Vieta:Aukštaitija

Bakainių piliakalnis Bakainių piliakalnis yra Kėdainių rajono savivaldybės šiauriniame pakrašty­je, 19 km nuo Kėdainių, Liaudės upelės kairiajame krante, apie 2 km į šiaurės vakarus nuo Surviliškio. Dažnai Bakainių piliakalnis vadinamas Pilies kalnu. Piliakalnis krantinio tipo. Bakainių piliakalnis pailgas, nutįsęs šiaurės-pietų kryptimi, stačių šlaitų. Viršūnės aikštelė netaisyklingos trapecijos pavidalo, apie 70…

Pilionių piliakalnis Pilionių piliakalnis stūkso Kėdainių rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 27 km nuo Kėdainių, netoli Gudžiūnų miestelio. Jis matomas tik pravažiavus Pilio­rių kaimą, pakelės kairėje pusėje. Dar vadintas Švedkapiu arba Piliuku. Aikštelė trikampė, driekiasi pietų – šiaurės kryptimi. Ilgis 44 m, plotis 35 m (šiaurinėje dalyje). Šiauriniame aikštelės krašte yra 35 m ilgio, 3 m…

Istorikai negali pasakyti, kada šiame pasakiško grožio, kampelyje žmonės surentė pirmąją sodybą. Pasakojama, kad čia pirmieji apsigyveno buvę Lietuvos bajorai Lukaševičiai. Iš kur jie atkeliavo, taip pat niekas nežino. Be sūnų, jie dar turėjo keletą gražuolių dukterų, kurių vie­ną, vardu Birutė, pamilęs Lietuvos didiko Puzono sū­nus ir vedęs. Kuri laiką…

Pietrytinėje Gaveikėnų kaimo dalyje, pamiškėje prie Palaukinio upelio, netoli kelio Ignali­na — Ginučiai stovi vienas iš penkių dar išlikusių Nacionali­niame parke vandens malūnų. Žodžiai "vienas iš išlikusių", deja, ne visai tikslūs. Kaip ir kituose parke esančiuose malū­nuose, likęs tik pats malūno pa­statas ir atskiros technikos da­lys. Prie galinio fasado likus…

Pakaso ežeras tįso šiaurės-pie­tų krypties pažemėjime, esan­čiame į rytus nuo Kirdeikių miestelio. Ežeras rininės kilmės, ilgas, siauras, vingiuotas. Ge­riausia jį pasiekti iš pietinio ga­lo ir nuo Kirdeikių miestelio. Ilgis—3 km, didžiausias plotis — 1,1 km, vidutinis plotis — 0,5 km, plotas — 155,3 ha. Kranto linija lygi, mažai vin­giuota, didesnis…

Už devynių miškų, devynių kalnų ir plačių upių yra toks kraštas, skarotomis eglėmis ap­augęs, mėlynų ežerų dabintas, smėliu ir žvirgždu nubertas, kal­vomis, lomomis ir duburiais iš­margintas. Senoliai pasakoję, kad čia, šiame krašte, įžymaus karvedžio kunigaikščio Utenio, Utenos miesto įkūrėjo, tėvonijos būta. Dar ir dabar vienas di­džiausių šios vietos ežerų jo…

Minčios kaimas glūdi Minčiagirės šiaurinėje dalyje. Šioje vietovėje jau gyventa IX a. Apie tai liudija čia esantys to laikmečio pilkapiai. Šių vietų žemės XIV a. priklausė Lietuvos Di­džiajam kunigaikščiui, o XVIII a. — Vilniaus vyskupui. XIX a. kaimas buvo dvarininko V. Puslovskio nuosavybė. Minčių ir jos apylinkes palietė 1812 m….

Taramas arba Tarama – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, apie 4 km į vakarus nuo Ignalinos, Palūšės miške. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 0,59 km, plotis 0,16 km. Altitudė 139,5 m. Tarama — jau pradėjęs senti juostinio ištisinio užžėlimo tipui priskiriamas eže­ras. Rytuose jį juosia Pataramės pelkė. Joje spindi du mažyčiai bevardžiai…

Tauragnas – giliausias ir aukščiausiai virš jūros lygio (164,6 m) iškilęs Lietuvos ežeras, esantis Utenos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Vakarinis pakraštys yra prie Tauragnų, o pietrytinis – ties Ignalinos rajono riba. Jo pakrantėse yra Taurapilio, Pilkenių, Stučių, Skroblaus I, Varniškių, Sėlės, Šimkūnų kaimai. Ežeras rininis (toje pačioje rinoje telkšo ir Labės, Labelio,…

Ukmergės piliakalnis Ukmergės piliakalnis – piliakalnis Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, Ukmergėje. Pasiekiamas iš Vilniaus gatvės, prieš Ukmergės tiltą per Šventąją miesto centre pavažiavus į kairę rytų kryptimi Paupio gatve 100 m – yra kairėje, šiaurėje. Papėdėje stovi sentikių cerkvė. Piliakalnis tai kalva Šventosios dešiniajame ir Ukmergėlės kairiajame krante, netoli jų santakos. Aikštelė ovali, orientuota vakarų – rytų kryptimi, 26 m ilgio, 30…

Šuminai Šuminai – etnografinis kaimas Utenos rajono savivaldybės pietryčiuose, Aukštaitijos nac. parke. Architektūros paminklas (padrikasis kaimas). Kaimas išsaugojo senąją savitą užstatymo struktūrą, trobesiai čia pastatyti grupėmis, kartais – toliau nuo kelio. Įrengta žvejo namo muziejinė ekspozicija. Anksčiau šis, pietiniame Ažvinčių girios pa­kraštyje, gražuolio Baluošo eže­ro pakrantėje, įsikūręs kaimas turėjo ir kitų vardų. Teisą sakant, kaip tik…

Dringis — didžiausias Aukštaitijos nacio­nalinio parko ežeras. Jo galin­gas kūnas apima 60,7 mln kub. m, nusidriekia 724,8 ha, Ilgis 4,5 km. Plačiausia vieta — 3 km. Krantai nuvingiuoja 31,5 km. Giliausia vieta — 24 m. Ežero dubuo sudėtingas, susifor­mavęs kelių rinų sankartoje. Kai kurioms įlankoms būdingos se­nėjimo žymės — vyksta…