Vieta:Žemaitija

Pabalčių piliakalnis Pabalčių piliakalnis, Pilė – piliakalnis stūksantis kairiajame Balčios krante, 5 km į šiaurės vakarus nuo Nemakščių, į rytus nuo piliakalnio praeina kelias Nemakščiai – Jauniškė. Pasiekiamas Nemakščių-Kražių plentu pervažiavus Balčią (yra 100 m į kairę nuo plento, už kelio posūkio į dešinę (Š)). Aikštelė trikampė, orientuota R-V kryptimi, 22 m ilgio, 26 m pločio…

Piltinės piliakalnis Piltinės piliakalnis, Bukantiškės piliakalnis, Piliakalnis – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Bukantiškės kaimo, Kražių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Karklėnai –Žukaičiai pavažiavus 1,8 km už Bukantiškės, už staigesnio kelio posūkio į dešinę pasukus į kairėje šiaurės vakarų kryptimi esančią sodybą – yra 200 m į šiaurę nuo jos….

Gėluvos piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė  Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, Gėluvos kaime (Ariogalos seniūnija), Dubysos kairiajame krante. Pasiekiamas plentu 1907 Vilkija–Čekiškė–Ariogala , Gėluvoje, prieš posūkį į kairę pasukus keliuku į dešinę, už 200 m. Piliakalnis dar žinomas kaip Birutkalnis, Birutės kalnas. Jis yra kaimo pietrytinėje dalyje, aukštumos iškyšulyje į Dubysos slėnį. Birutkalnį iš pietų ir pietvakarių juosia Dubysos…

Bažavalės piliakalnis Bažavalės piliakalnis su gyvenviete, Barsukalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Ariogalos, Ariogalos seniūnija. Pasiekiamas iš plento 196  Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis  pasukus į kairę pietų kryptimi link Turbinavos, čia, kiek neprivažiavus autostrados A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi, pavažiavus 1,3 km iki posūkio…

Žemaičių kalnelis (Palangos XII–XIII a. senovės gyvenvietė, Palangos kapinynas III) Žemaičių kalnelis. Grafų Tiškevičių laikais, pro rūmų pietinės pusės langus matėsi ant nedidelės pakilumos, kiek daugiau negu 100 metrų į pietus dvaro šeimininkų pastatyta pavėsinė. Dabar jos čia nebėra, tačiau kalnelis yra, jis tvarkomas, stovi informacinės rodyklės. Kodėl jos čia…

Palangos šventykla Palangos šventykla – senovės baltų tikėjimo kulto pastatas, buvęs Palangoje, ant dabartinio Birutės kalno. Datuojama XIV a. pab. – XVI a. pradžia. Kad Palangoje būta šventyklos, mini M. Strijkovskis (XVI a.). 1989 m. Birutės kalne atliekant archeologinius kasinėjimus, aptiktos senojo baltų tikėjimo šventyklos ir paleoastronominės observatorijos liekanos. Teigiama,…

Kalnėnų piliakalniai Kalnėnų piliakalniai. Kalnėnų kaime, Jurbarko valsčiuj, gražioje lan­koje stovi greta vienas kito du neperdideli gražūs piliakalniai. Kurio kunigaikščio laikais piliakalniai atsirado, žmonių padavimai nepasako. Apie juos žmonės šiaip pasakoja. Tiedu piliakalniai buvę su­pilti sargybos arba sekimo tikslams, kad kryžeiviai, Nemunu atplaukę, pasalomis neužpultų Jurbarko. Nuo piliakalnių viršūnės labai toli…

Panų kalnas Panų kalnas, Mergakalnis – istorinės ir mitologinės reikšmės objektas, alkakalnis, esantis Pasruojės kaime Telšių rajone, UAB „Žemaitijos žuvis“ tvenkinių rytų pusėje esančiame iškyšulyje, apie 1 km į vakarus nuo kelio 161 Telšiai–Seda . Šiame kelyje stovi nuoroda į kalną, kuris pasiekiamas miško keliuku. 1996 m. gruodžio 23 d. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas 3472). Panų kalno koplyčia priklauso Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijai….

Padievaičio akmuo Padievaičio akmuo, vad. Velnio sostu – mitologinis riedulys, esantis Šilalės rajono savivaldybėje, Kvėdarnos seniūnijoje, Padievaičio kaime, Padievaičio piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete teritorijoje, 2 km į pietus nuo Kvėdarnos. Jis slūgso pietrytinėje piliakalnio papėdėje, kairiajame Druskio (kitaip – Druskinės, Vėžos) upelio krante. Vieta pritaikyta lankymui, pažymėta nuorodomis, pastatytas informacinis stendas. Nuo piliakalnio pusės per upelį…

Padievaičio piliakalnis Padievaičio piliakalnis arba Kvėdarnos piliakalnis – piliakalnis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, 2 km į pietus nuo Kvėdarnos, Jūros kairiajame krante, prie jos santakos su Vėžos (kitaip – Druskio, Druskinės) upeliu. Iš pietvakarių piliakalnį juosia Jūra, iš pietų ir rytų – Vėžos slėnis, šiaurinėje pusėje – aukštuma. Šlaitai statūs, 12–16 m aukščio. Aikštelė 55 m ilgio ir 8–10 m pločio, jos pietvakarinis kraštas nuslinkęs…

Žemaičių Kalvarija Žemaičių Kalvarija (iki 1637 m. Gardai, 1964–1989 m. Varduva) – miestelis Plungės rajono savivaldybėje, prie kelio 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Urbanistikos paminklas. Pro miestelį teka Varduva, į kurią įteka Cedronas (anksčiau vadinosi Pagardeniu). Seniūnijos centras, Žemaičių Kalvarijos seniūnaitija. Yra Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos (pastatyta 1822 m., su varpine) ir buvusio dominikonų (vėliau – marijonų) vienuolyno pastatų ansamblis, veikia Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazija (prie jos stovi…

Alsėdžių piliakalnis Alsėdžių piliakalnis Žvėrinčius – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, Alsėdžiuose, Alsėdžių seniūnija. Pasiekiamas nuo centro pavažiavus 300 m Alkų link, yra 100 m į kairę, vakaruose. Piliakalnis įrengtas bevardžio Sruojos intako (dab. tvenkinys) dešiniajame krante esančioje kalvoje. Aikštelė keturkampė, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 18 m ilgio, 40 m pločio. Jos vakarinėje pusėje yra 1,5 m aukščio,…