Vieta:Žemaitija
Auksūdys (arba Auksūdis) – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 2 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, prie kelio 218 Kretinga–Skuodas ir Darbos upės. Vakariniu pakraščiu teka Kulšės upelis. Ignas Jablonskis teigia, kad prie Darbos upelio Auksūdyje žmonės gyvena nuo neolito ir žalvario amžių. Apie tai liudija K. Grabio rasti akmeninis…
Peržiūrėti daugiauAlko šaltinis – mitologinis šaltinis šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Alke (Imbarės seniūnija), 1,34 km į vakarus nuo kelio 169 Skuodas–Plungė, kairiajame Alkupio krante, Salantų regioniniame parke. Šaltinis yra moreninės kalvos vakarinėje dalyje ledynų tirpsmo metu išgraužtoj lomoje. Versmė trykšta lomos rytiniame pakraštyje, iš kalvos vakarinės papėdės, nuo…
Peržiūrėti daugiauAlko akmuo, vadinamas Aukuru – mitologinis akmuo šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Alke (Imbarės seniūnija), 1,31 km į vakarus nuo kelio 169 Skuodas–Plungė, kairiajame Alkupio krante, Salantų regioniniame parke. Akmuo statmeno, netaisyklingo ovalo formos, pilkšvai rusvos spalvos, smulkaus grūdėtumo, 1,2 m aukščio, 0,9–1,1 m storio. Viršūnė nuskelta, joje iškaltas 35…
Peržiūrėti daugiauAlko ąžuolas, vadinamas Šventuoju, Aukuro ąžuolu – mitologinis ąžuolas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Alke (Imbarės seniūnija), 1,30 km į vakarus nuo kelio 169 Skuodas–Plungė , kairiajame Alkupio krante, Salantų regioniniame parke. Augo tarp alkakalnio ir Janinos Nomgaudienės sodybos, kalvos vakariniame šlaite, netoli Jonikės šaltinio. Iki šių dienų išliko…
Peržiūrėti daugiauAlkas (arba Alka) – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 2 km į šiaurės vakarus nuo Salantų, 1 km į vakarus nuo kelio 169 Skuodas–Plungė , kairiajame Erlos krante, Salantų regioniniame parke. Stūkso Alko alkakalnis. Kaimo teritorija – 61 ha, patenkanti į Salantų regioninio parko Erlos geomorfologinį draustinį. Kaime stovi 2 vienkieminės sodybos….
Peržiūrėti daugiauMūšos Tyrelis – aukštapelkė ir durpynas Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į pietus nuo Žagarės, telmologinis Mūšos tyrelio draustinis, vienas iš nedaugelių didelių pelkių kompleksų, išlikusių Šiaurės Lietuvoje, Natūra 2000 teritorija. Plotas 24,3 km². Visą aukštapelkės teritoriją apima Girkančių-Tyrelio miškai. Mūšos tyrelio pietiniame pakraštyje prasideda Mūša, šiaurėje – Švėtės intakas Juodupis. Viduryje yra…
Peržiūrėti daugiauŠventoji Šventoji (latv. Sventāja) – upė šiaurės vakarų Lietuvoje ir pietvakarių Latvijoje, ilgis – 68,4 km (iš jų daugiau kaip 30 km eina valstybine siena tarp Lietuvos ir Latvijos). Prasideda Ledžių apylinkėse, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Salantų. Aukštupys yra Skuodo rajono vakaruose, teka į šiaurę, šiauriau nuo Lenkimų upė pasuka į pietvakarius…
Peržiūrėti daugiauTryškių akmuo – stambus riedulys Tryškiuose, Telšių rajone, valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas. Riedulio matmenys: Aukštis: 2,10 m. Ilgis: 4,65 m. Plotis: 2,60 m. Perimetras: 12,35 m. Akmuo nuo 2012 m. stūkso miestelio centre, Turgaus aikštėje. Jis buvo atvilktas iš gretimo Požaičių kaimo, kur bandyta jį nelegaliai išgabenti į…
Peržiūrėti daugiauAušrinės kalnas – didžiulė, apylinkėje dominuojanti kalva. Aušrine (Didžiąja ir Mažąja) vad. R. ir Š. didelio kalvagūbrio dalys: Š. dalis – Mažoji Aušrinė – buvusi maždaug 80 x 60 m dydžio pakiluma, nuo pagrindinės aukštumos atskirta giliu grioviu. Didžiosios Aušrinės Š., Š.R. ir V. šlaitai statūs (12-15 m). Kalva beveik…
Peržiūrėti daugiauMingėlos ąžuolas – botaninis gamtos paminklas, vienas iš kelių išskirtinių ąžuolų Lietuvoje, turintis daugiau kaip 7 m apimties kamieną, augantis Vieštovėnų kaime (Nausodžio sen.), Plungės rajone, 8 km į pietvakarius nuo Plungės, šalia plento 166 Plungė–Vėžaičiai. Ąžuolas stūkso šalikelėje, prie įvažiavimo į sodybą, netoli Vieštovės žiočių. Aptvertas medine tvorele, toje…
Peržiūrėti daugiauKalnelio piliakalnis Kalnelio piliakalnis su gyvenviete, Sidabrė, Gurkiai – piliakalnis Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, Kalnelio kaimo šiauriniame pakraštyje, Sidabros kairiajame krante. Pasiekiamas plentu (153) Joniškis – Žagarė, Kalnelio centre pasukus į dešinę šiaurės kryptimi, už 100 m. Kalnelio piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga ŠP kryptimi, 70×45 m dydžio….
Peržiūrėti daugiauJoskaudų alkakalnis Joskaudų piliakalnis, kitaip – Joskaudų alkakalnis, vadinamas Pilies, Alkos, Aukos kalnu – piliakalnis-alkakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Joskaudų kaimo (Darbėnų seniūnija), miške, Tenžės upelio slėnyje, 1,5 km į šiaurę nuo kelio Dimitravas-Rūdaičiai tilto per Tenžės upelį. (Joskaudų miškas, 47,48 kv.) Joskaudų alkakalnis yra didelį balną primenanti kalva, esanti…
Peržiūrėti daugiau