius Vincas Grybas, statula išlieta Berlyne). Miestelio vardas kildinamas iš žodžio papilė („vieta prie pilies, palei pilį“),…

Kunigiškių akmuo Kunigiškių akmuo, Aukuras, Šv. Jono akmuo – mitologinis akmuo Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, Kunigiškių (Pajūrio seniūnija) kaimo pietiniame pakraštyje, prie Jūros intako Kisės upės, 0,23 km į šiaurės vakarus nuo Jūros ir 3 m į šiaurę nuo Kisės upės. Akmuo yra pilkasis granitas 4,3 m ilgio, 2,2 m pločio ir 1 m aukščio….

Mosėdžio II akmuo su dubeniu Mosėdžio II akmuo su dubeniu (saugotinas objektas) – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Mosėdyje, Bartuvos dešiniajame krante, Respublikinio V. Into akmenų muziejaus ir Salantų regioninio parko teritorijoje. Akmuo apskritas, stambaus grūdėtumo rusvo granito, girnapusės pavidalo, 33-39 cm aukščio. Viršutinė dalis 1,1-1,2 m skersmens, aptašytais šonais. Plokštumos viduryje yra nežymiai link dugno…

Mosėdžio I akmuo su dubeniu Mosėdžio I akmuo su dubeniu (saugotinas objektas) – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Mosėdyje, Bartuvos dešiniajame krante, Respublikinio V. Into akmenų muziejaus ir Salantų regioninio parko teritorijoje. Akmuo pilkas, apysmulkio grūdėtumo granito, apskritas, 1,33–1,42 cm skersmens ir 74–80 cm aukščio. Virš žemės kyšo 43–52 cm aukščio dalis. Šonų viršutinė, iki 30–35…

Šilalės Aukuro akmuo Šilalės Aukuro akmuo, vad. Aukuru – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šilalėje (Mosėdžio seniūnija), 0,3 km į pietryčius nuo Šakalės upelio, 0,11 km į vakarus nuo kelio Skuodas–Plungė. Dubenėtas akmuo pilkšvai rusvas, stambiai grūdėtas, 1,28 m skersmens, 86–90 cm aukščio. Apatinė dalis stambiai apskaldyta, nelygi, netašyta. Viršuje, 40–50 cm aukštyje šonai šiurkščiai aptašyti suteikiant akmeniui…

Šauklių senovės kulto vieta Šauklių senovės kulto vieta – senovės kulto vieta pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 1,0 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo kelių Mosėdis-Šaukliai ir Šatraminiai-Šaukliai kryžkelės, 50 m į pietryčius nuo kelio Mosėdis-Šaukliai, 0,1 km į vakarus nuo Eiškūno kairiojo kranto, Šauklių miške. Senovės kulto vieta yra Eiškūno upelio kairiojo kranto terasoje, pakilumos vakariniame šlaite, žemesnėje vietoje, miško…

Šauklių akmuo su dubeniu Šauklių akmuo su plokščiadugniu dubeniu – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 0,95 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo kelių Šaukliai-Mosėdis ir Šatraminiai-Šaukliai kryžkelės, 50 m į pietryčius nuo kelio Šaukliai-Mosėdis ir 0,1 km į vakarus nuo Eiškūno kairiojo kranto, Šauklių miške. Akmuo rausvas, stambaus grūdėtumo, apskritas, apskaldytais šonais, 1,1-1,2 m skersmens, 60 cm aukščio. Apačia…

Paspąsčio piliakalnis Paspąsčio piliakalnis, Sponstis, Maldokalnis – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Paspąsčio kaimo, Kražių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Karklėnai – Labūnava pasukus į kairę šiaurės vakarų kryptimi link Panakačio, už 900 m – į kairę pietvakarių kryptimi 250 m. Piliakalnis įrengtas apylinkėse dominuojančioje kalvoje (204 m). Aikštelė ovali, pailga R-­V kryptimi, 25×20 m dydžio. Jos ŠV pusėje, 1,5 m žemiau aikštelės, yra 15…

Burbaičių piliakalnis Burbaičių piliakalnis su gyvenviete arba Piliukas – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Burbaičių kaimo, Kražantės dešiniajame krante, ties santaka su bevardžiu upeliu. Pasiekiamas keliu Kelmė – Johampolis, yra 200 m į kairę šiaurės kryptimi, išvažiavus iš miško, už sodybos. Burbaičių piliakalnis yra sudėtingos konfigūracijos, elipsės formos, net 24 m aukščio, 120 m ilgio ir 80 m pločio. Šlaitai į Kražantę ir upelį statūs, iki…

Nosaičių (Skaudvilės) piliakalnis Nosaičių (Skaudvilės) piliakalnis, Pilies kalnas – piliakalnis Lietuvoje, Tauragės rajono savivaldybėje, Skaudvilės seniūnijoje, Skaudvilės miesto teritorijoje. Pasiekiamas Skaudvilės R dalyje iš senojo Skaudvilės-Kryžkalnio plento pasukus Kalnų gatve, pavažiavus 700 m (yra kairėje (R), įvažiavus į apleistus karjerus). Piliakalnis (Papiliakalnis) įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje šlapių pievų. Aikštelė pailga…