Vieta:Aukštaitija
Kalninių Mijaugonių piliakalnis su gyvenviete, vadinamas Pilimi – piliakalnis ir gyvenvietė Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, Kalninių Mijaugonių kaime, Gilučių seniūnija. Pasiekiamas plentu 143 Jonava–Žasliai–Kloniniai Mijaugonys pavažiavus 550 m, pasukus į kairę vakaruosna lauko keliuku, už 300 m – yra priekyje, 100 m į pietus nuo dujotiekio, 0,4 km į šiaurę nuo kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Piliakalnis įrengtas kranto…
Peržiūrėti daugiau
Rusių Rago pilkapynas (arba Prancūzkapiai) – pilkapių sankaupa Lietuvoje, Širvintų rajone, Čiobiškio seniūnijoje, 1 km į vakarus nuo Čiobiškio, prie Rusių Rago kaimo. Yra dešiniojoje Neries slėnio pusėje, Čiobiškio miške. Valstybinės reikšmės archeologinis paminklas. Pilkapyną sudaro 3 spiečiai: ~ 28 pilkapiai Neries krante, netoli Rusių Rago ir Žvagakalnio kaimų riba; 20 pilkapių…
Peržiūrėti daugiau
Gelvonų akmuo su Marijos pėda įmūrytas Pliaterių koplyčioje, kuri yra Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso statinys, architektūros ir dailės paminklas, 2012 m. įrašytas į Kultūros paveldo registrą. Koplyčia stūkso šventoriaus pietrytiniame kampe, į dešinę nuo bažnyčios. Vienas iš ankstyviausių šaltinių, aprašančių Gelvonų pėduotąjį akmenį, saugomas Lietuvos mokslų…
Peržiūrėti daugiau
Liukonių akmenys Liukonių akmenys – archeologijos paminklas Širvintų rajone, Gelvonų sen., Liukonių kaime, 100 m į vakarus nuo Širvintos tilto kelyje 4305 Musninkai–Čiobiškis–Gelvonai–Vytinė , šalia akmenimis grįsto senojo kelio. Be trijų paminklinių akmenų ant stataus Širvintos dešiniojo skardžio, stovi 11 m aukščio kryžius su Nukryžiuotuoju. Apie 1925 m. jį padarė liaudies…
Peržiūrėti daugiau
Bijeikių piliakalnis Bijeikių piliakalnis arba Papilio kalnelis yra tarp Rubikių ir Dusyno ežerų, ~0,8 km į š. nuo sodybų, ~0,2 km į š. nuo Pagraužiu—Leliūnų kelio. Įrengtas pailgoje š.— p. kryptimi kalvoje. Iš v. ir š. juosia Rubikių, iš r. — Dusyno ežeras. P. galas siekia gretimas aukštumas. Piliakalnio šlaitai…
Peržiūrėti daugiau
A. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko memorialinis muziejus įkurtas 1927 m. Jis kaupia, saugo ir populiarina muziejines vertybes, atspindinčias Anykščių krašto kultūros, literatūros, istorijos, agrarinės kultūros, technikos istorijos raidą. Muziejus – aktyvus Anykščių miesto švenčių ir kultūros renginių dalyvis bei organizatorius. Tęsdami Muziejaus įkūrėjo Antano Vienuolio (1882 – 1957)…
Peržiūrėti daugiau
Kur yra Liudiškių kalva, ko gero, žino mažai kas, tačiau pakanka čia apsilankyti kartą ir visam gyvenimui įsiminsite kuo ši vieta ypatinga. Ant Liudiškių kalvos stovintis Laimės žiburys – tai antkapinis paminklas rašytojui Jonui Biliūnai, o taip pavadintas neatsitiktinai. Kalno viršūnė ypatinga ne tik tuo, kad čia ilsisi visiems žinomų…
Peržiūrėti daugiau
Anykščių šilelis – šilas Anykščių rajone, Anykščių miškų šiaurinė dalis. 150 ha kraštovaizdžio draustinis. Ypač išgarsintas Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“. Šilelyje stūkso akmuo Puntukas, priešais jį – Karalienės liūnas, netoliese ir Puntuko brolis. 2015 m. pradėjo veikti Anykščių šilelio medžių lajų takas. Padavimai ir legendos Audio knyga – ANYKŠČIŲ ŠILELIS -…
Peržiūrėti daugiau
Rubikių ežeras arba Anykštis – ežeras Aukštaitijoje, vienas iš stambesnių Lietuvos ežerų, užimantis 977 ha plotą. Ežero ilgis iš šiaurės į pietus apie 5,2 km, plotis 3,8 km, didžiausias gylis 16,1 m (rytinėje dalyje). Ežero centre yra seklumų. Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 25,35 km. Pietiniame ir vakariniame krantuose yra siaurų…
Peržiūrėti daugiau
Anykšta Anykšta – upė Anykščių rajone, Šventosios kairysis intakas. Išteka iš Rubikių ežero. Įteka į Šventąją Anykščiuose. 2006 m. duomenimis, upė (žemiau Burbiškio) yra pati švariausia Lietuvos upė, pasižyminti ypač turtinga fauna. Upėvardis labai neaiškios kilmės. Bandoma sieti su ide. *an-/*en-, kurios vediniai galimai il. en („vanduo“), enach („pelkė, bala“). Upė ties…
Peržiūrėti daugiau
Varius – upelis Lietuvoje, Anykščių rajone; Šventosios kairysis intakas. Prasideda laukuose prie Kalvelių kaimo, 2,5 km į vakarus nuo Debeikių. Teka daugiausia į šiaurės vakarus – pradžioje laukais, už Čekonių – pro Ramuldavos miškus. Žemupyje pasuka į pietvakarius, teka giliu slėniu. Įteka į Šventąją 92 km nuo jos žiočių, ties Šeimyniškėlių sodais. Upės vaga, išskyrus…
Peržiūrėti daugiau
Šventoji Šventoji – upė Rytų Lietuvoje; didžiausias Neries intakas (Nemuno baseinas). Ši upė taip pat yra ilgiausia, kuri teka vien tik per Lietuvos teritoriją. Ištakos – Ignalinos rajone, Gražutės regioniniame parke telkšantis Dūkšto ežeras (apie 5 km į šiaurę nuo Dūkšto). Aukštupyje prateka Luodžio, Luodykščio, Asavo, Ūparto ežerus, toliau – Antalieptės tvenkinį (iki jį…
Peržiūrėti daugiau