Vieta:Žemaitija
Barstyčių akmuo Barstyčių akmuo arba Puokės akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime, Vidurio Žemaičių aukštumos šiauriniame pakraštyje. Akmuo sudarytas iš lauko špato, kvarco, žėručio. Ledynų atvilktas iš Fenoskandijos uolyno, esančio Skandinavijoje. Akmuo taip pat įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Šis milžiniškas akmuo sveria net 680 tonų. Didžiulis riedulys guli tarp moreninių kalvų esančiame šlapiame bei durpingame slėnyje. Istorija 1957 m. gale prie Barstyčių aptiktas didžiulis…
Peržiūrėti daugiauNausodžio, Varkalių piliakalnis II, vad. Pilale – piliakalnis, esantis Varkaliuose (Nausodžio sen.), Plungės rajone, archeologijos ir mitologijos paminklas. Piliakalnis pasiekiamas iš kelio 166 Plungė–Vėžaičiai , Varkaliuose pasukus į šiaurės vakarus, į Ramunių gatvę. Tiesiai pavažiavus apie 1,3 km, pasiekiama sodyba, kurios prieigose, kairėje, įrengta automobilių sustojimo ir atokvėpio aikštelė su infrastruktūra, informaciniu stendu. Miškingame šlaite įrengtu pėsčiųjų…
Peržiūrėti daugiauNausodžio, Varkalių piliakalnis Nausodžio, Varkalių piliakalnis su gyvenviete, Varkaliai, Gandinga, Pilalė, Apieros kalnas – piliakalnio ir papilio kompleksas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje Varkalių kaime, Nausodžio seniūnijoje ir papilys . Piliakalnis ir papilys pasiekiami iš plento 166 Plungė–Vėžaičiai, Varkaliuose pasukus į Ramunių gatvę, šiaurės vakarų kryptimi link Noriškių, pavažiavus 1,1 km ir ties staigesniu kelio posūkiu į dešinę pasukus į kairę vakarų kryptimi link sodybos,…
Peržiūrėti daugiauSkroblio piliakalnis Skroblio piliakalnis, Pilalė – piliakalnis Rietavo savivaldybėje, į pietus nuo Skroblio kaimo, dešiniajame Jūros upės krante. Pasiekiamas keliu Rietavas – Kuliai – yra neprivažiavus Jūros upės 50 m į dešinę šiaurės rytuose. Skroblio piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, 100 m į pietus nuo Jūros dešiniojo kranto. Šlaitai statūs, 12-16 m aukščio. Jo aikštelė ovali, pailga rytų vakarų kryptimi, 2 m aukštesniu viduriu. Rytiniame šlaite,…
Peržiūrėti daugiauŽemaičių Kalvarijos piliakalnis Žemaičių Kalvarijos piliakalnis, Varduvos piliakalnis, Šv. Jono kalnas, Kalvarija, Gardai – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje Žemaičių Kalvarijoje. Pasiekiamas Žemaičių Kalvarijoje nuo centro pavažiavus Alsėdžių link 200 m Alsėdžių gatve – yra kairėje gatvės pusėje, tik pervažiavus Varduvą. Žemaičių Kalvarijos piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Varduvos dešiniajame krante, santakoje su Pagardeniu (Cedronas). Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės…
Peržiūrėti daugiauUžpelkių piliakalnis Užpelkių piliakalnis, Pilalė – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Užpelkių kaimo, Platelių seniūnija. Pasiekiamas keliu Plateliai–Gegrėnai, yra į šiaurę nuo šio kelio sankryžos su keliu Alsėdžiai–Dovainiai. Tai balno formos pailga kalva. Jos ilgoji ašis sutampa su rytų-vakarų kryptimi. Pietinis ir šiaurinis šonai statesni, 8 m. aukščio; galai nuolaidesni. Kalvos viršuje yra 45 m. ilgio ir 8-10 m….
Peržiūrėti daugiauKesių alkakalnis Kesių alkakalnis yra Akmenės raj. savivaldybės teritorijoje, prie Kesių kaimo (Akmenės seniūnija), greta dabartinės Lietuvos – Latvijos sienos, Agluonos ir Vadaksties santakoje, buvusiame ąžuolyne. 1977 m. apie 1,2 ha teritorijos sužalota kasant smėlį melioracijos reikmėms. Viršus iškasinėtas, šlaitai nelygūs, dalis apaugusi menkaverčiais krūmais. Šventvietę sudarė dvi kalvos –…
Peržiūrėti daugiauRačių alkakalnis, dar kitaip vadinamas Alkos, Aukos kalnu, yra Šerkšnėnų seniūnijoje, Račių k., miške, 1,2 km į pietvakarius nuo tilto per Vaidoto upelį, esančio Ruzgų-Žemalės kelyje, 0,68 km į šiaurės vakarus nuo minėto upelio. Tai apie 15 m skersmens ir 3 m aukščio kalvelė, kurios pietinėje aikštelės dalyje atsiveria šaltinis, vadinamas Gyvuoju šaltiniu, nutekantis pakalnėn į rytus…
Peržiūrėti daugiauStanelių piliakalnis Stanelių piliakalnis, kitaip dar vadinamas Senpiliu – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Stanelių kaimo, Paukštakių seniūnija. Pasiekiamas iš plento A11 Šiauliai – Palanga pasukus į Stanelius, jų centre pasukus keliu į dešinę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 250 m – yra jo dešinėje šiaurės vakaruose, prieš posūkį į kairę ir žemyn. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Pietvės…
Peržiūrėti daugiauVarkalių piliakalnis Varkalių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Varkalių kaimo, Nausodžio seniūnija. Pasiekiamas iš plento (166) Plungė – Kuliai Mardosuose staigiai pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi, pavažiavus keliuku 700 m – yra kairėje, kylant į Babrungo aukštutinę terasą. Piliakalnis įrengtas aukšto Babrungo kairiojo kranto krašte, 350 m į rytus nuo Gandingos piliakalnio. Šlaitai vidutinio statumo, 2-7 m aukščio….
Peržiūrėti daugiauVilkų alkakalnis Vilkų alkakalnis, dar vadinamas Alkos kalnu, yra apie 1,2 km į vakarus nuo Platelių miestelio, miške ant Sruojos upelio kranto. „Tai apie 18 m aukščio kalnelis apaugęs eglėmis, primenąs skydą. Viršuje aikštelė, kur auga didokas ąžuolas Netolimoje praeityje buvęs įspūdingas pagoniškas akmuo su dubeniu, aplink pusračiu išdėlioti, į…
Peržiūrėti daugiauAkmuo su Velnio pėda Akmuo su Velnio pėda guli Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, apie 0,5 km į rytus nuo Mikytų, Žemaitijos nacionaliniame parke, Mikytų kraštovaizdžio draustinyje. Tai mitologinis 3,4 x 3,6 m riedulys, jo viršuje yra du įdubimai, primenantys žmogaus pėdą, vadinamas Velnio arba Laumės pėda. Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojai…
Peržiūrėti daugiau