Vieta:Žemaitija

Benaičių akmuo, vad. Kūlių bobele, kitaip – Kūliu babale, Leiknos kūliu – mitologinis akmuo šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Benaičių rytiniame pakraštyje (Darbėnų seniūnija), Kulšės kairiajame krante. Akmuo yra 220 m į PV nuo sunaikinto Benaičių “Laumės” akmens buvusios vietos, 420 m į R nuo sunaikinto Benaičių “Ponios…

Auksūdžio alkvietė, vadinama Kūlių pilale – pagonių alkvietė šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Auksūdyje (Darbėnų seniūnija), 0,77 km į rytus nuo kelio Auksūdys–Nausėdai, kairiajame Darbos upelio krante, Pilalės miške. 110 m į šiaurės vakarus yra Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas. Įrengta Dainiškių pelkių vakariniame pakraštyje. Tai smulkiais akmenimis išgrįsta…

Auksūdžio piliakalnis arba Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas, vadinamas Pilale, Kūlių pilale, Kūlių pile, Švedų pilale – įtvirtinta senovės gyvenvietė–piliakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Auksūdžio kaime (Darbėnų seniūnija), Pilalės miške, Darbos upelio kairiajame krante. Pasiekiamas nuo kelio (218) Darbėnai–Įpiltis Auksūdžio kaimo šiaurinėje dalyje paėjus į dešinę rytų kryptimi 500 m per…

Auksūdžio akmuo, vad. Velnio akmeniu – mitologinis akmuo Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 0,84 km į šiaurės vakarus nuo kelio Darbėnai-Skuodas, Maloniškių miško pietinėje dalyje. Pailgas rytų – vakarų kryptimi, 3,7 m ilgio, 3,1 m pločio, 20-60 cm aukščio. Paviršius plokščias, viršutinėje dalyje yra įlinkis, kuriame daug įdubimų, vadinamų…

Auksūdžio piliakalnis, vadinamas Pilale, Pilaite, Pilaitės kalnu, Pilaliu, Pilkalniu, Pilkalnio kalnu, Alkos kalnu – piliakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Auksūdžio kaimo (Darbėnų seniūnija) vakarinėje dalyje, 0,71 km į šiaurės vakarus nuo kelio 218 Kretinga–Skuodas, Kulšės upelio kairiajame krante. Pasiekiamas nuo kelio 218 Kretinga–Skuodas  Auksūdžio kaimo vakarinėje dalyje pavažiavus 600 m vakarų…

Auksūdys (arba Auksūdis) – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 2 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, prie kelio 218 Kretinga–Skuodas  ir Darbos upės. Vakariniu pakraščiu teka Kulšės upelis. Ignas Jablonskis teigia, kad prie Darbos upelio Auksūdyje žmonės gyvena nuo neolito ir žalvario amžių. Apie tai liudija K. Grabio rasti akmeninis…

Alko šaltinis – mitologinis šaltinis šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Alke (Imbarės seniūnija), 1,34 km į vakarus nuo kelio 169 Skuodas–Plungė, kairiajame Alkupio krante, Salantų regioniniame parke. Šaltinis yra moreninės kalvos vakarinėje dalyje ledynų tirpsmo metu išgraužtoj lomoje. Versmė trykšta lomos rytiniame pakraštyje, iš kalvos vakarinės papėdės, nuo…

Alko akmuo, vadinamas Aukuru – mitologinis akmuo šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Alke (Imbarės seniūnija), 1,31 km į vakarus nuo kelio 169 Skuodas–Plungė, kairiajame Alkupio krante, Salantų regioniniame parke. Akmuo statmeno, netaisyklingo ovalo formos, pilkšvai rusvos spalvos, smulkaus grūdėtumo, 1,2 m aukščio, 0,9–1,1 m storio. Viršūnė nuskelta, joje iškaltas 35…

Alko ąžuolas, vadinamas Šventuoju, Aukuro ąžuolu – mitologinis ąžuolas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Alke (Imbarės seniūnija), 1,30 km į vakarus nuo kelio 169 Skuodas–Plungė , kairiajame Alkupio krante, Salantų regioniniame parke. Augo tarp alkakalnio ir Janinos Nomgaudienės sodybos, kalvos vakariniame šlaite, netoli Jonikės šaltinio. Iki šių dienų išliko…

Alkas (arba Alka) – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 2 km į šiaurės vakarus nuo Salantų, 1 km į vakarus nuo kelio 169 Skuodas–Plungė , kairiajame Erlos krante, Salantų regioniniame parke. Stūkso Alko alkakalnis. Kaimo teritorija – 61 ha, patenkanti į Salantų regioninio parko Erlos geomorfologinį draustinį. Kaime stovi 2 vienkieminės sodybos….

Mūšos Tyrelis – aukštapelkė ir durpynas Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į pietus nuo Žagarės, telmologinis Mūšos tyrelio draustinis, vienas iš nedaugelių didelių pelkių kompleksų, išlikusių Šiaurės Lietuvoje, Natūra 2000 teritorija. Plotas 24,3 km². Visą aukštapelkės teritoriją apima Girkančių-Tyrelio miškai. Mūšos tyrelio pietiniame pakraštyje prasideda Mūša, šiaurėje – Švėtės intakas Juodupis. Viduryje yra…

Šventoji Šventoji (latv. Sventāja) – upė šiaurės vakarų Lietuvoje ir pietvakarių Latvijoje, ilgis – 68,4 km (iš jų daugiau kaip 30 km eina valstybine siena tarp Lietuvos ir Latvijos). Prasideda Ledžių apylinkėse, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Salantų. Aukštupys yra Skuodo rajono vakaruose, teka į šiaurę, šiauriau nuo Lenkimų upė pasuka į pietvakarius…